Vilniuje, Molėtų plente, įrengtos 2 naujos itin greito elektromobilių įkrovimo stotelės. Vienu metu bus galima įkrauti 4 elektromobilius. Ekspertų teigimu, naujos itin greito įkrovimo stotelės – žingsnis į priekį siekiant gerinti elektromobilių vairuotojų patirtį.
Įrengtos stotelės – 320 kW galios. Jose vairuotojai savo transporto priemones, priklausomai nuo jų specifikacijos, gali įkrauti trumpiau nei per pusvalandį. Pasirinkta lokacija – judrioje Vilniaus vietoje, šalia „Norfa“ prekybos centro, kelyje link Molėtų.
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo vadovas Tomas Žilionis sako, kad įrengtos itin greito įkrovimo stotelės – siekis gerinti elektromobilių vairuotojų patirtį, skatinti elektromobilumą Lietuvoje.
„Nuolat stebime tendencijas Lietuvos keliuose. Girdime vairuotojų lūkesčius, pastebime, kad itin greito įkrovimo stotelės yra tai, ko vairuotojai tikisi keliuose. Siekiame, kad net trumpo sustojimo kelyje metu mūsų klientai turėtų visas galimybes paruošti savo transportą tolimesnei kelionei. Tad jau kurį laiką siekiame savo infrastruktūrą tobulinti taip, kad sąlygos būtų sudarytos“, – sako T. Žilionis.
Lietuvoje bendrovės įkroviklių skaičius šiais metais jau viršijo 300 ir taip pat toliau sparčiai auga.
Konkurencija virsta palankiomis kainomis
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo vystymo vadovas Tomas Žilionis pastebi, kad nors elektromobilių skaičius auga vis sparčiau, visas potencialas dar tikrai nėra išnaudotas, o pokyčiai galėtų būti ir dar greitesni. Nemažai žmonių vis dar nesiryžta pereiti prie ekologiškų transporto priemonių, kadangi vadovaujasi dviem klaidingais mitais.
„Ypač tie vairuotojai, kurie neturi galimybės įkrovimo stotelės įsirengti namuose, dažnai galvoja, kad elektromobilis apsunkins jų kasdienybę, kadangi nuolat reikės ieškoti, kur į įkrauti ir gaišti laiką laukiant, kol energijos atsargos bus papildytos. Taip pat neretai manoma, kad elektra viešojo įkrovimo stotelėse yra brangi, todėl elektromobilis netenka ekonominio pranašumo, palyginti su modeliais, turinčiais vidaus degimo variklius. Tačiau abu šie įsitikinimai nėra teisingi, tiesą sakant, šiandien krauti transporto priemonę viešoje stotelėje gali būti pigiau nei namuose“, – sako T. Žilionis.
Jis pažymi, kad gatvėse ir keliuose daugėjant elektromobilių, aštrėja ir įkrovimo infrastruktūros vystytojų konkurencija, verčianti ieškoti būdų, kaip pasiūlyti kuo palankesnes kainas. To rezultatas – net iki 50 proc. siekiančios nuolaidos. Praktiškai tai reiškia, kad 22 kW galios stotelėse įkrovimas gali kainuoti vos 15 ct/kWh, pasirinkus energijos atsargas greičiausiai pildančias 320 kW galios stoteles reikėtų mokėti 24,5 ct/kWh. Tuo metu su kainomis biržoje susietus elektros tiekimo planus turintiems vartotojams, įkraunantiems elektromobilius namuose, rugpjūtį tai vidutiniškai kainavo 21,59 ct/kWh.
„Populiariausi elektromobilių modeliai turi maždaug 80 kWh talpos baterijas. Tad pasinaudojus akcijomis, tokį elektromobilį nuo 0 iki 100 proc. pigiausiose 22 kW galios viešose stotelėse kainuotų apie 12 eurų, greitojo įkrovimo stotelėse – apie 19,6 euro, o namuose – apie 17 eurų. Taigi akivaizdu, kad elektros kainos kriterijus nebėra priežastis nesirinkti elektromobilio“, – situaciją rinkoje analizuoja T. Žilionis.
Tai, jog elektromobiliai ekonomiškumu smarkiai pranoksta tradicines transporto priemones patvirtina ir Lietuvos energetikos agentūros duomenys. Antrąjį šių metų ketvirtį nuvažiuoti 100 kilometrų elektromobiliu vidutiniškai kainavo 4,99 euro, kai dyzeliniu automobiliu – 7,95 euro, o benzininiu – 9,18 euro.
Paieška archyve
