Nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigalioja svarbus pokytis vežėjams visoje Europoje. Nyderlanduose už kelius teks mokėti gerokai daugiau nei iki šiol. Ši šalis atsisako vinjetės sistemos ir pereina prie kilometrinio mokesčio „Vrachtwagenheffing“.
Maršrutų planuoklis. Bendrovės nuotr.
Vietoj fiksuoto mokesčio už laiką įsigalios principas „moki už nuvažiuotą atstumą“. Tranzitas per Nyderlandus ir vidaus logistika taps brangesni, ypač intensyviai šalyje dirbantiems vežėjams.
Europoje pirmaujančios kelio paslaugų ir mokėjimų platformos „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse Artūras Michejenko prognozuoja, kad vežėjams teks susitaikyti su nauja prievole, nes alternatyvų nėra.
„Transporto srautai reikšmingai nesikeis. Aplinkinės šalys jau seniai apmokestintos: Vokietija brangesnė, Belgija kainuoja panašiai. Tad sukti per kitur ir apvažiuoti nebus prasmės. Šalis geografiškai nėra didelė, labai daug kilometrų ten neprisuksi, bet mokestis padidės. Viskas priklausys nuo maršrutų“, – teigia jis.
Beje, dalyje Belgijos nuo 2026 m. liepos 1 d. taip pat įsigalios pakeitimai. Olandiškai kalbančioje šiaurinėje Belgijos dalyje, Flandrijoje, bus pritaikytas nuvažiuojamu atstumu pagrįstas apmokestinimas su CO₂ tarifu. Tad šioje teritorijoje už kelius taip pat teks mokėti daugiau.
Vežėjams teks pasiruošti
2022 m. priimta nauja „Eurovinjetės“ direktyva įpareigoja Senojo žemyno šalis kelius apmokestinti atsižvelgiant į jų naudojimą, tad valstybės, kuriose dar taikyta vinječių sistema, pereina prie atstuminio apmokestinimo. Įsigaliojus šio formato mokesčiui, keliuose galės važiuoti tik tie sunkvežimiai, kurie turės sutartį su patvirtintu mokesčio paslaugų teikėju ir veikiančią borto įrangą, skirtą mokesčiui apskaičiuoti.
Šie teikėjai tieks įrangą, išrašys sąskaitas naudotojams ir surinktą mokestį perves valstybei. Mažesnės emisijos transporto priemonės mokės mažesniu tarifu, o didelė dalis surinktų lėšų bus skiriama subsidijoms, pavyzdžiui, elektrinių sunkvežimių ir įkrovimo infrastruktūros įsigijimui. Kalbėdamas apie tai, kaip vežėjams pasiruošti pokyčiui, A. Michejenko pastebi, kad vieni namų darbai jau padaryti, o kitiems vis tik reikės parengti dirvą.
„Kalbant apie vežėjų turimus „DKV Box Europe“ borto įrenginius, kurie skaičiuoja nuvažiuotą atstumą, – šie įrenginiai jau yra technologiškai parengti naujam Nyderlandų mokesčiui, todėl nereikės keisti įrangos ir ji veiks nuo pirmos mokesčio taikymo dienos. Tačiau vertėtų pasinaudoti „DKV Analytics“ įrankiu ir apskaičiuoti, kiek kilometrinis mokestis paveiks konkrečius maršrutus, klientus ar šalis“, – aiškina pašnekovas.
Beje, viena didžiausių Nyderlandų verslus vienijančių asociacijų „Cumela“ jau paragino vežėjus visus kelių mokesčio klausimus su klientais įtvirtinti raštu, ypač sudarant naujas sutartis ar dalyvaujant konkursuose. Organizacija įspėja nesitikėti, kad esami klientai automatiškai priims didesnes sąskaitas, todėl sutarčių vykdymo atveju rekomenduojama veikti iš anksto – jau dabar informuoti klientus, apskaičiuoti galimą poveikį ir duomenimis pagrįsti būsimus tarifų pakeitimus.
Rodo bendrą politikos kryptį
Pokyčiai rodo bendrą Europos transporto politikos kryptį – didesnį skaidrumą, tikslesnę kontrolę ir principą „moki pagal naudojimą“. Kilometrinis apmokestinimas atspindi siekį infrastruktūros kaštus paskirstyti proporcingai realiam kelių naudojimui.
Tai reiškia, kad ateityje vežėjų konkurencingumą vis labiau lems ne tik transporto parkas ar degalų sąnaudos, bet ir gebėjimas analizuoti duomenis, naudotis tam skirtais įrankiais, planuoti maršrutus bei operatyviai prisitaikyti prie reguliacinių pokyčių. Tad 2026 m. vasara vežėjams netaps atokvėpio periodu. Nyderlandų kelių mokestis reikalaus išankstinio planavimo, finansinių skaičiavimų ir derybų su klientais. Tie, kurie pokyčiams ruošis iš anksto, įgis konkurencinį pranašumą.
Paieška archyve
