Lietuvos savivaldybės turi reikšmingą energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialą, kuris leistų ne tik mažinti energijos sąnaudas, bet ir sutaupyti apie 100 mln. eurų per metus. Ekspertai pabrėžia, kad pirmasis žingsnis siekiant šių tikslų yra energijos vartojimo įvertinimas ir prioritetinių koreguotinų sričių nustatymas. Šiuo keliu pirmoji žengė Ukmergės rajono savivaldybė, išsiaiškinusi, kad didžiausia energijos dalis sunaudojama viešųjų pastatų eksploatavimui, todėl iki 2030 m. planuojama modernizuoti pastatus, plėsti elektrinio transporto naudojimą ir nuosekliai mažinti energijos vartojimą. Pasak specialistų, būtent viešųjų pastatų renovacija išlieka viena efektyviausių energijos taupymo priemonių, o artimiausiais metais savivaldybėms bus prieinamos papildomos finansavimo galimybės tiek viešųjų, tiek gyvenamųjų pastatų energiniam efektyvumui didinti.
Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.
Pirmiausia – įvertinti situaciją ir nusistatyti prioritetus
Pasak Energetikos ministerijos energijos efektyvumo politikos grupės vadovo Mindaugo Stonkaus,pastaraisiais metais bendradarbiaujant su savivaldybėmis parengti energijos vartojimo efektyvumo didinimo planai padėjo pirmą kartą sistemiškai įvertinti esamą situaciją, nustatyti prioritetus ir suplanuoti konkrečias priemones. Vis daugiau savivaldybių pradeda integruoti energijos vartojimo efektyvumo tikslus į savo veiklą, planuoja investicijas ir stebi pasiektus rezultatus.
Anot ekspertų, savivaldybėms būtini pirmieji žingsniai siekiant energijos vartojimo efektyvumo yra gana paprasti: pirmiausia susirinkti duomenis, įsivertinti energijos vartojimą, nustatyti didžiausius energijos nuostolius, sudaryti prioritetinių objektų sąrašą ir tik tada planuoti investicijas. Toks požiūris leidžia ribotus finansinius išteklius nukreipti ten, kur jie sukurs didžiausią naudą.
Ukmergė žengia pirmuosius žingsnius energijos taupymo link
Energetikos ministerijos iniciatyva parengtas pilotinis Ukmergės rajono savivaldybės energijos vartojimo efektyvumo didinimo planas parodė, kad didžiausia energijos dalis savivaldybės administracijoje, įstaigose ir seniūnijose sunaudojama pastatų eksploatavimui. 2024 m. šiuo tikslu buvo suvartota net 70 proc. (14 MWh) visos savivaldybės energijos.
Analizė taip pat atskleidė, kad reikšmingas energijos vartojimo efektyvumo potencialas slypi pastatų, transporto, atliekų tvarkymo, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei šilumos tiekimo sektoriuose.
Todėl iki 2030 m. Ukmergės rajono savivaldybė numatė prioritetines kryptis: viešųjų pastatų modernizavimą ir transporto parko atnaujinimą netaršiomis transporto priemonėmis. Tarp konkrečių suplanuotų priemonių – mokyklų, progimnazijų ir kitų viešųjų pastatų atnaujinimas bei viešojo transporto elektrifikavimas. Ukmergė jau spėjo įsigyti 10 naujų elektrinių autobusų. Skaičiuojama, kad vien šis sprendimas kasmet leis sutaupyti apie 1,1 GWh energijos.
Savivaldybės energijos vartojimo efektyvumo plane numatyta, kad bendras energijos suvartojimas administracijoje, įstaigose ir seniūnijose iki 2030 m. turėtų sumažėti nuo 19,52 GWh iki 17,67 GWh, kasmet nuosekliai mažinant energijos vartojimą ne mažiau kaip 1,9 proc.
Didžiausias energijos vartojimo efektyvumo potencialas – pastatuose
APVA Pastatų modernizavimo departamento Pastatų modernizavimo projektų skyriaus vadovas Vidas Stašauskas pažymi, kad būtent viešųjų pastatų modernizavimas išlieka viena greičiausiai rezultatą duodančių energijos taupymo priemonių. Šiuo metu Lietuvoje finansuojamas 31 savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimo projektas, kuriems skirta 49 mln. eurų.
Pasak APVA atstovo, savivaldybėms didžiausias iššūkis – stabilus ir ilgalaikis finansavimo mechanizmas, leidžiantis planuoti investicijas ne vieneriems metams į priekį. Todėl savivaldybėms, turinčioms daug senų ir energiškai neefektyvių pastatų ypač svarbu turėti aiškų renovuotinų pastatų sąrašą ir prioritetą teikti pastatams, teikiantiems didžiausią ekonominę naudą, taip racionaliai paskirstant turimus išteklius.
V. Stašauskas taip pat ragina savivaldybes aktyviai domėtis kitų savivaldybių patirtimi ir pilotiniais projektais. Vienas tokių pavyzdžių – skydinės renovacijos projektai, kurie gali leisti greičiau atnaujinti tipinius mokyklų ir darželių pastatus netrikdant ugdymo proceso.
Paramos galimybės tiek viešiesiems, tiek gyvenamiesiems pastatams
Ekspertų teigimu, artimiausiais metais savivaldybėms atsivers dar daugiau finansavimo galimybių. Planuojamos priemonės apims ne tik viešųjų pastatų renovaciją, bet ir daugiabučių modernizavimą, mažąją renovaciją, šilumos punktų atnaujinimą. Savivaldybėms svarbu iš anksto ruoštis kvietimams, planuoti projektus ir aktyviai informuoti gyventojus apie atsiveriančias galimybes.
Plačiau apie energijos vartojimo efektyvumo didinimo galimybes klausykite tinklalaidėje „Žalieji pokalbiai“.
Paieška archyve
