Kinijos bendrovė DAMODA pristatė automatizuotą konteinerinę sistemą, leidžiančią vienu mygtuko paspaudimu paleisti arba susigrąžinti tūkstančius mažų dronų.
Ši technologija sukurta tam, kad būtų galima greitai ir efektyviai nusiųsti miniatiūrinių keturšraigčių būrį į norimą vietą. Nors dabar sprendimas dažniausiai naudojamas demonstracijose, juo itin domisi kariuomenės atstovai.
DAMODA automatizuotas konteinerinis dronų paleidimo sprendimas susideda iš mažiausiai 12 plokščių stelažų, kuriuose telpa iki 648 dronų. Šie stelažai išvažiuoja tiesiai iš konteinerio.
Gamintojas teigia, kad sistema gali būti pritaikyta tūkstančiams dronų, kas leidžia daryti prielaidą apie jos plėtrą ir lankstumą.
Anot kūrėjų, paleidimas vyksta vienu spustelėjimu, sistema automatiškai sinchronizuoja dronų startą ir užtikrina tikslų nusileidimą, o tai leidžia pasiekti efektyvų ir saugų veikimą.
Nors DAMODA teigia, kad jų sistema kurta civiliniam naudojimui, pavyzdžiui, įvairiems renginiams ar šou, ekspertai ir analitikai pastebi, jog toks sprendimas gali būti ypač patrauklus ir kariuomenėms. Dronų spiečiai tampa vis svarbesniu įrankiu šiuolaikiniuose konfliktuose.
Daugelis šalių jau ne vienerius metus kuria konteinerinius dronų paleidimo modulius, kurie leistų netikėtai smogti svarbiems priešo infrastruktūros objektams.
Dronų spiečiai – milijonus kainuojančiai technikai sunaikinti
Šiandien konteineriai, naudojami kaip slaptos dronų paleidimo platformos, jau nebėra tik teorinė idėja. Viena tokių realių operacijų yra šių metų birželį Ukrainos įvykdyta ataka „Voras“, kurios metu buvo pasitelkti būtent tokie konteineriai.
Ukrainos pajėgos panaudojo sprostamąją medžiagą turinčius dronus, paslėptus sunkvežimių konteineriuose, pastatytuose šalia Rusijos karinių bazių. Kai ataka prasidėjo, visi dronai vienu metu pakilo ir nusitaikė į karinius lėktuvus.
Tarp taikinių atsidūrė ir 10 strateginių „Tu-95“ bombonešių, kurių kiekvienas kainuoja nuo 50 iki 100 mln. dolerių.
Dronų spiečiai – ateities karas
Tokio tipo konteineriniai paleidimo moduliai leidžia vykdyti plataus masto, decentralizuotas operacijas priešo teritorijoje.
Kadangi šaltinio nustatymas tampa sunkesnis, išauga staigumo efektas, kuris šiuolaikinėje karyboje – neįkainojamas.
Vis dėlto didžiausias iššūkis šiandien yra ne tiek fizinių sistemų sukūrimas, kiek autonominių dronų algoritmų vystymas, kad spiečius sudarantys dronai patys galėtų priimti sprendimus, identifikuoti ir pasirinkti taikinius.
Be to, tokio tipo konteinerinės sistemos galėtų būti pritaikytos ne tik mažiesiems dronams, bet ir sunkesnei ginkluotei. Pavyzdžiui, JAV jau dabar naudoja specializuotus konteinerius kaip slaptas raketų paleidimo sistemas „M270 MLRS“ ar „M142 HIMARS“ kompleksuose.
Paieška archyve
