Lietuvoje elektros energijos gamyba šiemet išlieka didesnė nei importas – per 2024 m. pirmus tris ketvirčius pagaminta 62,5 proc. suvartojamos elektros energijos. Per šį laikotarpį saulės elektrinės pagamino daugiau elektros energijos nei per visus 2020–2023 metus kartu sudėjus, o gaminančių vartotojų skaičius per mėnesį vidutiniškai išauga tiek, kiek yra gyventojų Birštone, o nuo metų pradžios jų padaugėjo 27,4 tūkstančio, arba 30,8 proc. palyginti su 2023 metais.
Rugsėjį šalyje pasigaminome 63,5 proc. vartojimui reikalingos elektros energijos. Atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių indėlis nacionalinėje gamyboje rugsėjį išliko didžiausias: vėjo elektrinės pagamino 24,7 proc., saulės elektrinės – 16,9 proc. suvartotos elektros energijos. Palyginimui, pernai rugsėjį vietinė elektra patenkino 51,5 proc. visos šalies vartojimo poreikio, o saulės ir vėjo elektrinės pagamino 28,9 proc. suvartotos elektros energijos.
Naujausiais duomenimis, šiemet saulės elektrinių leistina generuoti galia išaugo 72,5 proc., palyginti su 2023 metais.
Saulės elektrinės nuo metų pradžios jau pagamino daugiau elektros energijos, kiek per 2020–2023 metus kartu sudėjus – tai 1,28 TWh, kai per pastaruosius ketverius metus buvo pagaminta apie 1,17 TWh elektros energijos.
Lyginant nacionalinę gamybą ir suvartojimą, saulės elektrinės per šių metų devynis mėnesius pagamino daugiau elektros nei pernai per visus metus suvartojo Tauragės, Alytaus ir Utenos apskritys kartu (1,05 TWh).
Labai svarbi ir vėjo elektrinių generacija. Jų leistina generuota galia per šių metų devynis mėnesius, palyginti su 2023 m., išaugo 24,7 proc., o pagamintos elektros energijos kiekis yra didesnis nei bendrai vėjo ir saulės elektrinių pagaminta energija per 2020 m., 2021 m. ar 2022 metais.
Šiemet sausio–rugsėjo mėnesiais vėjo elektrinės pagamino 2,19 TWh elektros – tai daugiau nei per visus metus pernai suvartojo Kauno apskritis (1,99 TWh). 2021 metais vėjo elektrinių metinė gamyba siekė 1,36 TWh ir būtų iš dalies padengusi tik Kauno miesto ir rajono savivaldybių metinį suvartojimo poreikį (1,38 TWh).
Valstybės priimti sprendimai ir teikiama finansinė parama lėmė, kad elektros gamybos pajėgumų galia šalyje toliau sparčiai didėja: vien gaminančių vartotojų skaičius kas mėnesį vidutiniškai išauga po 3000.
AEI plėtra tiesiogiai didina šalies energetinę nepriklausomybę ir energetinį saugumą. Plėtojant AEI, investuojama į energetikos sistemos plėtrą ir papildomas tarpvalstybines jungtis, kas dar labiau užtikrina saugumą ir didina visos energetikos sistemos patikimumą. Lietuva nuosekliai artėja prie Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje užsibrėžto tikslo – vietinės elektros pasigaminti tiek, kiek jos reikia vartojimui. Iki 2030 m. mūsų šalis užsibrėžusi tapti elektrą eksportuojančia šalimi iš importuojančios šalies, taip pat energetikos sektorius turi tapti visiškai neutralus klimatui iki 2050 metų.
Paieška archyve
