Atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių galia Lietuvoje 2023 m. sparčiai didėjo: praėjusių metų pabaigoje vėjo jėgainių galia viršijo 1 200 MW, o saulės elektrinių – 1 000 MW.
Lietuvos energetikos agentūros penktą kartą atlikto kasmetinio savivaldybių darnios energetikos plėtros praėjusiais metais vertinimo rezultatai rodo, kaip savivaldybės skatina atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, energijos vartojimo efektyvumo didinimą, darnų judumą ir energetinių paslaugų prieinamumą.
Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.
Pagal vėjo elektrinių įrengtąją galią pernai pirmavo Vakarų Lietuvos savivaldybės. Antrus metus iš eilės didžiausia vėjo elektrinių įrengtoji galia buvo Telšių rajono savivaldybėje – 204 MW. Kitos savivaldybės, kurių teritorijose pastatyta daug vėjo elektrinių – Akmenės rajonas, kur metų pabaigoje tokių elektrinių galia buvo 164 MW, ir Šilutės rajonas – 121 MW.
Beveik pusėje šalies savivaldybių – dvidešimt septyniose – nėra komercinių vėjo energijos gamintojų. Daugumoje Rytų Lietuvos savivaldybių vėjo elektrinių negalima statyti dėl krašto apsaugos reikalavimų, saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio apribojimų. Miestų savivaldybių vėjo energijos plėtrą taip pat riboja teritoriniai suvaržymai, todėl Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus miestų savivaldybėse nėra vėjo elektrinių.
Paprastųjų gaminančių vartotojų vėjo elektrinės veikia trijose savivaldybėse – Šilalės, Mažeikių ir Vilniaus rajonuose.
Nutolusiųjų gaminančių vartotojų vėjo elektrinės taip pat įrengtos trijose savivaldybėse – Anykščių, Šilalės ir Vilkaviškio rajonuose.
Saulės elektrinių pasiskirstymas Lietuvos savivaldybėse tolygus. Per 2023 metus keturiasdešimtyje Lietuvos savivaldybių padaugėjo saulės elektrinių. Gamintojų valdomų komercinių saulės jėgainių galia praėjusių metų pabaigoje penkiose šalies savivaldybėse buvo didesnė nei likusiose 55-iose.
Anykščių rajono savivaldybėje praėjusiais metais buvo pastatyta 65,5 MW galios saulės elektrinė, ji savivaldybėje įrengtų saulės elektrinių galią padidino iki 67 MW. Kauno rajono savivaldybėje metų gale saulės elektrinių galia siekė 29 MW, Šiaulių rajone – 27 MW, Klaipėdos rajone – 25 MW, Elektrėnų savivaldybėje – 18 MW. Kitose savivaldybės gamintojų saulės elektrinių galia mažesnė, o Neringos ir Rietavo savivaldybėse komercinių saulės elektrinių nėra.
Atlikta analizė rodo, kad savivaldybėse taikomi nekilnojamojo turto mokesčio dydžiai nestabdo AEI plėtros ir nėra lemiantis veiksnys vystytojams sprendžiant, kuriose savivaldybėse vystyti AEI projektus. Pietvakarių Lietuvos savivaldybėse nustatyti didžiausi šio mokesčio tarifai, bet vienoje iš jų – Šilutės rajono savivaldybėje, nepaisant mokesčio dydžio, vėjo elektrinių įrengtoji galia šios savivaldybės teritorijoje yra viena didžiausių.
Surenkamos nekilnojamojo turto mokesčio pajamos leidžia savivaldybėms daugiau lėšų panaudoti gyventojų energetiniam nepritekliui mažinti.
Gaminančių vartotojų įrenginių galia didžiausia šalies didmiesčių rajonuose. Didžiausia gaminančių vartotojų įrenginių galia tūkstančiui gyventojų praėjusių metų pabaigoje buvo Vilniaus rajone – 710,6 kW, Kauno rajone – 692,7 kW ir Klaipėdos rajone – 610,5 kW. Mažiausia gaminančių vartotojų įrenginių galia buvo Visagino savivaldybėje – 30,9 kW ir Neringos savivaldybėje – 84,6 kW.
Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonuose šių įrenginių galia per metus išaugo beveik dvigubai, apie 90 procentų.
Vertinant savivaldybes pagal efektyvaus energijos vartojimo skatinimą, paaiškėjo, kad kurortų savivaldybėse skiriama daugiau dėmesio daugiabučių namų renovacijai ir jų teritorijose renovuota didžiausia visų daugiabučių dalis. Pernai didžiausias pokytis renovuojant daugiabučius namus įvyko Palangos mieste. Taip pat aktyvesnė renovacija užfiksuota Širvintų ir Ukmergės rajonų savivaldybėse. 2023 m. duomenimis, Pagėgių savivaldybėje renovuotų daugiabučių nėra.
Pernai dviračių takų ilgis tūkstančiui gyventojų padidėjo 45-iose Lietuvos savivaldybėse. Kurortų savivaldybės labiausiai draugiškos dviratininkams – ilgiausi dviračių takai tūkstančiui gyventojų yra nutiesti Birštono (5,8 km) Druskininkų (3,1 km) ir Neringos (2,9 km) savivaldybėse. Per metus dviračių takų ilgis tūkstančiui gyventojų labiausiai pailgėjo Klaipėdos rajone – 0,5 km ir Varėnos rajone – 0,3 km.
Vertinant elektromobilių skaičiaus pokytį savivaldybėse 2023 m., lyginant su 2022 m., nustatyta, kad Lietuvoje jis išaugo daugiau nei 50 procentų. Elektromobilių skaičius tūkstančiui gyventojų labiausiai padidėjo Neringos (12 automobilių), Palangos (2,7 automobilio) bei Vilniaus miesto (2,8 automobilio) savivaldybėse ir išliko didžiausias.
Mažiausiai elektromobilių tūkstančiui gyventojų buvo Kalvarijos (0,3 automobilio), Pasvalio (0,5 automobilio) ir Ignalinos (0,6 automobilio) rajonų savivaldybėse.
Viešųjų elektromobilių įkrovimo stotelių skaičius pernai, lyginant su 2022 m., padidėjo 60 procentų. Daugiausiai viešųjų įkrovimo stotelių tūkstančiui gyventojų 2023 m. buvo Neringos (2,9 stotelės) Zarasų (0,9 stotelės) ir Tauragės (0,6 stotelės) rajonų savivaldybėse. Viešųjų įkrovimo stotelių, pagal Susisiekimo ministerijai savivaldybių teikiamą informaciją, nebuvo Šilalės, Skuodo, Rietavo, Pagėgių, Kazlų Rūdos, Joniškio, Alytaus, Panevėžio ir Vilniaus rajonų savivaldybėse.
Kasmetinio savivaldybių darnios energetikos plėtros pažangos vertinimu siekiama didinti savivaldybių vaidmenį energetikos srityje, skatinti jų aktyvumą bei palyginti jų pažangą ir apie tai informuoti visuomenę.
Lietuvai siekiant Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje bei Lietuvos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nustatytų tikslų – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir skatinti atsinaujinančių energijos išteklių platesnį naudojimą, labai svarbus kiekvienos savivaldybės indėlis.
Paieška archyve
