Nuo liepos parduotuvėse apmokestinus plastikinius maišelius, siekiama sumažinti plastiko taršos prekyboje pėdsaką. Tačiau prekyba išlieka reikšmingu popieriaus atliekų šaltiniu. Tarp popieriaus atliekų prekyboje – ir popierinės kainų etiketės, kurias tenka keisti kas kelias savaites bei atnaujinti išpardavimų metu. Žingsniai tvaresnės veiklos link, augantys darbo jėgos kaštai bei geresnė pirkėjų patirtis skatina prekybininkus parduotuvėse diegti elektroninius kainoženklius.
„Galbūt net nepastebėjote, bet du iš didžiųjų Lietuvoje veikiančių prekybos tinklų jau pakeitė popierines etiketes elektroniniais kainoženkliais. Manome, kad per artimiausius metus didieji maisto ir pasidaryk pats prekių tinklai pereis prie elektroninio kainų ženklinimo, jas įsidiegs ir kitos specializuotos parduotuvės“, – pasakojo prekybos technologijų bendrovės „Neto Baltic“ vadovas Rokas Budvilaitis.
Šiuolaikines elektronines kainų etiketes sunku atskirti plika akimi. Sukurtos naudojant aukštos raiškos spalvotus e. rašalo (e.ink) ekranus, jos beveik nesiskiria nuo popierinių. Tačiau elektroninės etiketės teikia daug pranašumų tiek prekybininkams, tiek parduotuvių pirkėjams.
„Didesnės parduotuvės asortimente galime rasti per 40.000 prekių. Kartą per mėnesį pakeičiamos 3000-5000 prekių kainų etiketės, spausdinami akcijų ar laimės valandų plakatai. Viena vertus, tai didelės popieriaus sąnaudos. Kita vertus, popierinių kainoženklių priežiūra yra brangi žmogiškųjų išteklių prasme. Vietoje etikečių spausdinimo, kainas parduotuvėje galima pakeisti kelių mygtukų paspaudimu“, – kalbėjo R. Budvilaitis.
Elektroninės kainų etiketės prekyboje diegiamos ir dėl geresnės pirkėjo patirties.
„Kiekvienas susidūrėme su „viena kaina lentynoje, kita kaina kasoje“ atvejais. Kainoženklių priežiūra – rankinis darbas, kuriame neišvengiama žmogiškų klaidų. Nors netyčiniai ir nepiktybiški, jie itin erzina pirkėjus. Klaidos gali reikšti tolesnius pardavimų praradimus, kai nepatenkintas pirkėjas aplenks šią parduotuvę ar prekybos tinklą. Prekybininkams tai yra nematomi nuostoliai, nes jų apskaityti faktiškai neįmanoma“, – pasakojo R. Budvilaitis.
Augantį elektroninių kainoženklių populiarumą lemia ir technologiniai pokyčiai. Elektroniniai kainoženkliai gerokai atpigo. Juos galima valdyti bevieliu tinklu. Dėl tobulesnės baterijų technologijos, elektroniniai kainoženkliai gali tarnauti iki 10 metų. Juos galima diegti ir šaldikliuose, ir ant itin smulkių prekių – pavyzdžiui, kosmetikos ar akinių, drabužių, lauko baldų, žoliapjovių, elektronikos prekių bei lentynų sandėliuose – palengvinant prekių surinkimą.
Parduotuvėje naudojant kainoženkliuose įdiegtus mygtukus, galima peržiūrėti daugiau informacijos apie prekę (pavyzdžiui, parduotuvėje turimus batų dydžius) ar iškviesti parduotuvės konsultantą.
Popieriniai kainoženkliai susiję ir su kita atliekų prekyboje problema – maisto atliekomis, o tiksliau – baigiančių galioti produktų kainų ženklinimu. Europos Sąjungoje per metus atliekomis virsta 89 milijonai tonų maisto produktų. 7% šių atliekų sukuriama prekybos sektoriuje. Europos Komisija parengė siūlymą šalims narėms iki 2030 metų maisto atliekų skaičių sumažinti 30%.
„Tiekimo grandinės ir prekybos lentynų skaitmenizacija v tai technologinės priemonės šiems tikslams pasiekti. Šiandien parduotuvės darbuotojas „medžioja“ baigiančius galioti produktus ir ženklina juos nuolaidos lipdukais. Vėlgi, susiduriame ir su darbo jėgos kaštais ir jos trūkumais. Pasitelkus tokius sprendimus kaip RFID šviežio maisto prekių galiojimo datos stebėjimui ir elektroninius kainoženklius, pakuotės galėtų automatiškai „susikalbėti“ su kainų etiketėmis ir sumažinti baigiančių galioti produktų kainą“, – teigė R. Budvilaitis.
Paieška archyve
