Patvirtintos sinchronizacijos įstatymo pataisos įpareigojo kaupimo įrenginių sistemos operatorę „Energy cells“ neatlygintinai leisti Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorei „Litgrid“ naudoti dalį 200 MW galios energijos kaupimo sistemos technologinių nuostolių sąnaudų mažinimui ir kitoms funkcijoms, kurios reikalingos užtikrinant šalies elektros energetikos sistemos saugumą ir patikimumą.
„EPSO-G“ nuotrauka
Seimo priimtas įstatymo pataisas prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė ketvirtadienį. Pagrindinė „Energy cells“ keturių baterijų parkų paskirtis – teikti „Litgrid“ izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo užtikrinimo rezervo paslaugą ir taip padėti užtikrinti perdavimo sistemos stabilumą.
„Sinchronizacijos įstatymas numatė pareigą „Energy cells“, kaip paskirtajam kaupimo sistemos operatoriui, esant poreikiui, sudaryti „Litgrid“ galimybę pasinaudojant kaupikliais sumažinti technologinių nuostolių sąnaudas kainos prasme. Maždaug ketvirtadalis kaupimo įrenginių galios, esant „Litgrid“ poreikiui, galės būti panaudoti pigesnei energijai sukaupti ir ją panaudoti technologiniams nuostoliams kompensuoti. Pagrindinei kaupiklių sistemos funkcijai – teikti izoliuoto energetikos sistemos darbo rezervo paslaugą, šio papildomo funkcionalumo panaudojimas įtakos neturės“, – sakė „Energy cells“ vadovas Rimvydas Štilinis.
Kaupimo įrenginių sistema yra pirmoji tokia Baltijos šalyse. 200 MW galios baterijų parkų sistemos galia ir talpa yra parinkta optimali pagal KTU mokslininkų sumodeliuotus ir „Litgrid“ verifikuotus visus galimus perdavimo sistemos veikimo scenarijus izoliuoto darbo metu.
Izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo metu, priklausomai nuo gamybos ir suvartojimo balanso, baterijų parkų funkcija yra atiduoti galią į tinklą, kai suvartojimas didesnis nei energijos gamyba, arba energiją iš tinklo kaupti baterijose, kai suvartojimas mažesnis nei energijos gamyba. Tokią paslaugą kaupiklių sistema turi pradėti teikti per 1 sekundę ir turi teikti ją bent 30 minučių, kol bus aktyvuoti kiti balansavimo energijos šaltiniai.
„Izoliuoto elektros sistemos darbo metu kaupimo įrenginiai teiks izoliuoto darbo rezervo paslaugą, kas leis reikšmingai sustiprinti dažnio valdymo galimybes. Veikiant sinchroniškai su kitomis sistemomis baterijų parko įrenginiai bus parengties būsenoje ir dalis laisvos galios gali būti panaudota „Litgrid“ technologinių nuostolių sąnaudų mažinimui. Pasinaudodami kaupikliais, esant aukštoms elektros kainoms, galėsime įsigytą pigesnę energiją saugoti kaupikliuose ir panaudoti technologiniams nuostoliams kompensuoti, o tai prisidės prie elektros perdavimo kainos dalies ir galutinės elektros kainos vartotojams mažėjimo“, – sakė „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis.
Įstatymo pataisos numato galimybę „Litgrid“ naudoti kaupiklius tik esant poreikiui ir, jei elektros kainos rinkoje bus mažos, „Litgrid“ poreikio naudotis „Energy cells“ įrenginiais neturės. Įstatymo pakeitimas nenumato galimybių „Energy cells“ teikti komercines paslaugas, už kurias būtų gaunamos pajamos – šiuo kaupimo sistemos funkcionalumu „Litgrid“ naudosis neatlygintinai.
Šiuo metu visi keturi baterijų parkai yra prijungti prie Lietuvos elektros energetikos sistemos perdavimo tinklo, atliekami baigiamieji sistemos testavimo darbai. Balandį vykusio izoliuoto energetikos sistemos darbo bandymo metu viename iš keturių – Utenos baterijų parke izoliuoto darbo rezervo paslaugos režimas buvo sėkmingai aktyvuotas vienai valandai. Visa 200 MW galia izoliuoto darbo rezervo paslaugą planuojama pradėti teikti II-ąjį šių metų ketvirtį.
Kaupimo sistemą sudaro keturi Vilniuje, Šiauliuose, Alytuje ir Utenoje įrengti baterijų parkai, kuriuose pastatyta 312 baterijų kubų – po 78 kiekviename. Energijos kaupiklių sistema įrengta, siekiant sinchronizuotis su kontinentinės Europos elektros tinklais, vėliau kaupikliai prisidės prie ambicingų Lietuvos tikslų vystant atsinaujinančios energijos šaltinius. Baterijų parkai pasitarnaus kaip lanksti energetikos sistemos valdymo priemonė, galinti kaupti, o prireikus – akimirksniu į tinklą pateikti saulės arba vėjo jėgainių pagamintą elektrą.
Energijos kaupimo įrenginių sistemai įrengti bendrovei „Energy cells“ buvo skirtas iki 87,6 mln. eurų finansavimas pagal ES ekonomikos gaivinimo priemonės „NextGenerationEU“ planą „Naujos kartos Lietuva“. Sausio viduryje Europos komisija taip pat pritarė, kad kaupimo sistemos dalyvavimas technologinių nuostolių sąnaudų mažinime neprieštarauja 2021 spalį suderintai valstybės pagalbai dėl 200 MW energijos kaupimo sistemos projekto finansavimo iš RRF (angl. Recovery and Resilience Facility) fondo.
„EPSO-G“ informacija
Paieška archyve
