Lietuvoje nuo šių metų pavasario veikia Nacionalinė nanoelektronikos ir elektronikos (NE) technologinė platforma, jungianti šios srities Lietuvos privataus bei viešojo sektoriaus ir mokslo institucijų atstovus į bendrą diskusijų klubą. Siekiant, kad šios institucijos veikla būtų efektyvesnė, „Mokslo ir technologijų parkas“ baigia įgyvendinti projektą, kurio metu atliko technologinės platformos (TP) galimybių studiją, suformavo viziją ir sukūrė strateginių tyrimų planą. Projekto, kurį dalinai finansavo ir LR Ūkio ministerija, pareiškėjai tikisi, kad jis prisidės ir prie nanoelektronikos verslo, mokslo bei viešojo sektoriaus bendradarbiavimo branduolio, taip vadinamo klasterio, veiklos plėtros.
Lietuva, prieš du metus įstojusi į Europos Sąjungą, prisiėmė atsakomybę įgyvendinti Lisabonos strategiją, kuri leistų ES sukurti žinių visuomenę ir per 10 metų tapti konkurencingiausia ir greičiausiai augančia ekonomika pasaulyje.
Siekiant šio tikslo, būtinas efektyvesnis privataus ir viešojo sektoriaus bei akademinių institucijų bendradarbiavimas. Jam užtikrinti Europos Komisija inicijavo TP kūrimą. NE technologinę platformą Lietuvoje administruoja vieni geriausių šios srities žinovų Lietuvoje VšĮ „Europos technologinių platformų ir pramoninių klasterių nacionalinis biuras“. Jo direktorius Justinas Bučys pakvietė visas suinteresuotas įmones Lietuvoje prisijungti prie šios technologinės platformos veiklos.
„Nacionalinės nanoelektronikos ir elektronikos TP kūrimas buvo pasirinktas neatsitiktinai. Puslaidininkių pramonė yra šiandieninių aukštųjų technologijų, taip pat ir nanoelektronikos, ekonomikos pagrindas. Lietuva visada buvo stipri puslaidininkių pramonėje ir turėjo puikius šios srities mokslininkus. Siekiant šią sritį padaryti konkurencingą pasauliniu mastu, buvo būtina atlikti NE technologinės platformos galimybių studiją bei sudaryti strateginių tyrimų planą. Šio projekto įgyvendinimas pirmą kartą Lietuvoje leido suformuluoti bendrus nanoelektronikos strateginius tikslus ir skatina efektyvesnį mokslo bei verslo bendradarbiavimą šioje srityje“, - teigia VšĮ „Mokslo ir technologijų parko“ direktorius Vytautas Balčiūnas.
Nanoelektronika leidžia kurti mažus, lengvus ir pigius prietaisus bei sistemas, kurios naudojamos telekomunikacijų, medicinos įrengimuose, automobiliuose ir pan. Anot V. Balčiūno, paklausa nanotechnologijoms ateityje tik augs.
Anot VšĮ „Mokslo ir technologijų parko“ direktoriaus V. Balčiūno, atlikta galimybių studija bei plėtros strategijos sukūrimas bus itin naudingas Lietuvai: „Efektyviai vystant nanoelektronikos sektorių bus ne tik sukurtos naujos darbo vietos, tačiau gaminant aukštos pridėtinės vertės produktus kils ir mūsų valstybės ekonomikos konkurencingumas, kurio naudą pajus kiekviena Lietuvos įmonė“.
Paieška archyve
