Dvylika tarptautinėse rinkose sėkmingai veikiančių Lietuvos elektronikos ir kompiuterinės inžinerijos įmonių bei mokslo institucijų susibūrė į Įterptinių sistemų technologinę platformą. Platformos tikslas - siekti, kad įterptinių sistemų (skirtų kompiuterizuotų įrengimų bei prietaisų valdymui), aparatinės ir programinės įrangos kūrimas ir taikymas taptų vienu iš Lietuvos verslo prioritetų.
Vykdant LR Ūkio ministerijos finansuojamą projektą „Įterptinių sistemų technologinės platformos veiklos skatinimas“ platforma parengė savo veiklos strateginius dokumentus - galimybių studija ir viziją, kurie rodo, kad norėdamos išlikti konkurencingomis Lietuvos pramonės įmonės turi vystyti ir taikyti įterptines sistemas.
„Lietuvos pramonės įmonės laimėtų didindamos savo produktų pridedamąją vertę dėl papildomo lankstumo, funkcionalumo, tikslumo, nuotolinės darbo kokybės diagnostikos, atnaujinimo ir kitų vartojimui patrauklių savybių“, - tvirtina Įterptinių sistemų platformos tarybos pirmininkas Dr. Benjaminas Juodelė, įmonės „Elgama-Elektronika“ tyrimų ir vystymo direktorius. Šias savybes produktams ir procesams gali suteikti pritaikytos įterptinės sistemos.
„Įterptinės sistemos - tai sistemos, apjungiančios savyje skaitmeninę mikrosistemą su specializuota programine įranga, o taip pat komunikacijos, sensorizacijos bei valdymo posistemes, taikytinas atskiro prietaiso, įrenginio ar sistemos reikmėms“, - pasakoja įterptinių sistemų ekspertas Prof. Vytautas Deksnys, Kauno Technologijų Universiteto Multisensorinių sistemų laboratorijos vadovas.
Įterptinės sistemos plačiai taikomos daugelyje inžinierinės veiklos sričių, tarp jų, pramonės procesų valdyme, IT, telekomunikacijose, pramonės automatizavime, aviacijoje, automobilių pramonėje (elektroninė įterptinė sistema sudaro iki 35% automobilio kainos) - šiose pramonės srityse didžioji produktų pridėtinė vertė sukuriama įterptinių sistemų dėka.
„Didžiausios Lietuvos elektronikos pramonės įmonės iki šiol gamino moraliai pasenusią, neinovatyvią ir todėl neperspektyvią produkciją, kurioje pridedamosios vertės dalis buvo maža ir nepakankama investicijoms į naujas technologijas. Rezultatas - tokių įmonių neliko. Kitos - atlieka nepelningą elektroninės apartūros surinkimo darbą“,- sako Prof. V. Deksnys. Jo įvardinta šios problemos priežąstis: įmonės kol kas nėra pajėgios kurti ir gaminti daug intelekto reikalaujančią produkciją, o universitetai daugeliu atvejų orientuojasi ne į kuriančio, bet į daug žemesnės kvalifikacijos eksploatuojančio specialisto paruošimą.
Lietuvos Įterptinių sistemų technologijų platformai priklauso didelį mokslinių tyrimų įdirbį turinčios įmonės: „Axis Industries“, „Elgama-Elektronika“, „Elinta“, „Elsis TS“, „Selteka“, „Teltonika“, „Europos telemetrijos servisas“, „LiniKodas“. Mokslui platformoje atstovauja Kauno technologinis universitetas, VšĮ „Mokslininkų sąjungos institutas“ ir VšĮ „Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų institutas“. Laukiama prisijungiant naujiems nariams.
Įterptinių Sistemų platforma skiriasi nuo kitų nacionalinių platformų, nes yra atsiradusi iš apačios - įmonių iniciatyva, kurios siūlo sprendimus visoms pramonės šakoms, todėl platforma gali tapti pagrindu bendradarbiaujant su kitomis platformomis, sukurtomis atskirų mokslo šakų ar pramonės sektorių pagrindu. Europos Įterptinių sistemų platformą „Artemis“ įkūrė pasaulio elektronikos gigantai „Nokia“, „Philips“, „STMicrolelectronics“, „Thales“ ir „DaimlerChrysler“. Per artimiausius septynerius metus platformos pagrindu kuriamai Jungtinei technologinei iniciatyvai planuojama skirti 3 mlrd eurų. Lietuvos Įterptinių sistemų platforma palaiko ryšius su Artemis ir dalyvauja platformos renginiuose.
Paieška archyve
