Su dronais „Vertikul“ atliekami bandymai, kurie padės ištirti krovinių gabenimo oru praktiškumą. Tačiau robototechnikos specialistai į tai žiūri gana skeptiškai. Pasak jų, norint šiam tikslui panaudoti dronus, pirmiausia jie turi pasižymėti šiomis savybėmis: jie turi būti lengvi; jie turi beveik nutūpti ant krovinio užsakovo „prieangio“.
Egzistuoja daugybė problemų, kurias reikia išspręsti, kad bepiločiai lėktuvai galėtų gabenti krovinius realybėje. Nemažai keblumų susiję su teisiniu skrydžių reglamentavimu, tačiau yra ir techninių nesklandumų. Tyrinėtojai iš Belgijos, bandė spręsti kai kurias problemas, tokias kaip nusileidimo aikštelės, dronų krovinių skirstymas ir jų veikimo diapazono plėtimas.
Pakilimai ir nusileidimai, greičiausiai, bus pati sudėtingiausia šio projekto dalis. Nusileidimo aikštelėse turės būti specialūs ženklai, skirti tiksliam nusileidimui. Naktį jas turės apšviesti pakankamas šviesos diodų kiekis. Kai dronas bus netoliese nusileidimo taško, tik tada jis galės nutūpti.
Kadangi nusileidimo aikštelės bus vienintelė vieta dronams pakilti ir nutūpti, jos turės bepiločiams lėktuvams suteikti visą techninę pagalbą, kad jie galėtų autonomiškai pakilti ir nusileisti. Dronas „Vertikul“ turi gerą savybę – mechanizmas, kuriame gabenamas krovinys ir pats dronas yra visiškai apsaugoti nuo nepageidaujamų oro sąlygų. Nors robototechnikos specialistai, kurie kuria šią sistemą, vis dar ją tobulina, kad ji galėtų gerai veikti esant vėjuotam orui.
Tačiau svarbiausia yra tai, kad dronas Vertikul gali vertikaliai pakilti ir nutūpti, o taip pat skridimo metu persitransformuoti iš vertikalaus skrydžio į horizontalų. Tai vienas iš svarbiausių pranašumų prieš sraigtinius skraidančius aparatus.
Kvadrokopteriai ir kitos bepilotės skraidyklės, veikiančios rotorių dėka, pasižymi puikiu manevringumu ir joms nereikia kilimo ir tūpimo takų. Tačiau yra priežastis, kodėl kroviniai gabenami lėktuvais, o ne sraigtiniais skraidančiais aparatais. Lėktuvų sparnai sukuria kur kas didesnę kėlimo jėgą. Todėl, lėktuvai yra efektyvesni ir naudoja mažiau degalų palyginus su sraigtasparniniais skraidančiais aparatais. Kol kas nėra duomenų apie tai, kiek efektyvus yra robotizuotas lėktuvas „Vertikul“. Tačiau žinoma, kad jis gali skristi 30 kilometrų diapazonu, o tai jau gana neblogas rodiklis eksperimentiniams bepiločiams lėktuvams gabenantiems krovinius.
Paieška archyve
