Į gelbėjimo ir paieškos operacijas pasitelkiami šunys gali išgelbėti žmones, tačiau jie ne viską gali – šunys negali pralįsti pro mažas angas ir judėti siaurose erdvėse. Mokslininkai sugalvojo, kaip apeiti šiuos apribojimus, į pagalbą pasitelkdami kiborgus tarakonus, su specialiai įrengtais technologiniais paketais.
Kiborgai tarakonai, arba biobotai, yra Šiaurės Karolinos valstijos universiteto (JAV) mokslininkų išmonė. Maždaug ketvirtadalio tarakono dydžio paketas, uždėtas ant jo nugaros, turi mikrofonus, kurie gali atskirti aukštos raiškos garsą.
Pirmoji paketo versija turi vieną mikrofoną, kuris gali atskirti garsą iš bet kurios pusės, kuris vėliau perduodamas belaidžiu ryšiu. Antroji versija yra įmantresnė ir turi tris garso krypties nustatymo mikrofonus.
Vienas iš biobotų pritaikymo būdų – juos panaudoti po nelaimių griuvėsiuose ieškant sužeistų ar ten įkalintų žmonių. Robotų garso krypties nustatymo mikrofonai leistų identifikuoti tikslią žmonių buvimo vietą.
„Svarbiausias biobotų panaudojimo tikslas būtų atskirti svarbius garsus – žmonių šūksnius, nuo nereikšmingų, tokių, kaip tekantis čiaupas, – sakė Elektrinės ir kompiuterių inžinerijos profesoriaus pavaduotojas Šiaurės Karolinos universitete dr. Alperis Bozkurtas. Jis taip pat yra ir vyresnysis kelių šia tema darytų tyrimų autorius. – Kai nustatysime tuos garsus, kurie svarbūs, galėsime siųsti biobotus į tas vietas, iš kurių sklinda garsas.“
Mokslininkai taip pat sukūrė ir vadinamą „Nematomos tvoros“ technologiją, kuri užtikrina, jog tarakonai nenuklys iš apibrėžto spindulio. Galimybė biobotus laikyti nelaimės atstumo vietoje arti vienas šalia kito leidžia jiems veikti kaip belaidžio mobiliojo ryšio mazgams.
Paieška archyve
