Jeigu metų gale jums teks plaukti Atlanto vandenynu, neišsigąskite sutikę visiškai tuščių laivų. Tai ne fantastinių knygų vaiduokliai, o šiuolaikiniai pilnai automatizuoti laivai, dalyvausiantys pirmojoje pasaulyje tarpatlantinėje robotizuotų laivų regatoje.
Tokios varžybos toli gražu nėra didelis netikėtumas – juk nepilotuojamų automobilių lenktynės vyksta jau kelerius metus ir praktiškai tapo kasdienybe. Tad logiška, jog tokios lenktynės persikelia ir į jūrą.
Tiesa, jeigu manote, jog robotizuota regata bus mažesnis iššūkis už nepilotuojamą automobilį, klystate. Visų pirma, nesulyginamas atstumas, kurį teks savarankiškai įveikti laivams. Jie turės nuplaukti per Atlantą daugiau nei 4000 jūrinių mylių (apie 6,5 tūkstančio kilometrų) ir sėkmingai pasiekti Karibų salas. Visą reikalingą energiją laivai privalės gauti savarankiškai – į priekį juos varys vėjas, o elektroniką maitins Saulės elementai. Maršrutą laivų kompiuteriai derins pagal GPS parodymus, vėjo kryptį ir greitį.
Nežiūrint to, jog laivuose nebus įgulos, tai tikra klasikinė regata. Laivai galės plaukti naudodami tik burių sukuriamą trauką. Iškeltą iššūkį „Microtransat 2008“ regatoje kol kas priėmė tik 6 valstybių entuziastai: D. Britanijos, Prancūzijos, Austrijos, Portugalijos, JAV ir Kanados. Tiesa, „Microtransat“ regatų konkursas vyko ir seniau tiek D. Britanijoje, tiek ir Prancūzijoje. Tačiau dabar pirmas kartas, kuomet dalyviams iškeltas toks didelis iššūkis – Atlanto šturmas.
Vaizdai iš praėjusių metų „Microtransat“ regatos
Kaip pažymi patys organizatoriai ir dalyviai, sėkmingai įveikti Atlantą – užduotis ne iš lengvųjų. Tuo labiau, jog dalyviai savo laivams galės padėti tik kritiškiausiu momentu, kuomet jam grės pražūtis. Tačiau ir tuo atveju laivas nebeturės galimybių kovoti dėl nugalėtojo vardo.
Visgi, dalyvių nuomone, dabartiniai buriniai laivai gali plaukti visiškai savarankiškai mylių mylias. Burių valdymo procesui operatorius nėra reikalingas – visą darbą dirba automatizuota mechaninė sistema. Svarbiausia, jog valdantysis kompiuteris gautų visą reikiamą informaciją iš eilės jutiklių tiek apie esamą laivo padėtį, tiek ir apie vėjo kryptį bei greitį. Po to, derindamas savo poziciją pagal GPS duomenis jis nuolat gali koreguoti kursą ir optimalia kryptimi artėti prie tikslo.
Regatos startas numatytas šių metų rudenį. Planuojama, jog apytiksliai 4 metrų ilgio jachtos Karibų salas pasieks kitų metų pradžioje.
Paieška archyve
