Elektros kaupimo sistemos galutinė kaina Lietuvoje šiuo metu – apie 1050 eurų, arba 12 proc. mažesnė nei prieš metus. Kaupimo įrenginių kainos beveik 6 proc. mažesnės nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, o kaupimo įrenginio dalis galutinėje elektros kaupimo sistemos kainos struktūroje nesikeitė – ji sudaro beveik 84 proc. galutinės kainos. Nuoseklus valstybės finansavimas lėmė, kad Lietuvoje elektros energijos kaupimo įrenginių galia dabar beveik 3 kartus didesnė nei 2024 metais.
„Aktyvią elektros kaupimo sistemų plėtrą mūsų šalyje skatina spartus elektros gamybos įrenginių galios augimas ir poreikis kaupti pagamintą elektrą, taip pat ne mažiau svarbu mažėjančios šių įrenginių kainos, augantis investuotojų susidomėjimas ir valstybės teikiamas finansavimas. Lietuvos energetikos agentūros administruota finansavimo priemonė tapo reikšmingu postūmiu elektros energijos kaupimo technologijų plėtrai Lietuvoje – iš viso įrengta 123,44 MWh talpos elektros energijos kaupimo įrenginių, o paramos gavėjams išmokėta 28,14 mln. eurų. Tai leido įmonėms, ūkininkams ir energetikos bendrijoms efektyviau naudoti savo įsirengtas elektrines“, – sako LEA vadovė Agnė Bagočiutė.
Vienodos talpos elektros kaupimo įrenginiai šių metų antrąjį ketvirtį vidutiniškai kainuoja 426 Eur/1 kWh, arba 5,8 proc. mažiau nei pernai tą patį metų ketvirtį, kai vidutinė kaina buvo 452 Eur/1 kWh. Tai rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atlikta ličio geležies fosfato tipo kaupimo įrenginių ir jų sistemų kainų analizė (LFP – efektyviausias pasirinkimas pagal kainos ir naudos santykį). Elektros kaupimo įrenginių kainų augimas šiemet stebimas po 2025 m. trukusio šių įrenginių kainos mažėjimo.
Populiariausių, 15 kWh elektros kaupimo sistemų vidutinė kaina, įskaitant stebėjimo, valdymo ir balansavimo sistemas, šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje siekė 7 624 eurus – tai 12,1 proc. mažiau nei prieš metus, kai vidutinė kaina buvo 8 678 euras. Ankstesnį šių metų ketvirtį kaina siekė 7 558 eurus.
Pigiausių elektros kaupimo sistemų kaina šiemet antrąjį ketvirtį buvo 5 proc. didesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu – ji padidėjo 200 eurų.
Brangiausių elektros kaupimo sistemų kaina dabar 14 proc. mažesnė nei prieš metus, ji sumažėjo 2 000 eurų.
Elektros kaupimo įrenginio dalis bendroje elektros kaupimo sistemos kainos struktūroje sudarė 83,9 proc. – beveik tiek pat kaip pernai paskutinį ketvirtį arba prieš tai buvusį ketvirtį.
Energetikos ministerijos priimti sprendimai ir nuoseklus valstybės finansavimas lėmė, kad šalyje sparčiai didėja kaupimo sistemų įrengimas ir auga jų galia. Lietuvoje pastaruosius dvejus metus įrengta elektros energijos kaupimo įrenginių galia (birželio 18 d. duomenimis) pasiekė 680 MW – tai beveik 3 kartus daugiau nei 2024 metais, kai ji siekė 249 MW, ir 63,9 proc. daugiau nei 2025 m. pabaigoje, kai buvo įrengta 415 MW.
Naujų elektros kaupimo projektų tendencija taip pat aiški: nors naujų projektų pradedama mažiau (7 projektai 2026 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 22 pernai), bet jų talpa sparčiai auga. Šiemet pradėtų projektų bendra kaupiamoji talpa siekė 391 MWh – tai 37,7 proc. daugiau nei prieš metus, kai buvo 284 MWh.
Užsienio ir vietiniams investuotojams įžvelgiant elektros energijos kaupimo projektų ekonominį atsiperkamumą, rinka pereina nuo daugybės mažesnės apimties komercinių sprendimų prie didesnio masto projektų.
Lietuvos energetikos agentūra nuo šiol saulės modulių ir elektros kaupiklių kainas skelbia interaktyviose švieslentėse, kuriose pateikiami naujausi duomenys.
