Visos elektros kaupimo sistemos kaina Lietuvoje šiuo metu apie 9,5 proc. mažesnė nei prieš metus, nors ji nežymiai padidėjo dėl vienodos talpos elektros kaupimo įrenginių brangimo vidutiniškai 2 proc. šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu.
Kaupimo įrenginių kainų augimas stebimas po jų sumažėjimo daugiau nei dešimtadaliu per 2025 metus. Brangimą lėmė didėjančios žaliavų ir komponentų kainos. Kaupimo įrenginio dalis bendroje elektros kaupimo sistemos kainos struktūroje išlieka tokia pati kaip ankstesnį metų ketvirtį arba prieš metus.
Asociatyvi nuotr.
„Mūsų šalyje aktyvią elektros kaupimo sistemų plėtrą skatina mažėjančios įrenginių kainos, valstybės teikiamas finansavimas ir augantis investuotojų susidomėjimas teikti elektros tinklo stabilumą didinančias paslaugas. Įgyvendinant Lietuvos energetikos agentūros administruojamas finansavimo priemones, jau įrengta beveik 34 MWh kaupimo pajėgumų, o jiems įrengti išmokėta daugiau kaip 8 mln. eurų“, – sako LEA vadovė Agnė Bagočiutė.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atlikta ličio geležies fosfato (LFP) tipo kaupimo įrenginių ir jų sistemų kainų analizė rodo, kad 2026 m. pirmąjį ketvirtį vienodos talpos elektros kaupimo įrenginiai vidutiniškai kainuoja 416 Eur/1 kWh, arba 11,3 proc. mažiau nei 2025 m. pirmąjį ketvirtį, kai vidutinė kaina buvo 469 Eur/1 kWh. Tai pirmasis ketvirtis, kai fiksuojamas elektros kaupimo įrenginių kainų augimas po visus metus trukusio šių įrenginių kainos mažėjimo.
Šiuo metu rinkoje siūloma įvairių elektros kaupimo įrenginių pagal kaupiklio cheminę sudėtį, tačiau ličio geležies fosfato tipo elektros kaupimo įrenginiai išlieka efektyviausias pasirinkimas pagal kainos ir naudos santykį, todėl būtent jie dažniausiai siūlomi Lietuvos rinkoje.
LEA rinkos tyrimas rodo, kad šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje 15 kWh elektros kaupimo sistemų vidutinė kaina, įskaitant stebėjimo, valdymo ir balansavimo sistemas, siekė 7 558 eurus – tai 9,5 proc. mažiau nei prieš metus, kai vidutinė kaina buvo 8 351 euras, bet 3,3 proc. daugiau nei praėjusį ketvirtį, kai ji siekė 7 314 eurų.
Pigiausių elektros kaupimo sistemų kaina šiemet pirmąjį ketvirtį buvo 5 proc. didesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu – ji padidėjo 200 eurų. Brangiausių sistemų kaina dabar 14 proc. mažesnė nei prieš metus, sumažėjusi 2 000 eurų. Elektros kaupimo įrenginio dalis bendroje elektros kaupimo sistemos kainos struktūroje sudarė 82,5 proc. –ji siekia beveik tiek pat kaip pernai paskutinį ketvirtį arba prieš metus.
Tikimasi, kad ateityje elektros kaupimo sistemų kainų skirtumai Lietuvoje toliau mažės dėl vartotojų poreikio įsigyti sistemas su papildomomis funkcijomis.
Įmonės, ūkininkai ir energetinės bendrijos praėjusiais metais aktyviai teikė Lietuvos energetikos agentūrai paraiškas saulės elektrinių iki 500 kW ir energijos kaupimo įrenginių iki 1 MWh talpos įsirengimui finansuoti. Įgyvendinus visus patvirtintus projektus, šalyje bus sukurta iki 124,94 MWh papildomų elektros kaupimo pajėgumų iš atsinaujinančių energijos išteklių. Šiai plėtrai skirtas finansavimas siekia 28,9 mln. eurų. Šiuo metu, įvertinus, kad dalis projektų nebus įgyvendinti, siekiama kaupimo įrenginių galia – 109,3 MWh.
Lietuvoje įrengta elektros energijos kaupimo įrenginių galia, kovo 19 d. duomenimis, pasiekė 450 MW – 80 proc. daugiau nei 2024 metais (249 MW) ir 8,4 proc. daugiau negu 2025 m. pabaigoje (415 MW).
Ryškiausiai keitėsi struktūra skirstomajame tinkle 2024 m. pabaigoje. Tuo metu komerciniai kaupikliai sudarė net 83 proc. visos įrengtos elektros energijos kaupimo įrenginių galios, o 2026 m. pirmąjį ketvirtį jų dalis sumažėjo iki 33 proc.
2025 m. sausį išryškėjo komercinių ir buitinių elektros energijos kaupimo įrenginių dalies skirstomajame tinkle pasiskirstymo pokytis. Tokį buitinių kaupimo įrenginių dalies augimą lėmė pradėtas taikyti valstybės finansavimas, skirtas fizinių asmenų elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimui namų ūkiuose.
Nuo 2024 m. iki 2025 m. lapkričio Lietuvos perdavimo tinkle buvo keturi elektros kaupimo sistemų parkai, kurių galia siekė po 50 MW – iš viso 200 MW. Kaupimo galia perdavimo tinkle padidinta 2025 m. lapkritį kai veiklą pradėjo 60 MW pirmasis komercinis elektros kaupimo parkas Trakų r., o 2025 m. gruodį veiklą pradėjo komercinis elektros kaupiklių parkas Kaišiadorių rajone.
Naujų elektros kaupimo projektų tendencija taip pat aiški: nors naujų projektų pradedama mažiau (11 projektų 2026 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 22 pernai), bet jų talpa sparčiai auga. Šiemet pradėtų projektų bendra kaupiamoji talpa siekė 413 MWh – tai 45 proc. daugiau nei prieš metus, kai buvo 284 MWh.
Užsienio ir vietiniams investuotojams įžvelgiant elektros energijos kaupimo projektų ekonominį atsiperkamumą, rinka pereina nuo daugybės mažesnės apimties komercinių sprendimų prie didesnio masto projektų.
Energetikos ministerijos priimti sprendimai ir nuoseklus valstybės finansavimas lėmė, kad šiemet elektros gamybos pajėgumų galia šalyje didėja sparčiai, kaip ir kaupimo sistemų įrengimas.
Paieška archyve
