„LTG Infra“ tęsia vieną didžiausių geležinkelių infrastruktūros modernizavimo projektų Lietuvoje – Vilniaus–Klaipėdos geležinkelio ruožo elektrifikaciją. Tikrinant naujai pastatytą kontaktinį tinklą pirmą kartą pravažiuota elektriniu traukiniu 39,3 km ruože Kaišiadorys–Žeimiai. Į tinklą įjungta energija, ruošiamasi atlikti bandymus ir veikimo testus.
Planuojama atlikti beveik 40 bandymų, tarp kurių bus avarinio išjungimo įžeminimo, valdymo ir ryšių bandymai, keitiklio ir transformatorių, apkrovos testai, avarinių režimų imitavimai ir kt.
„Šie darbai yra itin svarbūs tiek Lietuvos geležinkeliams, tiek visai šaliai. Baigus elektrifikuoti pagrindinę šalies geležinkelio arteriją Vilnius–Klaipėda, taip pat papildžius traukinių parką naujais elektriniais traukiniais, jau greitai galėsime keleiviams pasiūlyti dar greitesnes, patogesnes ir tvaresnes keliones“, – sako susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas.
Pasak „LTG Infra“ vadovo Vyčio Žalimo, planuojami bandymai žymi dar vieną svarbų žingsnį link pilno intensyviausiai naudojamos geležinkelio magistralės elektrifikavimo.
„Artimiausiu metu įvyksiantys bandymai – įrodymas, kad elektrifikacijos projektas stabiliai ir nuosekliai juda į priekį. Kiekviena įjungta atkarpa stiprina mūsų tikslą sukurti modernesnį, tvaresnį ir konkurencingesnį šalies geležinkelių tinklą“, – sako V. Žalimas.
Vilniaus–Klaipėdos geležinkelio elektrifikavimas yra didžiausias tokio tipo projektas nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Jis apima 363 kilometrų ruožo elektrifikavimą, kurio metu visoje pagrindinėje šalies geležinkelio arterijoje bus įrengtas net 900 km ilgio kontaktinis tinklas. Projektą sudaro trys etapai: Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikacija, ruožas Kaišiadorys–Radviliškis ir ruožas Radviliškis–Klaipėda. Bendra visų etapų pažanga šiuo metu siekia apie 97 procentus. Baigus darbus, elektrifikuotų geležinkelių dalis Lietuvoje išaugs nuo dabartinių 8 iki 28 procentų.
Elektrifikacijos projektas pasižymi itin dideliu mastu – jo metu bus sukalta 13 tūkstančių pamatų, papildomai įrengta beveik 4 tūkstančiai gręžtinių pamatų ir sumontuota 12 tūkstančių stulpų. Tinklui aptarnauti statomos šešios pastotės, prijungiamos prie „Litgrid“ 110 kV tinklo. Bendra projekto vertė siekia 493 mln. eurų, iš kurių daugiau nei 220 mln. skiria Europos Sąjungos Sanglaudos fondas, o daugiau kaip 38 mln. eurų – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė.
Elektrifikacijos nauda jau dabar vertinama kaip reikšminga šalies transporto sektoriui. Įgyvendinus projektą, metinė oro tarša sumažės apie 150 tūkstančių tonų, o socialinė ir ekonominė nauda per visą eksploatacijos laikotarpį viršys 700 mln. eurų.
Naudas pajus ir vežėjai – skaičiuojama, kad dėl mažesnių energijos bei riedmenų priežiūros sąnaudų, jie sutaupys apie 505 mln. eurų. Elektrovežiai leis vežti daugiau krovinių, greičiau parengti traukinius darbui ir suteikti tvaresnes paslaugas. Tai taip pat užtikrins geresnes sąlygas bendradarbiauti su tvarumo standartų reikalaujančiais partneriais ir prisidės prie Lietuvos konkurencingumo didinimo.
Paieška archyve
