Saulės elektrinių galutinė įrengimo kaina šių metų pirmąjį ketvirtį yra tokia pat kaip prieš metus, nors ji padidėjo dėl saulės modulių kainų augimo 4,7 procento. Moduliai šiemet brangsta Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, pasibaigus stabilių kainų laikotarpiui 2025 m. ir po dvejus metus stebėto saulės elektrinių įrengimo kainos mažėjimo. Kainų kilimui įtaką daro gamybos apimčių mažinimas Kinijoje, didėjančios žaliavų ir komponentų kainos, taip pat pasiūlos rinkoje mažėjimas ir toliau didėjanti aukšto efektyvumo modulių paklausa, plėtojant komercines vidutinės ir didesnės galios elektrines.
„Valstybės skiriamas finansavimas sudaro beveik pusę visos saulės elektrinės įrengimo kainos – 44 procentus. Saulės elektrinės atsipirkimo laikotarpis Lietuvoje šiuo metu yra vienas mažiausių ir nuo 2022 m. sutrumpėjo apie 6 metus. Tai dar labiau skatina investuoti į atsinaujinančių energijos išteklių projektus ir padeda stiprinti šalies energetinę nepriklausomybę“, – sako Lietuvos energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė.
Lietuvoje populiariausių saulės modulių vidutinė kaina šį ketvirtį siekia 208 eurus už 1 kW, kai praėjusių metų paskutinį ketvirtį populiariausi saulės moduliai vidutiniškai kainavo 199 eurus už 1 kW, o prieš metus, pernai pirmąjį metų ketvirtį, jų kaina siekė 192 eurus už 1 kW.
Tai rodo Lietuvos energetikos agentūros šiemet pirmąjį ketvirtį atlikta apklausa, kurioje apklausta daugiau nei 60 saulės moduliais prekiaujančių ir saulės elektrines įrengiančių įmonių.
Lietuvoje populiariausi – pigiausi, mažesnio efektyvumo, Azijoje pagaminti saulės moduliai.
Iki šiol Lietuvoje populiariausių saulės modulių vidutinė 1 kW kaina nuosekliai krito pastaruosius dvejus metus ir per tą laiką smuko 23,8 proc., palyginti su 2024 m. pirmuoju ketvirčiu, kai jų vidutinė kaina buvo 273 eurai už 1 kW.
Vidutinė 10 kW saulės elektrinės įrengimo kaina, vertinant saulės modulių, taip pat montavimo konstrukcijų, inverterių, valdymo įrangos, projektavimo ir kitų paslaugų bendrą kainą, šiemet pirmąjį ketvirtį siekė 5 860 eurų, palyginti su ankstesniu metų ketvirčiu, kai buvo maždaug 5 520, arba apie 6 proc. mažesnė. O lyginant su 2025-ųjų pirmuoju ketvirčiu, kai 10 kW saulės elektrinės įrengimo vidutinė kaina buvo 5 840 eurų, ji beveik nepasikeitė – kainos augimas mažesnis nei 1 procentas.
Likusi saulės elektrinės kainos dalis (konstrukcijos, inverteriai, valdymo įranga, projektavimas ir kitos paslaugos) šiemet sumažėjo 6,7 proc. – nuo 3 540 eurų iki 3 777 eurų. O lyginant su 2025-ųjų pirmuoju ketvirčiu, kai likusi elektrinės dalis kainavo 3 927 eurus, kaina sumažėjo apie 4 procentus.
Elektrinės įrengimo galutinę kainą lemia tai, kad vis dažniau pasirenkama įsirengti saulės elektrinę su hibridine sistema (su hibridiniu inverteriu, galinčiu veikti kartu su elektros energijos kaupikliais), kuri yra brangesnė už įprastą elektrinę be galimybės prijungti kaupimo įrenginius. Tai rodo Lietuvos energetikos agentūros duomenys, gauti apklausus daugiau nei 60 saulės moduliais mūsų šalyje prekiaujančių ir saulės elektrines įrengiančių įmonių.
Šiuo metu saulės moduliai sudaro kiek daugiau nei trečdalį 10 kW galios saulės elektrinės įrengimo kainos: sausio–kovo mėnesiais modulių dalis vidutiniškai sudarė apie 35,5 proc. visos kainos, kai praėjusių ketvirtąjį ketvirtį modulių dalis kainoje sudarė 36 proc. galutinės kainos.
Valstybės finansuojama dalis bendroje saulės elektrinės kainoje iš esmės nepasikeitė: 2026 m. pirmąjį ketvirtį ji sudarė apie 44 proc., kaip ir 2024 m. pirmąjį ketvirtį, kai siekė apie 48 procentus. Nors valstybės finansavimo intensyvumas 1 kW įrengimui sumažintas 2024 m., bet nesikeitė įkainis, nuo kurio skaičiuojamas finansavimo dydis.
Jeigu 2026 m. valstybės finansavimas sumažėtų nuo 255 Eur iki 170 Eur už 1kW, finansavimo dalis saulės elektrinės kainoje sudarytų apie 29 proc. ir būtų panaši kaip 2022–2023 m., kai valstybės finansuojama dalis siekė apie 31 proc. bendroje saulės elektrinės kainoje.
Analizuojant įvairių regionų saulės modulių pardavėjų viešai skelbiamas analogiškų, t. y. tokio paties tipo ir galios diapazono, saulės modulių kainas Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje, matyti, kad šiemet kovą, lyginant su vasariu, Azijos gamintojų saulės modulių vidutinės kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Vokietijoje nežymiai padidėjo (0,2–1,3 proc.), o Lenkijoje mažėjo (-1,6 proc.). Europos gamintojų saulės modulių vidutinė kaina tuo pačiu metu mažėjo Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje (0,3–1,6 proc.), o Estijoje ir Latvijoje išliko nepakitusios. Šiaurės Amerikoje pagamintų saulės modulių kaina tuo laikotarpiu mažėjo Lenkijoje (-1,6 proc.) ir Vokietijoje (-2,7 proc.), Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nepasikeitė.
2026 m. pradžioje pardavėjų elektroninėse parduotuvėse skelbiamų saulės modulių (nuo mažiausiai efektyvių iki efektyviausių) kainų vidurkis Lietuvoje buvo 273 Eur/kW, Lenkijoje – 293 Eur/kW, Vokietijoje – 239 Eur/kW, Latvijoje – 291 Eur/kW, Estijoje – 244 Eur/kW, arba 4–10 proc. didesnės nei prieš metus, 2025 m. pradžioje.
Šiuo metu stebimas Lenkijos rinkos kainų supanašėjimas su Lietuvos ir Latvijos rinkų kainomis. Vokietijoje vidutinės saulės modulių kainos yra mažesnės dėl gaminantiems vartotojams taikomų PVM lengvatų ir didesnės šalies rinkos pranašumų. Estijoje modulių kainų pokyčiai išlieka nežymūs dėl mažos paklausos, nes pernai šioje šalyje buvo tik apie 24 000 gaminančių vartotojų.
2025 m. naujų saulės elektrinių galių prijungimo prie tinklo augimas lėtėjo Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, kaip ir Lietuvoje. ES šis galių augimas siekė 16,33 proc. ir buvo panašus kaip 2021 m., kai palyginti su ankstesniais metais, naujų galių įrengta 15 proc. daugiau. 2022–2024 metais augimas siekė 23–30 procentų.
Šis sulėtėjimas iš dalies siejamas su sunkumų patiriančiu gyvenamųjų namų saulės energijos segmentu, kitos lėtėjimo priežastys – mažėjančios subsidijos gaminančių vartotojų elektrinėms ir didesnis politinis neapibrėžtumas. Tendencija atspindi kintančius politinius prioritetus Europoje: dalis ES šalių narių dėl biudžetų spaudimo, kurį didina augančios gynybos ir vietinės pramonės išlaidos, mažina „žaliąsias“ priemones bei atsinaujinančios energetikos skatinimą.
2026 m. ir artimiausius ateinančius metus tikimasi didesnio saulės elektrinių galių prieaugio. Saulės modulių kainų svyravimai 2026 m. labiausiai priklausys nuo Kinijos, kuriai priklauso per 80 proc. pasaulinių gamybos pajėgumų.
Norint pasiekti nustatytus ES tikslus 2030 m. ir didesnį saulės elektrinių galių prieaugį, politikos formuotojams reikėtų skatinti stogų saulės energijos rinką.
Paieška archyve
