Virtuvė yra ta namų vieta, kur kvapai kuria nuotaiką, bet dažnai ir palieka pėdsaką ant sienų, spintelių, plaukų ir net užuolaidų. Ir tada atsiranda vienas daiktas, kuris teoriškai turėtų išgelbėti – gartraukis. Tik kad realybėje jis dažniau atrodo kaip triukšmingas foninis aparatas nei reali pagalba. Kyla klausimas: ar jis tiesiog silpnas, ar mes neteisingai jį naudojam?

Nors dauguma mūsų rūpinasi išmaniojo telefono, kompiuterio ar planšetės saugumu, retas susimąsto, kad ir televizorius gali tapti kibernetinių grėsmių taikiniu. Vis dėlto šiuolaikinių technologijų pasaulyje vis daugiau ekspertų pabrėžia: televizoriaus saugumas šiandien yra ne mažiau svarbus nei bet kurio kito išmanaus įrenginio.

Nors didesnė dalis gyventojų banko kortelių PIN kodus prisimena mintinai, vis dar netrūksta ir tokių, kurie šią jautrią asmeninę informaciją yra užsirašę. Dešimtadalis gyventojų užrašytus PIN kodus nešiojasi su savimi, nors ekspertai ragina to nedaryti ir primena pagrindines taisykles, kaip išvengti sukčių atakų ar vagysčių.

Virtuvė yra ta namų vieta, kur kvapai kuria nuotaiką, bet dažnai ir palieka pėdsaką ant sienų, spintelių, plaukų ir net užuolaidų. Ir tada atsiranda vienas daiktas, kuris teoriškai turėtų išgelbėti – gartraukis. Tik kad realybėje jis dažniau atrodo kaip triukšmingas foninis aparatas nei reali pagalba. Kyla klausimas: ar jis tiesiog silpnas, ar mes neteisingai jį naudojam?

Nors dauguma mūsų rūpinasi išmaniojo telefono, kompiuterio ar planšetės saugumu, retas susimąsto, kad ir televizorius gali tapti kibernetinių grėsmių taikiniu. Vis dėlto šiuolaikinių technologijų pasaulyje vis daugiau ekspertų pabrėžia: televizoriaus saugumas šiandien yra ne mažiau svarbus nei bet kurio kito išmanaus įrenginio.

Šiandien išmanusis televizorius jau nebėra tik įrenginys, skirtas filmams ar žinių žiūrėjimui. Jis dažnai tampa centrine namų pramogų dalimi. Per jį transliuojamos laidos, žaidžiami žaidimai, net dirbama ar kalbamasi su artimaisiais per vaizdo skambučius. Todėl prieš perkant verta iš anksto apsvarstyti, kas iš tiesų svarbiausia, ne tik dydis ar kaina, bet ir tai, kaip televizorius veiks kasdienybėje.

Į „iOS 17.2“ buvo įtrauktas saugos įrankis pavadintas „Contact Key Verification“. Įrankis skirtas padėti patikrinti, ar asmuo, kuriam siunčiate žinutes, yra tas, kuo jis sakosi esąs.

Šiandien beveik kiekvienas iš mūsų kišenėje turi išmanųjį telefoną su kamera. Tiksliau, bent keliomis, o gal net ir keturiomis. Kai kurie naujausi modeliai didžiuojasi įspūdingais techniniais parametrais: dirbtinio intelekto algoritmai, trys ar net keturi objektyvai, šimtai megapikselių ir pažadai apie „profesionalias“ nuotraukas. Tačiau iškyla labai paprastas klausimas – ar verta investuoti šimtus ar net daugiau nei tūkstantį eurų į tokį įrenginį?

Kiek kartų žmogus yra keikęs savo išmanųjį telefoną, kai baterija ima sekti tiesiog akyse? Dažnai pats vartotojas prisideda prie spartesnio baterijos dėvėjimosi ir to nė neįtaria. Kasdieniai įpročiai, kuriuos daugelis laiko normaliais, iš tikrųjų tyliai trumpina baterijos tarnavimo laiką.

DI įrankių dauguma jau neįsivaizduoja kasdienės veiklos. Visgi, 2024 metais Stanfordo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad 27 proc. „ChatGPT“ atsakymų apie įmones ir jų veiklą yra netikslūs ar visiškai klaidingi. Ir tik apie 15 proc. tokių atvejų yra atpažįstami. Tad kokioms temoms DI apskritai reikėtų vengti, o kur jis visgi nepakeičiamas?

Gegužės 5 d. viena pirmųjų vaizdo skambučių ir susirašinėjimo programėlių – „Skype“ bus išjungta visiems laikams. „Microsoft“ oficialiai nutraukia programos veikimą ir ragina žmones pereiti prie kitų nemokamų sprendimų.

Pastarosiomis savaitėmis visame pasaulyje žaibiškai plintanti pramoga pasitelkiant dirbtinį intelektą susikurti savo virtualų herojų ar lėlę nėra toks jau nekaltas žaidimas. Kad sukurtų norimą rezultatą, DI technologijos prašo pasidalinti savo nuotraukomis, taip pat nurodyti asmeninių duomenų. Kur jūsų duomenys nukeliauja toliau ir kas juos naudoja?

Kiekvieno gero mago repertuare yra objektų dingimą ir jų atsiradimą demonstruojantis numeris. „macOS“ ne išimtis. Kaip paslėpti failus ir aplankus „macOS“ operacinėje sistemoje „Finder“ priemonėmis ir pasitelkus „Terminal“ aplikacijos komandas.

Atliktas mobiliųjų telefonų naršyklių tyrimas rodo, kad „Google Chrome“ yra daugiausiai informacijos apie naudotoją renkanti naršyklė. Visgi ji nesidalija duomenimis su trečiosiomis šalimis, o trečdalis analizuotų mobiliųjų naršyklių, tokių kaip „Bing“, „Pi Browser“ ir „Opera“, naudojo duomenis perduoda.

Daugelis esame pratę saugoti savo pinigus nuo sukčių internete, tačiau ne kiekvienas susimąstome, kad apsaugos nuo apgavikų reikia ir mūsų vaikams. Jiems augant rizika susidurti su sukčiavimu virtualioje erdvėje tik didėja.

Kompiuterio monitorius yra tarsi langas į visą virtualų pasaulį. Nuo jo priklauso ne tik tai, kaip aiškiai matysime tekstą ar vaizdus, bet ir kaip jausimės po ilgos darbo ar pramogų dienos. Nekokybiškas ekranas gali varginti akis, apsunkinti užduotis ir net slopinti kūrybiškumą.

Ar gali jūsų 3000 eurų vertės garsaus prekės ženklo kompiuteris dirbti lėčiau nei kolegos įrenginys, kainavęs 800 eurų? Deja, bet gali. Ir dėl to kalta ne technologinė įranga, o mūsų blogi įpročiai.

Renkantis naują kompiuterį, sprendimas tarp nešiojamo ir stacionaraus įrenginio gali atrodyti paprastas tik iš pirmo žvilgsnio. Iš tiesų tai priklauso nuo daugybės faktorių, pradedant darbo pobūdžiu, baigiant gyvenimo būdu. Netinkamai pasirinktas įrenginys gali vėliau kelti daugiau nepatogumų nei džiaugsmo.

Nors didesnė dalis gyventojų banko kortelių PIN kodus prisimena mintinai, vis dar netrūksta ir tokių, kurie šią jautrią asmeninę informaciją yra užsirašę. Dešimtadalis gyventojų užrašytus PIN kodus nešiojasi su savimi, nors ekspertai ragina to nedaryti ir primena pagrindines taisykles, kaip išvengti sukčių atakų ar vagysčių.

Gavote nuorodą į įtartiną svetainę? Patyrėte kibernetinė incidentą? Radote IT sistemos saugumo spragą, o galbūt aptikote žalingą turinį internete? Neignoruokite to, tačiau ir nepradėkite panikuoti. Naujajame Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme aiškiai apibrėžiama, kokių veiksmų kibernetinio incidento metu įmonės turi imtis.

Atostogų sezonas – vienas aktyviausių laikotarpių ne tik keliautojams, bet ir sukčiams, ieškantiems galimybių pasipelnyti iš žmonių neatidumo. Ekspertai praneša, kad jau gegužės pabaigoje pastebimas ypač suaktyvėjęs sezoninis sukčiavimas. Būtent atostogų laikotarpiu poilsiautojai susiduria su fiktyviomis paslaugomis, apgaulingais apgyvendinimo skelbimais ar nepalankiais valiutos keitimo pasiūlymais.