Saugesnis internetas: patarimai, kaip išvengti apgavysčių

Kasdien naršydami internete galime susidurti su sukčių bandymais išvilioti mūsų duomenis ir pinigus. Vasario 10 d. minima Pasaulinė Saugesnio interneto diena kasmet primena, kad internetas yra ne tik patogus įrankis, bet ir erdvė, kurioje svarbu elgtis atsakingai. Kaip išlikti saugiems bei išvengti dažniausiai pasitaikančių apgavysčių, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.

Internetiniai sukčiai greitai prisitaiko prie technologinių pokyčių ir visuomenės įpročių, todėl budrumas internete šiandien yra būtinybė, sako ekspertas. Net ir patyrę interneto vartotojai gali tapti sukčių taikiniu, ypač kai veiksmai atliekami neapgalvotai ir automatiškai.

Veikia per internetines svetaines

Vienas dažniausių sukčiavimo būdų – bandymai išvilioti prisijungimo duomenis ar mokėjimo informaciją per apgaulingas žinutes ir netikras svetaines. Anot eksperto, dažniausiai tokia apgaulė veikia, nes pasitelkiamos ne sudėtingos technologijos, o emocijos, pavyzdžiui, smalsumas, kaltė, gailestis ar tiesiog baimė prarasti pinigus.

„Sukčiai gali apsimesti bankų atstovais, kurjerių tarnybomis, prekybos platformomis ar net valstybinėmis institucijomis ir pateikti nuorodą į internetinį puslapį. Tokiose žinutėse dažnai naudojamas skubos jausmas – raginama nedelsiant paspausti nuorodą, patvirtinti tapatybę, atnaujinti duomenis ar atlikti mokėjimą. Tačiau tikrasis tikslas yra priversti žmogų elgtis neapgalvotai ir atskleisti jautrią informaciją“, – pasakoja M. Kutkaitis.

Jis atkreipia dėmesį, kad tokios apgaulės dažnai suaktyvėja ir išpardavimų laikotarpiais, kai žmonės intensyviau perka internetu.

„Sukčiai sukuria netikras el. parduotuves ir jomis imituoja žinomus prekių ženklus, siūlo neįtikėtinai dideles nuolaidas ar riboto laiko pasiūlymus, kad paskatintų žmogų pirkti nė nesuabejojus. Tokiose svetainėse gali būti prašoma suvesti kortelės duomenis, atlikti mokėjimą iš anksto, o kartais – net pateikti papildomą informaciją, kuri vėliau panaudojama apgavystėms“, – pažymi „Luminor“ banko ekspertas.

Susisiekia ir socialiniuose tinkluose

Socialinių tinklų atveju apgavystės prilygsta vartotojo paskyros duomenų išviliojimui. Įgyvendinę šią užduotį sukčiai lengvai pasieks ir visą kitą reikalingą informaciją – nuo kontaktų, adresų iki banko sąskaitos duomenų.

„Gauti vartotojo asmeninius duomenis ir jo pinigus socialiniuose tinkluose yra įvairiausių būdų. Pavyzdžiui, „Facebook“ tinkle ypač dažnai sutinkami netikri konkursai ir darbo pasiūlymai, reikalaujantys veikti kaip tarpininkams. Taip pat, dažni ir prašymai pervesti iš kitų asmenų gautas sumas. Rečiau sutinkami – draugų atsiųstos smalsumą sukeliančios žinutės su apgaulingais vaizdo įrašais, kuriuos atidarius gavėjo informacija iš karto nuteka trečiosioms šalims“, – teigia M. Kutkaitis.

Jis pratęsia, kad „Facebook“ pasitaiko ir žaidybinės formos klausimynų, skirtų išsiaiškinti daugiau bendro pobūdžio informacijos apie vartotoją, jo pomėgius, interesus, ir vėliau jais manipuliuoti susirašinėjant.

Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.

„Socialiniame tinkle „Instagram“, be jau minėtų apgavysčių, nesnaudžia nuomonės formuotojais ar prekių ženklais apsimetantys asmenys, siūlantys bendradarbiauti. Pavyzdžiui, su jumis gali susisiekti neva jūsų profiliu susidomėjusi įmonė ir pasiūlyti bendradarbiauti. Atidžiau panagrinėjus tokius pasiūlymus galite pastebėti, kad su įmone turite susisiekti patys, siunčiant pranešimą į kitą paskyrą – tai savaime jau turėtų kelti abejonių“, – pasakoja ekspertas.

Dar viena itin dažnai socialiniuose tinkluose pasitaikanti apgaulės forma – romantinis sukčiavimas. Šiuo atveju sukčiai užmezga santykį su pažeidžiamu ir vienišu socialinių tinklų naudotoju. Netrukus pokalbis pasisuka apie ateitį, šeimą, svajones.

„Žmogui vis daugiau atsiveriant ryšys stiprėja, auga pasitikėjimas, netrukus nusikaltėliai tuo pasinaudoja – ima prašyti nedidelių paslaugų, o galiausiai ir pinigų. Sukčiai labai dažnai pasitelkia prieštaringą informaciją, pavyzdžiui, teigia užimantys aukštas pareigas, bet paprašo pervesti pinigų sergantiems giminaičiams – taip sukeliamas gailestis ir auka pakliūva į spąstus“, – komentuoja M. Kutkaitis.

Budrumą paverskite įpročiu

Nuo internetinių apgavysčių apsisaugoti galima. Tereikia elgtis atsargiai, domėtis sukčių taikomomis technikomis, nuolat atnaujinti žinias. Ekspertas primena, kad saugus elgesys internete prasideda nuo kasdienių įpročių. Pavyzdžiui, kritiškai vertinti netikėtai gautas žinutes ir niekada nespausti ant nuorodų, kurios atrodo įtartinai.

„Net jei žinutė vizualiai panaši į oficialią, tai dar nereiškia, kad ji tikra. Jeigu gaunate žinutę, kurios turinys sukelia abejonių, geriausias sprendimas – neskubėti ir patikrinti informaciją oficialiuose šaltiniuose. Bankai ir kitos institucijos niekada neprašo prisijungimo kodų, slaptažodžių ar mokėjimo kortelės duomenų nei el. paštu, nei SMS žinutėmis“, – sako ekspertas.

Norėdami sumažinti riziką nukentėti nuo sukčių, naudokite stiprius, kuo įvairesnių simbolių, raidžių ir skaičių slaptažodžius bei, jei įmanoma, dviejų faktorių autentifikaciją. Taip pat atnaujinkite programėles ir savo įrenginių operacines sistemas – atnaujinimai dažnai pataiso saugumo spragas, kuriomis naudojasi kenkėjiškos programos.

„Būtina prisiminti ir tai, kad bet kokia bendradarbiavimą siūlanti organizacija socialiniuose tinkluose niekada nesikreips į vartotoją per trečiuosius asmenis. Tai ji greičiausiai padarys elektroniniu paštu ar kitomis jūsų nurodytomis susisiekimo priemonėmis“, – pataria M. Kutkaitis.

Galiausiai, priduria jis, socialiniai tinklai neprivalo iki smulkmenų žinoti, kas esame. Kuriant naują paskyrą pakanka užpildyti būtiniausius, privalomais pažymėtus laukelius. Asmeninio gyvenimo detales geriau palikti paslaptyje – kraštutiniais atvejais jos gali tapti šantažavimo pagrindu.

„Svarbiausia, kad gavę bet kokį pasiūlymą ar prašymą veikti skubiai, pirma sustotumėte, leistumėte emocijoms nurimti ir pagalvotumėte, ar imtis kažkokių veiksmų apskritai reikia. Sukčiai skubos jausmą dažnai kuria sąmoningai, kad žmogus neturėtų laiko pasitarti su artimaisiais ar specialistais ir sprendimą priimtų impulsyviai. Tačiau net ir kelių minučių pauzė gali padėti aiškiau pamatyti situaciją, pastebėti neatitikimus ar suprasti, kad spaudimas veikti tėra sukurtas dirbtinai“, – akcentuoja ekspertas.

Jei vis dėlto netyčia pateikėte duomenis įtartiname puslapyje ar atlikote kitus veiksmus, kurie kelia abejonių, nedelsiant susisiekite su savo banku, pakeiskite svarbius slaptažodžius, užblokuokite kortelę ir praneškite apie įvykį policijai.