K. Čaplinsko diegiama decentralizuota komunikacijos sistema leidžia siųsti šifruotas žinutes tarp nebrangių įrenginių be mobiliojo tinklo ar interneto. Komunikacijai pakanka išmaniojo telefono ir delne telpančios antenos.
 K. Čaplinskas su savo kuriama komunikacine stotele |
|---|
2022 m. prasidėjus karui Ukrainoje, užpultose teritorijose mobilaus ryšio kokybė suprastėjo net 59–74 proc. Ši statistika primena, kad ekstremaliomis ar karo sąlygomis daugybė žmonių netenka galimybės susisiekti su artimaisiais ir gauti svarbią informaciją. KTU studentas Lietuvoje diegia sistemą, skirtą krizės metu užtikrinti efektyvią komunikaciją tarp gyventojų.
Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) Elektronikos inžinerijos bakalauro ketvirtakursis Kostas Čaplinskas sako, kad kariuomenė bei specialiosios tarnybos karo ar stichinių nelaimių metu turi reikiamą šifruotą infrastruktūrą komunikacijai, tačiau ji izoliuota ir neprieinama plačiajai visuomenei.
„Esame mokomi, kad nutikus nelaimei reikia klausytis radijo bei televizijos, bet šie būdai neleidžia aktyviai komunikuoti su artimaisiais, galime tik klausytis nurodymų. Tarpusavio komunikacijai pravartu turėti radijo stoteles, tačiau dažnai jos būna brangios, tad mano diegiama decentralizuota komunikacijos sistema tampa saugia ir pigia alternatyva“, – pastebi K. Čaplinskas.
Galimybė bendrauti be mobiliojo ryšio
K. Čaplinsko diegiama decentralizuota komunikacijos sistema leidžia siųsti šifruotas žinutes tarp nebrangių įrenginių be mobiliojo tinklo ar interneto. Komunikacijai pakanka išmaniojo telefono ir delne telpančios antenos.
„Siekiant užtikrinti, kad antena veiktų, reikia įrengti retransliatorius ant aukštų pastatų, bokštų. Taip sukuriamas tinklas. Visos bendruomenės, prisidedančios prie šio projekto, tikslas – pirmiausia šiuo tinklu sujungti Kauną su Vilniumi, o galiausiai ir visą Lietuvą“, – pasakoja K. Čaplinskas.
K. Čaplinsko komunikacine stotele
Ši sistema neatstoja interneto, nes siunčiamos žinutės yra tik teksto formato, tačiau užtikrina galimybę susisiekti su artimaisiais kilus ekstremalioms sąlygoms, neramumams, stichinei nelaimei ar dingus elektrai.
„Projekto įgyvendinimui prireikė kelių mėnesių, o didžiausias iššūkis – tinkamų komponentų pasirinkimas. Svarbus šios sistemos autonomiškumo elementas – saulės baterijos valdiklis. Jo paskirtis – efektyviai perduoti saulės energiją į akumuliatorių ir suteikti energiją kitiems sistemos komponentams“, – sako KTU studentas.
Be to, įdiegtas valdiklis nuolat stebi akumuliatoriaus būseną ir neleidžia jam išsikrauti žemiau kritinės ribos. Saulei pakrovus bateriją, sistema turėtų automatiškai įsijungti, užtikrindama veikimą net ir sudėtingomis oro sąlygomis.
Žinios praplečiančios matymą
Nors dažniausiai matomi studentų pasiekimai, K. Čaplinskas įsitikinęs, kad svarbi, bet mažiau pastebima sėkmės dalis – dėstytojų konsultacijos ir ilgametė patirtis. Būtent jų palaikymas ir patarimai leido KTU studento projektui vystytis sklandžiau ir greičiau.
„Prieš stodamas į universitetą domėjausi studijų verte – klausiau pažįstamų, kokią realią naudą suteikė diplomas. Neretai išgirsdavau, kad universitetas – tik dėl „popieriaus“. Aš su tuo visiškai nesutinku. Manau, kad universitetas duoda tiek, kiek pats iš jo pasiimi“, – apie studijų naudą kalba K. Čaplinskas.
K. Čaplinsko komunikacine stotele
Pasak jo, tie, kurie stengiasi išnaudoti visas galimybes – dalyvauja projektuose, siekia žinių ir įsitraukia į papildomas veiklas – ne tik plečia akiratį, bet ir įgyja realių įgūdžių. K. Čaplinskas taip pat yra KTU talentų ugdymo programos „GIFTed“ narys. Šios programos aplinka jam tapo unikalia galimybe siekti geriausio rezultato ir sutikti bendraminčius.
„Visos įgytos žinios į mano projektą padeda pažvelgti kitu kampu. Taip pat sukurti prototipai hakatonų bei projektų metu suteikia praktinės patirties, kuri yra neįkainojama konstruojant komunikacines stoteles“, – teigia K. Čaplinskas.
