UAB „Vilniaus troleibusai“ ir AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) praneša apie bendro projekto „Mobiliojo 4G ryšio technologijos „WiMAX“ panaudojimo viešajame transporte galimybės“ pradžią. Penkiolikoje Vilniaus devyniolikto maršruto troleibusų jau veikia nemokama „WiFi“ ryšio zona, dešimtyje troleibusų įrengtos ir vaizdo stebėjimo kameros. 
UAB „Vilniaus troleibusai“ ir AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) praneša apie bendro projekto „Mobiliojo 4G ryšio technologijos „WiMAX“ panaudojimo viešajame transporte galimybės“ pradžią. Penkiolikoje Vilniaus devyniolikto maršruto troleibusų jau veikia nemokama „WiFi“ ryšio zona, dešimtyje troleibusų įrengtos ir vaizdo stebėjimo kameros. Apie tai keleivius įspėja specialūs informaciniai lipdukai. Bandomasis projektas tęsis iki š.m. gruodžio 7 d. „Tobulėjant ryšio technologijoms, vis plačiau galima jas panaudoti visuomenės poreikiams. Mes demonstruojame, kaip važiuojančioje transporto priemonėje įrengus „WiFi“ ryšio zoną, galima naudotis mobiliuoju „WiMAX“ ryšio internetu, ir pateikiame pavyzdį, kaip šį pranašumą galima panaudoti viešajam saugumui užtikrinti“, – pasakoja Telecentro techninės plėtros direktorius Gediminas Būdvytis.
Prie 4G interneto MEZON demonstraciniuose troleibusuose galima jungtis ir kompiuteriais, ir mobiliaisiais telefonais, jeigu įrangoje yra įdiegta „WiFi“ ryšio sąsaja. Šia paslauga nemokamai gali naudotis visi keleiviai, taip pat ir tie, kurie nėra MEZON klientai.
Anot G. Būdvyčio, ketvirtosios kartos mobiliojo ryšio technologija išsiskiria dar tuo, kad ją naudojant galima perduoti itin didelius duomenų srautus, todėl įdiegus šalyje „WiMAX“ ryšio tinklą, idėja realiu laiku perduoti vaizdą iš troleibusų taip pat yra įgyvendinama.
„Dešimtyje troleibusų mes sumontavome vaizdo kameras. Internetu MEZON vaizdas tiesiogiai perduodamas į „Vilniaus troleibusų“ dispečerinę. Be to, troleibuso vairuotojai gali naudotis pagalbos mygtuku, kurį paspaudus akimirksniu užmezgamas garso ryšys su dispečeriu. Pastarasis mato, kas vyksta troleibuse, ir esant poreikiui gali nedelsdamas imtis tikslingai nukreiptų priemonių“, – sako G. Būdvytis.
Jo teigimu, tokios saugumo priemonės viešajame transporte yra taikomos daugelyje Europos miestų – dar šį mėnesį viešėdamas Amsterdame G. Būdvytis pats tuo įsitikino, važinėdamas tramvajumi.
„Vilniaus troleibusų“ generalinio direktoriaus Vidmanto Striškos nuomone, bandomasis projektas yra įdomus abiem aspektais: tiek galimybe suteikti daugiau patogumo keleiviams, tiek ir galimybe užtikrinti keleivių ir vairuotojo saugumą. „Mes siekiame, kad viešasis transportas taptų kuo patrauklesnis mūsų miesto gyventojams ir atvykstantiems svečiams, o modernios papildomos paslaugos ir saugumas gali padėti to pasiekti“, – tvirtina Vidmantas Striška.
Jis atkreipia dėmesį į tai, kad vaizdo ir garso ryšys, paspaudus pagalbos mygtuką, gali būti užmegztas ne tik su „Vilniaus troleibusų“ dispečeriu, bet ir su policija ar kita pagalbos tarnyba, kurios darbuotojai dar prieš nuvykdami į įvykio vietą gali stebėti ir įvertinti situaciją bei priimti atitinkamus sprendimus.
„Galimybė stebėti vaizdą autobusuose ir troleibusuose turėtų padėti sutramdyti kišenvagius ir agresyviai nusiteikusius asmenis ir taip išvengti incidentų, kurių, deja, dar pasitaiko. Mūsų keleiviai galėtų jaustis iš tiesų saugiai“, – žvelgia į ateitį V. Striška.
Anot jo, pasibaigus bandomajam projektui ir įvertinus pateiktų galimybių naudą bei poreikį, bus svarstoma, ar šia patirtimi miestas pasinaudos. Sprendimą priims Vilniaus miesto savivaldybė, kuri yra bendrovės „Vilniaus troleibusai“ steigėja ir akcijų valdytoja.
