Klaipėdos uosto direkcija nuolat ieško papildomų priemonių, dar labiau stiprinančių laivybos saugumą patiriant vadinamuosius GPS trikdžius. Neseniai pradėta naudoti Uosto direkcijoje sukurta įranga ir programėlė, leidžianti trikdžius fiksuoti realiuoju laiku ir efektyviai į juos reaguoti.
Klaipėdos uosto direkcija nuolat ieško papildomų priemonių, dar labiau stiprinančių laivybos saugumą patiriant vadinamuosius GPS trikdžius. Neseniai pradėta naudoti Uosto direkcijoje sukurta įranga ir programėlė, leidžianti trikdžius fiksuoti realiuoju laiku ir efektyviai į juos reaguoti.
„Modernios technologijos ir dirbtinis intelektas šiandien tampa svarbiu susisiekimo sektoriaus įrankiu. Su įmonėmis nuolat kalbamės ir kartu ieškome sprendimų, peržiūrėdami ir tobulindami jų procesus, kad tokias technologijas būtų galima pritaikyti ten, kur jų labiausiai reikia. Klaipėdos uostas – ne pirmas, bet sektinas pavyzdys, kaip dirbtinis intelektas padeda spręsti tiek uosto, tiek visos valstybės saugumui svarbius klausimus. Džiaugiuosi, kad inovacijos gimsta ne tik laboratorijose, bet ir pačiose organizacijose“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Klaipėdos uosto direkcijoje gimusi idėja virto realiais technologiniais sprendimais, svariai prisidedančiais prie laivybos saugumo stiprinimo.
„Laivybos saugumas yra tarp svarbiausių mūsų veiklos prioritetų. Naujoji trikdžių stebėjimo sistema užtikrina galimybes juos laiku identifikuoti ir imtis papildomų saugumo priemonių, mažinti rizikas. Dar viena šios sistemos stiprybė yra tai, kad ji sukurta čia – Uosto direkcijoje. Tai reiškia, kad sistema yra pritaikyta konkrečiai Klaipėdos uosto situacijai ir poreikiams, o prireikus gali būti operatyviai tobulinama. Didžiuojamės iniciatyviais ir savo žiniomis bei talentais pridėtinę vertę kuriančiais Uosto direkcijos darbuotojais“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Vadinamųjų GPS trikdžių, kuriuos laivai patiria tiek įplaukdami į uostą, tiek judėdami laivybos kanalu, problema išryškėjo praėjusiais metais. 2025-ųjų pradžioje dar buvę pavieniai atvejai ėmė dažnėti ir piką pasiekė vasaros mėnesiais, kai buvo fiksuojama po keliasdešimt atvejų. Iš viso praėjusiais metais fiksuoti 167 atvejai, trikdžių suvestinės jau pildosi ir šiemet.
Vos tik pernai ėmė ryškėti trikdžių pasikartojimų tendencija, Klaipėdos uosto direkcija nedelsdama pradėjo ieškoti efektyvių sprendimų rizikoms suvaldyti. Buvo išbandyta ir įdiegta speciali įranga, leidžianti laivus į uostą įvedantiems locmanams išvengti GPS trikdžių. Ši įranga svariai prisidėjo prie laivybos saugumo užtikrinimo, tačiau poreikis trikdžius stebėti ir fiksuoti realiuoju laiku savarankiškai – išliko. Įsiklausęs į šį lūkestį, lyderystės ėmėsi Klaipėdos uosto direkcijos Technologinės įrangos skyriaus elektronikos specialistas Žilvinas Atkočiūnas.
„Buvo surastas palyginti nebrangus būdas pažvelgti giliau į problemos esmę ir, pasitelkus dirbtinį intelektą, per sukurtą programėlę atvaizduoti trikdžius. Tai trikdžių aptikimo įrenginys, susidedantis iš specialaus imtuvo, prie kurio prijungta antena, ir serveryje įdiegtos programinės įrangos, kuri fiksuoja silpnų palydovų signalų slopinimą arba bandymus klaidinti. Kapitonas pasakė, ką norėtų matyti, o aš kartu su dirbtiniu intelektu buvau tas tarpininkas, kad to įrenginio duomenys būtų pateikti patogia forma“, – teigia įrenginį ir programėlę sukūręs Ž. Atkočiūnas.
Ši sistema fiksuoja du dažniausiai pasitaikančius trikdymo būdus – slopinimą ir klaidinimą (angl. jamming ir spoofing). Naudodami šią programėlę, Uosto direkcijos locmanai, besirengdami pasitikti laivus, iš anksto žino, ar tuo metu Klaipėdos uoste ar jo prieigose fiksuojami trukdžiai ir ar proceso metu bus reikalinga minėta speciali įranga. Anksčiau apie trikdžius, jų pobūdį locmanai sužinodavo tik gavę informaciją iš laivo ar į jį užlipę.
Be to, naujoji sistema taip pat atvėrė galimybes duomenų apie trikdžius kaupimui ir jų analizei. Tai turėtų padėti geriau suprasti situaciją, jos tendencijas ir tobulinti naudojamas priemones.
Kol kas Lietuvoje tokios sistemos nebuvo, o diegiant panašias užsienio gamintojų sistemas, prireiktų investuoti kelias dešimtis tūkstančių eurų.
