Prasidėjus COVID-19 pandemijai, VU alumnė Ieva Vaitkevičiūtė kartu su keliais savanoriais ėmėsi spręsti vieną svarbiausių šiuolaikinio žmogaus problemų – kaip sugebėti valdyti stresą. Taip gimė „Mindletic“ – startuolis, kuris per penkerius metus išaugo nuo krizės valdymo įrankio iki mokslu grįsto, globaliai veikiančio ir dirbtinį intelektą (DI) naudojančio emocinio intelekto.
Prasidėjus COVID-19 pandemijai, Vilniaus universiteto (VU) alumnė Ieva Vaitkevičiūtė kartu su keliais savanoriais ėmėsi spręsti vieną svarbiausių šiuolaikinio žmogaus problemų – kaip sugebėti valdyti stresą. Taip gimė „Mindletic“ – startuolis, kuris per penkerius metus išaugo nuo krizės valdymo įrankio iki mokslu grįsto, globaliai veikiančio ir dirbtinį intelektą (DI) naudojančio emocinio intelekto (angl. emotional quotient – EQ) treniruočių platformos. Šiame interviu – apie startuolio kelią, EQ svarbą organizacijų produktyvumui ir tai, kodėl EQ vis svarbesnis DI amžiuje.
Sprendimas pandemijos metu „legalizuotai“ problemai įveikti
 Ieva Vaitkevičiūtė |
|---|
Aiškindama EQ sąvoką, startuolio komanda naudoja Oksfordo universiteto apibrėžimą. EQ ‒ tai gebėjimas atpažinti ir suprasti savo ir kitų emocinį toną, kuris neišvengiamai veikia elgesį.
„Tikime, kad EQ yra esminė žmogaus kompetencija šiandieniniame DI ir automatizacijos pasaulyje, ją galima treniruoti ir ji nebus pakeista DI. Dirbame su tokiais gebėjimais kaip sąmoningumas, emocijų reguliacija, atsparumas stresui, empatija. Šiuos gebėjimus matuojame tiek mūsų, tiek kitų kūrėjų sukurtais licencijuotais ir mokslu grįstais įrankiais. Dalis šių įrankių tarnauja kaip pagrindiniai veiklos rodikliai mūsų klientų organizacijose. Po matavimo pateikiame įrankius šiems esminiams nūdienos gebėjimams ugdyti, planuojame personalizuotas ugdymo(si) programas ir integracijas organizacijų procesuose“, ‒ sako Ieva.
Ji prisimena, kad. įkūrus startuolį pandemijos pradžioje 2020 m., komanda sprendė globalią atsparumo stresui ugdymo problemą.
„Mėgstu sakyti, kad pandemijos metu buvo „legalizuotas stresas“, mūsų vystoma sistema tuomet buvo prieinama visiems vartotojams visame pasaulyje. Po kelių mėnesių susitelkėme į organizacijas ir jų darbuotojams teikiamą vertę ir pakeitėme pavadinimą į „Mindletic“, ‒ pasakoja Ieva.
Po poros metų, pandemijai tolstant, startuolis toliau tobulino EQ sporto klubą ir išplėtė jį nuo pagalbos krizinėse situacijose iki ilgalaikio emocinių kompetencijų ugdymo, padedančio žmonėms efektyviai ir produktyviai gyventi bei dirbti, gerinti gyvenimo kokybę.
„2024 m. sustiprinome mūsų SaaS (debesijos paslaugų) produkto dalį, kuri veikia nepriklausomai nuo laiko juostos ar kultūros, tad kuria vertę globaliai. Šiemet plečiame komandą ir tampame DI įgalintu EQ sporto klubu. Pradėjome naudoti EQ treniravimo taškų ir iššūkių sistemą, kuri skatina organizacijas lengviau ugdyti emocines kompetencijas ir greičiau pajusti teigiamus pokyčius ugdymo procese. Pristatėme ir naujas temines grupes, pavyzdžiui, „Iš naujo atrasti motyvaciją“ ir „Perfekcionizmą“, kur vartotojai gali diskutuoti tarpusavyje ir tobulėti kartu“, ‒ pristato startuolio įkūrėja.
Mokslinis pagrįstumas – kelias į sėkmę
Mokslinis pagrįstumas – viena pagrindinių „Mindletic“ vertybių. Pati Ieva yra VU psichologijos studijų programos absolventė, o visi kiti startuolio psichologai turi bent psichologijos magistro laipsnį.
„Esame gavę licenciją iš KU Leuveno universiteto (Belgija) vienai iš mūsų skalių, bendradarbiaujame su Masačusetso technologijų institutu, o VU fondas yra „Mindletic“ bendrasavininkis. Nuolat konsultuojamės su VU dėstytojais, analizuojame naujausius mokslinius atradimus ir juos taikome praktikoje. Dirbame duomenimis grįstu metodu, stebime, kaip mūsų produktas veikia organizacijų kultūras ir vartotojų emocijų reguliacijos įgūdį“, ‒ vardija Ieva.
Remdamasi anonimizuotais vartotojų duomenimis ir bendradarbiaudama su psichologais ir kitų sričių universitetų atstovais, „Mindletic“ produktų komanda tobulina savo sprendimo funkcijas.
„Šią vasarą programoje įdiegėme DI asistentą, kuris padeda personalizuoti vartotojo patirtį ir rasti geriausią EQ ugdymo modelį. Labai svarbu pabrėžti, kad vartotojų duomenys yra apsaugoti pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, taip pat saugomi AWS (angl. Amazon Web Services) serveriuose Europos Sąjungoje. Duomenų saugumą audito metu vertino ir nepriklausomi teisininkai“, ‒ pabrėžia Ieva.
Darbuotojų ir vadovų požiūris į EQ keičiasi
Jau penktus metus skaičiuojančio startuolio komanda pastebi, kad norint integruoti EQ organizacijose susiduriama su nemažai kliūčių.
„Darbuotojų požiūris į tokias iniciatyvas dažnai priklauso nuo vadovų palaikymo, organizacijos vertybių, tikslų ir vidinės komunikacijos. Labai dažnai darbuotojams ir darbdaviams stinga žinių apie EQ ir jo komponentus. Dalis įmonių vadovų vis dar nepakankamai supranta EQ svarbą organizacijos narių produktyvumui, našumui bei rezultatams. Ne mažiau svarbu ir tai, kad EQ tema, ypač mažiau inovatyviose organizacijose, yra siejama tik su asmeniniu gyvenimu, krizėmis, o ne su gebėjimais, produktyvumu ar inovacijomis. Būtent dėl to organizacijose prastai valdomos emocijos, komunikacija, netinkamai sprendžiami konfliktai ar net jų vengiama, todėl natūraliai yra prastesnis našumas ir rezultatai“, ‒ aiškina Ieva.
„Mindletic“ komanda iš tūkstančių vartotojų anonimizuotų ir agreguotų duomenų nustatė, kad jau po kelių savaičių EQ treniruočių didėja atsparumas sunkiose situacijose, gebėjimas priimti sudėtingus sprendimus. Dėl augančio sąmoningumo daugėja malonių išgyvenimų, o tai rodo gyvenimo kokybės gerėjimą.
„Vadovai vis dažniau pastebi, kad aukštesnį EQ turintys darbuotojai pasiekia geresnius rezultatus, geriau aptarnauja klientus, veda komandas, bendradarbiauja su kolegomis ir taip didina organizacijos našumą. EQ nepuoselėjančios organizacijos, priešingai, be reikalo švaisto laiką užslopintiems neįsisąmonintiems išgyvenimams ir dažniau susiduria su nekonstruktyvia komunikacija, konfliktų vengimu, brangiai kainuojančiu gerų specialistų perdegimu, mažesniu inovatyvumu ir prastesniais rezultatais“, ‒ pastebi „Mindletic“ įkūrėja.
Emocinis intelektas – ateities lyderystės pagrindas
Ieva sako, kad anksčiau į fizinius sporto klubus dažniausiai eidavo tie, kurie norėdavo atsigauti po traumų. Šiandien tai mūsų kasdienybės dalis – daugelis sportuoja siekdami didesnės galios, ištvermės ir geresnės savijautos.
„Lygiai taip pat ir mūsų DI įgalintas EQ sporto klubas – tai ne tik „atsigavimas po krizės“, bet ir emocinio atsparumo bei adaptyvumo stiprinimas siekiant įveikti sudėtingesnius iššūkius ir gyventi kokybiškesnį gyvenimą, apie kurį net nežinome, neturėdami tam tikrų gebėjimų atremti sunkius pokalbius ar priimti sudėtingus sprendimus“, ‒ sako ji.
Šiais laikais į emocines kompetencijas investuoja tiek žmonės, tiek pažangiausios organizacijos. Tokios savybės kaip atsparumas stresui, emocijų reguliavimas, empatija tampa svarbiausios vedant komandas, priimant sprendimus ir augant karjeroje.
„Pastebime, kad jau dabar didesnį EQ turintys žmonės nukonkuruoja net tuos, kurie labai gerai valdo DI technologijas. Būtent EQ įgalins gebėjimą vadovauti žmonėms, valdantiems technologijas, gauti geriausius rezultatus dirbant komandose su kitais ir rezultatyviai aptarnauti klientus“, ‒ teigia pašnekovė.
Įkūrus startuolį iššūkiai yra neišvengiami. Ieva pripažįsta, kad organizacijos kūrimas reikalauja daug kantrybės ir atsparumo stresui, nes nuolat reikia balansuoti tarp noro išlaikyti pirminę produkto misiją ir besikeičiančių rinkos poreikių.
„Pradžioje daug kas netikėjo idėjos svarba ir atsiperkamumu. Be to, susidūrėme su daugybe iššūkių dėl greitai besikeičiančios ekonomikos, ypač dėl geopolitinių pokyčių. Ką patarčiau kitiems startuoliams? Svarbiausia, turėti labai gilią, ilgalaikę problemą, kuri rūpi asmeniškai. Man tai yra EQ stokos nulemtos problemos: neefektyvus elgesys, smurtas, prasti ar vengiami sprendimai, žemas produktyvumas, prasta gyvenimo kokybė, prastesni santykiai, motyvacijos ir inovacijų stoka, destruktyvus, žalingas elgesys ir nuobodesnis gyvenimas. Dėl to įvairioms vartotojų grupėms kyla daug problemų, kurias su „Mindletic“ komanda sprendžiame iš pagrindų“, ‒ sako Ieva.
