Atsinaujinančios energijos gamyba Lietuvoje sparčiai auga, tačiau kartu daugėja ir neišspręstų klausimų – kaip efektyviai paskirstyti elektros srautus, kaip išnaudoti energijos perteklių, kaip reaguoti į rinkos svyravimus be žmogaus įsikišimo. Šiuos iššūkius spręsti ėmėsi panevėžietis Paulius Leonavičius – jo kuriama sistema „Solargen“, pasitelkdama dirbtinį intelektą, leidžia energiją valdyti realiuoju laiku. 
Atsinaujinančios energijos gamyba Lietuvoje sparčiai auga, tačiau kartu daugėja ir neišspręstų klausimų – kaip efektyviai paskirstyti elektros srautus, kaip išnaudoti energijos perteklių, kaip reaguoti į rinkos svyravimus be žmogaus įsikišimo. Šiuos iššūkius spręsti ėmėsi panevėžietis Paulius Leonavičius – jo kuriama sistema „Solargen“, pasitelkdama dirbtinį intelektą, leidžia energiją valdyti realiuoju laiku. Sprendimas gimė iš ketverių metų bandymų, laukimo ir korekcijų, o prie jo vystymo prisidėjo ir Inovacijų agentūros bendradarbystės centras „Spiečius“ Panevėžyje.
Paulius Leonavičius
„Regioninis verslas dažnai gimsta iš labai konkrečių iššūkių ir aiškaus matymo, ką gali padaryti geriau. Būtent tokie žmonės kaip P. Leonavičius rodo, kad inovacijos neturi būti didmiesčių privilegija. Tokiems kūrėjams ir buvo sukurti „Spiečiaus“ centrai kaip terpė, kurioje sukuriamos galimybės veikti“, – sako Indrė Gendroliūtė-Gerulienė, Inovacijų agentūros Regioninės verslo transformacijos skyriaus vadovė.
Sprendimas gimė iš ilgo laukimo
P. Leonavičius sako, kad kelias iki „Solargen“ buvo sudėtingas. Verslo idėja brendo ketverius metus – anot jo, per šį laiką teko ne kartą sustoti, koreguoti planus, o sunkiausi tapo 2022–2023 metai, kai visa rinka dėl reguliacinių pokyčių praktiškai sustojo.
„Tai buvo laikas, kai praktiškai nieko negalėjome daryti, tik laukti. Buvo labai daug neužtikrintumo – nebežinojau, ar tie sprendimai, kuriuos priėmiau anksčiau, buvo teisingi. Buvo labai sunku. Bet tuo pačiu – niekur nedingau. Buvo aišku, kad šitas dalykas turi atsirasti“, – sako jis.
Šiandien P. Leonavičiaus kuriama autonominė sistema pirmiausia bus naudojama jo paties ūkinėje veikloje – ji padės realiuoju metu stebėti, valdyti ir paskirstyti elektros srautus tarp generacijos, kaupimo ir vartojimo taškų. Sistema reaguos į kainų svyravimus biržose, padės kaupti perteklinę energiją, kai kainos žemos, ir išlaisvinti ją, kai paklausa didesnė. Visus sprendimus priima dirbtinis intelektas, analizuodamas didžiulius duomenų kiekius.
„Norime, kad žmogui nereikėtų sukti galvos. Sistema turi pati suprasti, kada reikia energiją kaupti, o kada išlaisvinti. Ji veikia keliose rinkose vienu metu, nuolat tobulina savo algoritmus, o sprendimus priima realiu laiku“, – pasakoja P. Leonavičius.
Jo teigimu, viena iš svarbių šios sistemos savybių atsirado neplanuotai – dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo buvo įvesti papildomi saugumo reikalavimai, todėl technologijai teko pritaikyti kibernetinės saugos sprendimus, atitinkančius nacionalinius standartus.
Vieta, kur idėjos įgauna pagreitį
„Spiečius“ Panevėžyje P. Leonavičiui tapo ne tik vieta darbui, bet ir aplinka, kurioje jo idėja įgavo realų pagreitį. Jis prisijungė siekdamas praplėsti akiratį ir užmegzti ryšius su kitų sričių verslininkais.
„Sunku net išskirti vieną svarbiausią programą ar paslaugą, nes visas „Spiečiaus“ konceptas tiesiog geras – įsimena kaip gera emocija, patirtis visam gyvenimui. Ir kiekvienas renginys, kiekvienas kontaktas prie to prisideda“, – sako jis.
Visgi, tarp labiausiai įsiminusių patirčių P. Leonavičius mini verslo akseleratorių, kurį galima pritaikyti bet kuriame verslo raidos etape, ir renginį „Spiečiamės“, leidžiantį iš arti pažinti kitų sričių iššūkius bei pasikalbėti su aukščiausio lygio ekspertais. Anot jo, vertę suteikia ir seminarai apie dirbtinį intelektą bei praktinės tinklaveikos išvykos į kitų miestų „Spiečius“. Tačiau bene svarbiausia, jo manymu, – mentorystės programa: „Be jos daug kam būtų gerokai sunkiau. Kiti gal net nepradeda arba sustoja per anksti.“
„Spiečius“ tinklas šiuo metu jungia penkiolika centrų visoje Lietuvoje – nuo Visagino iki Marijampolės. Jo nariai gali naudotis ne tik darbo vietomis, bet ir įvairiomis mokymų, akceleravimo, mentorystės ir tinklaveikos programomis. „Šie centrai padeda verslui ne tik startuoti, bet ir judėti toliau – ypač regionuose, kur kartais trūksta paskatinimo ar terpės veikti“, – teigia I. Gendroliūtė-Gerulienė.
Toliau – platesnė rinka ir platesnis požiūris
P. Leonavičius ne tik vysto „Solargen“ projektą, bet ir aktyviai konsultuoja kitas įmones – tai padeda ne tik kitiems, bet ir jam pačiam. „Konsultuodamas pamatai, su kokiais iššūkiais susiduria kiti. O kur yra sunkumų – ten yra ir problemų, kurias verta spręsti. Tai reiškia galimybes. Viena veikla papildo kitą. Jei jų nebūtų abiejų – būčiau tiesiog sustojęs“, – sako jis.
Tolimesni pašnekovo planai susiję su plėtra – nors sistema šiuo metu diegiama jo paties veikloje, jis svarsto galimybę ateityje ją siūlyti ir kitiems rinkos dalyviams. „Supratus elektros rinkų komercines subtilybes ir veikimą, pagal jas ištobulinus valdymo algoritmą, svarstome galimybę ateityje sprendimą siūlyti kitiems rinkos dalyviams, susiduriantiems su kibernetinės saugos, valdymo ir pajamų srautų keliamais iššūkiais“, – sako jis.
