Paspaudėte „patinka“ po miela gyvūnėlio nuotrauka, tačiau vėliau paskyros savininkas ją pakeičia į visai kitą turinį – politinę žinutę ar dezinformaciją. Jūsų reakcija išlieka, o socialinių tinklų algoritmams to pakanka, kad plačiau paskleistų klaidinančius naratyvus. Tokie ir kiti mechanizmai vis dažniau naudojami koordinuotoms informacinėms atakoms. Jas realiuoju laiku siekia atpažinti įmonės „Acrux cyber services“ kuriamas kibernetinio saugumo įrankis.
Paspaudėte „patinka“ po miela gyvūnėlio nuotrauka, tačiau vėliau paskyros savininkas ją pakeičia į visai kitą turinį – politinę žinutę ar dezinformaciją. Jūsų reakcija išlieka, o socialinių tinklų algoritmams to pakanka, kad plačiau paskleistų klaidinančius naratyvus. Tokie ir kiti mechanizmai vis dažniau naudojami koordinuotoms informacinėms atakoms. Jas realiuoju laiku siekia atpažinti įmonės „Acrux cyber services“ kuriamas kibernetinio saugumo įrankis – vienas iš projektų, vystomų pagal Inovacijų agentūros „Misijų“ programą.
„Kova su dezinformacija jau nebėra vien žiniasklaidos ar faktų tikrintojų rūpestis. Keičiantis informacijos vartojimo įpročiams ir socialinėms medijoms tampant pagrindiniais sklaidos kanalais, dezinformacijai atsiveria vis daugiau erdvės. Tai vienas reikšmingiausių šio amžiaus iššūkių, galinčių paveikti visuomenės atsparumą ir saugumą. Todėl būtina sutelkti žinias ir pastangas – nuo mokslininkų iki verslo bei valstybės institucijų“, – sako Inovacijų agentūros Proveržio departamento vadovas Martynas Survilas.
Šiandien socialiniai tinklai tampa pagrindiniu informacijos šaltiniu daugeliui žmonių, ypač jaunesnei kartai. Turinio srautas dažnai formuojamas taip, kad atitiktų jau esamus vartotojo įsitikinimus – silpnėja kritinis mąstymas, stiprėja atskirtis ir nesantaika, mažėja sąlytis su skirtingomis nuomonėmis. Tokia terpė – palanki dezinformacijai, ypač kai ji pateikiama emociškai ir atrodo populiari.
Pasak „Acrux cyber services“ vadovo Jokūbo Drazdo, efektyvi kova su dezinformacija prasideda nuo gebėjimo atskirti autentiškas diskusijas nuo dirbtinai formuojamo spaudimo.
 Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr. |
|---|
„Moksliniai tyrimai patvirtina, kad botų ir trolių tinklai yra pagrindiniai įrankiai, naudojami dirbtiniam socialiniam spaudimui ir klaidingos daugumos iliuzijos kūrimui“, – sako J. Drazdas.
Botų fermos – tai automatizuotų paskyrų tinklai, kurių pagrindinis tikslas yra vienalaikis didelio kiekio informacijos platinimas ir reakcijų imitavimas. Moksliniai tyrimai rodo, kad botai, kurie gali sudaryti apie 20 proc. visų socialinės žiniasklaidos pokalbių yra itin efektyvūs kuriant klaidingą masinio sutarimo įspūdį. Troliai – tai kompleksiškesnė manipuliacijos forma, apimanti tiek realių asmenų, tiek žmogaus elgesį imituojančių paskyrų veiklą. Jų tikslas yra aktyvus įsitraukimas į diskusijas, provokacijų kėlimas ir visuomenės skaldymas. Troliai naudoja įvairias psichologinės manipuliacijos technikas, verčia asmenis abejoti savo realybės suvokimu, nuolat neigiant akivaizdžius faktus ar jausmus.
„Pastaruoju metu Lietuvos informacinėje erdvėje matome suaktyvėjusias kampanijas, ypač „TikTok“ platformoje, kuriose kryptingai pasitelkiamos jautrios socialinės ir politinės temos. Tokiu būdu dirbtinai gilinamas visuomenės susiskaldymas, o kai kuriais atvejais – tiesiogiai kurstoma nesantaika. Tai atitinka psichologinių operacijų (PSYOPS) modelius, kai manipuliuojama emocijomis ir pasitikėjimu, siekiant paveikti elgesį“, – aiškina J. Drazdas.
Kuria įrankį, kuris padės užkirsti kelią dezinformacijos sklaidai
Kad informacinės atakos būtų atpažintos vos joms prasidedant, „Acrux cyber services“ komanda vysto dirbtiniu intelektu paremtą platformą, skirtą socialinių tinklų informacijos stebėsenai, sisteminei analizei ir išankstiniam įspėjimui apie galimas informacines atakas.
Šiuo metu komanda dirba su platformos prototipu. „Nors sistema dar vystymo etape, ji jau dabar padeda pastebėti kai kuriuos potencialiai manipuliatyvius naratyvus ir fiksuoti jų plitimą“, – sako J. Drazdas.
Platformos funkcionalumas apima galimybę automatiškai generuoti ir perduoti įspėjimus apie galimą koordinuotą informacinę ataką iš anksto apibrėžtiems naudotojams. Tai apima nacionalinio saugumo institucijas, viešųjų ryšių specialistus ir kitus atsakingus subjektus pagal poreikį.
„Tokia perspėjimo sistema padeda reaguoti dar prieš tai, kai informacinė ataka įsibėgėja, įvertinti situaciją, suvaldyti plitimą ir, jei reikia, pradėti komunikacinius ar techninius veiksmus“, – pažymi J. Drazdas.
Tenka spręsti ne tik šiandienos probemas, bet ir galvoti apie ateitį
„Acrux cyber services“ kuriama platforma gali skambėti kaip projektas iš Silicio slėnio, tačiau ji vystoma Lietuvoje, projekto „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimas“ rėmuose. Šio projekto tikslas – skatinti inovacijas, kryptingai telkti mokslo bei verslo bendradarbiavimą trijose srityse: sveikatos inovacijų, neutralumo klimatui ir kibernetinio saugumo.
„Acrux cyber services“ yra viena iš 12 įmonių ir organizacijų, dalyvaujančių Kauno technologijos universiteto suburtame konsorciume, kuris įgyvendina „Saugios ir įtraukios e. visuomenės“ misiją. Jos tikslas – stiprinti visuomenės atsparumą elektroninėje erdvėje. Šiam projektui skirta daugiau nei 27 mln. eurų.
„Šiandien technologijos tobulėja žaibišku greičiu, tad nebeužtenka reaguoti tik į esamas grėsmes. Turime kurti įrankius galvodami apie ateitį ir ateities technologijų pajėgumus, potencialias grėsmes. Būtent toks yra Misijų projekto siekis: skatinti inovatyvius sprendimus, kurie užkirstų kelią dezinformacijai ir kibernetinėms grėsmėms, bei taptų įrankiu apsisaugoti kiekvienam iš mūsų“, – sako M. Survilas.
Lietuvių sukurtas sprendimas aktualus ir užsieniui
Artimiausi „Acrux cyber services“ komandos tikslai – išplėsti sistemos funkcionalumą, įdiegti patogią naudotojo sąsają ir pradėti testavimą su pilotiniais partneriais.
„Mūsų tikslas – kad ši sistema taptų realiai pritaikomu įrankiu tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui, padedančiu laiku reaguoti į informacines ir kibernetines grėsmes“, – paaiškina įmonės vadovas J. Drazdas.
Komanda ne tik tobulina įrankį, bet ir analizuoja galimus eksporto bei partnerysčių scenarijus: „Jau identifikuojame užsienio rinkas, kuriose toks sprendimas būtų aktualus nacionalinio saugumo ir viešosios komunikacijos ar kibernetinio atsparumo srityse. Taip pat planuojame stiprinti partnerystes su viešojo sektoriaus institucijomis bei privačiomis organizacijomis, kurios galėtų naudotis sistema grėsmių prevencijai, komunikacijos valdymui ar situacijų analizei“, – džiaugiasi J. Drazdas.
Augantis susidomėjimas ir planuojamos partnerystės gali tapti svarbia atsvara globalioms grėsmėms – tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje. O Lietuvos verslai, kuriantys inovacijas kibernetinio saugumo srityje, yra vis dažniau pastebimi užsienio rinkų.
