Norėdami sutaupyti laiko, dažnai renkatės savitarnos kasas, tačiau neretai tenka sustoti ir laukti amžiaus patvirtinimo. Siekiant sumažinti klientų laukimo laiką ir darbuotojų vykdomų amžiaus patvirtinimų kiekį daugiau nei perpus, prekybos tinkle „Iki“ jau testuojamas naujas sprendimas – automatinė amžiaus atpažinimo sistema, veikianti dirbtinio intelekto pagrindu.
Norėdami sutaupyti laiko, dažnai renkatės savitarnos kasas, tačiau neretai tenka sustoti ir laukti amžiaus patvirtinimo. Siekiant sumažinti klientų laukimo laiką ir darbuotojų vykdomų amžiaus patvirtinimų kiekį daugiau nei perpus, prekybos tinkle „Iki“ jau testuojamas naujas sprendimas – automatinė amžiaus atpažinimo sistema, veikianti dirbtinio intelekto (DI) pagrindu. Pasak Juliaus Stulpino, išmanių technologinių sprendimų įmonės „StrongPoint Technology“ vadovo, praktika rodo, kad veido amžiaus atpažinimo technologija maždaug 6 iš 10 atvejų leidžia sutaupyti laiko ir apsipirkti be darbuotojų pagalbos.
„IKI Lietuva“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė teigia, kad, įprastai apie 40 proc. visų savitarnos kasose vykstančių intervencijų, yra susijusios su amžiaus nustatymu. Su išmaniąja DI sistema bent 60 proc. tokių atvejų gali būti automatizuojami, todėl bendras darbuotojų iškvietimų kiekis sumažėja maždaug trečdaliu. Tai leidžia jiems daugiau laiko skirti pagalbai klientams ar kitiems darbams.
„Automatinė veido atpažinimo technologija sutrumpina amžiaus patikrinimo procesą savitarnos kasose vidutiniškai nuo 30 iki mažiau nei 10 sekundžių. Šis sprendimas mažina eiles, greitina apsipirkimo procesą ir leidžia darbuotojams susitelkti į prasmingesnius darbus. Tai rodo, kaip išmaniosios technologijos gali nepastebimai, bet reikšmingai pagerinti mūsų kasdienę patirtį, paversdamos anksčiau erzinusius momentus visiškai nepastebimais“, – teigia sprendimą įgyvendinusio „StrongPoint Technology“ vadovas J. Stulpinas.
Pirkėjai amžiaus patvirtinimui kasmet sugaišta iki 200 tūkst. valandų
Lietuvoje šią technologiją pirmasis testuoti pradėjo prekybos tinklas „Iki“, pirmasis įdiegęs savitarnos kasas dar prieš 17 metų. Vilniuje, Pilaitės pr. 42 esančioje parduotuvėje įdiegta savitarnos kasa, kurioje DI patvirtina, kad pirkėjas būtų pakankamo amžiaus įsigyti produktus, kurių pirkimui taikomi ribojimai.
Keturias savaites truksiančio pilotinio projekto metu veiks viena unikali kasa, kuri kol kas skirta tik technologijos testavimui, o ne realiam apsipirkimui. Anot N. Kvietkauskaitės, šiuo testu siekiama realiomis sąlygomis įvertinti, kaip veikia ši technologija.
„Mūsų misija – lengvesnei kasdienai, todėl nuolat galvojame, kaip padėti savo pirkėjams apsipirkti kaip įmanoma sklandžiau. Automatinė veido atpažinimo technologija gali padėti sutrumpinti atsiskaitymo procesą savitarnos kasose beveik 20 sekundžių, tai ženklus apsipirkimo patirties pagerinimas. Nuolat investuojame į inovacijas, nes tai leidžia testavimo būdu atsirinkti technologijas, kurios iš esmės keičia mažmeninės prekybos verslą. Šiuo testu išbandome, kaip pirkėjams dar greičiau atsiskaityti savitarnos kasose, o mums – užtikrinti atsakingą amžiaus ribojimą turinčių prekių pardavimą be papildomo darbuotojo įsitraukimo. Efektyviname kasdienius procesus, kad savo pirkėjams užtikrintume modernią ir malonią apsipirkimo aplinką“, – sako N. Kvietkauskaitė.
Per metus „Iki“ savitarnos kasose atliekama net apie 55 milijonus darbuotojų intervencijų. Vien laukdami, kol darbuotojas patvirtins jų amžių, klientai kasmet sugaišta apie 200 tūkst. valandų. Skaičiuojama, kad DI pagrindu veikianti amžiaus atpažinimo technologija bendrą intervencijų kiekį leistų sumažinti maždaug ketvirtadaliu. Anot N. Kvietkauskaitės, testuojamas sprendimas leistų darbuotojams susitelkti į prasmingesnius darbus – aptarnauti klientus, rūpintis prekių papildymu lentynose, padėti tiek reguliariose, tiek savitarnos kasose ar kitaip gerinti apsipirkimo patirtį klientams, užuot skubėjus atlikti mechaninius patvirtinimus likus kelioms minutėms iki parduotuvės uždarymo.
Ar dirbtinė barzda, makiažas ar akiniai padės apgauti DI?
Algoritmai ir DI veikia tiksliau nei žmogus, todėl jei neapgausite žmogaus, vargu ar pavyks apgauti sistemą. Automatinė amžiaus atpažinimo sistema nespėlioja. Sistema niekada nesakys, kad dėl amžiaus yra daugiau mažiau tikra. Ji veikia tiksliai. Jaunesniems asmenims taikomas papildomas „buferis“, pavyzdžiui, jei asmuo yra vyresnis nei 25 metai, jo amžius patvirtinamas automatiškai.
„Sistema atpažįsta, ar prieš kamerą stovi gyvas žmogus, ar pirkėjas bando sistemą apgauti, pavyzdžiui, parodyti vyresnio amžiaus žmogaus nuotrauką iš telefono. DI analizuoja ne tik veidą, bet ir aplinką – stebi, ar ji natūraliai kinta, ar tai, tarkime, statiškas fonas ar ranka su telefonu. Jei nustatoma, kad prieš kamerą nėra gyvo žmogaus, amžius nepatvirtinamas ir kviečiamas darbuotojas. Tad bandymai apgauti DI su dirbtine barzda, akiniais, makiažu ar nuotrauka – tiesiog neveiks“, – paaiškina „StrongPoint Technology“ vadovas.
Dar daugiau saugumo
DI pagrindu veikiantis amžiaus patikrinimo sprendimas, kurio testas pradėjo veikti Lietuvoje, išsiskiria pažangia ir ypač saugia architektūra. Visi amžiaus nustatymo veiksmai atliekami tiesiog pačiame įrenginyje – veido atvaizdai niekur nesiunčiami ir nėra saugomi.
„Tai reiškia, kad nei nuotraukos, nei jokie su jomis susiję duomenys nepalieka įrenginio. Estijoje, pavyzdžiui, veido duomenys pirmiausia paverčiami vadinamaisiais „taškais“ ir siunčiami į debesijoje veikiantį algoritmą, kuris nustato, ar žmogus atitinka minimalų amžiaus reikalavimą. Lietuvoje vykdomame teste visa analizė vyksta lokaliai, įrenginio viduje. Tai leidžia visiškai eliminuoti duomenų perėmimo riziką ir užtikrinti maksimalų privatumo lygį“, – sako J. Stulpinas.
Visas procesas trunka vos kelias sekundes. Pirkėjui sutikus, specialioje „Iki“ savitarnos kasoje nuskenuojamas pirkėjo veido profilis. Pateikus rezultatą, visa informacija nedelsiant ištrinama. Algoritmas veikia tiesiog savitarnos kasos kompiuteryje – jokie duomenys nėra saugomi ar siunčiami kitur.
Jo teigimu, Lietuvoje bandomas DI sprendimas teoriškai galėtų veikti net ir be interneto ryšio. Kitaip tariant, duomenys ne tik nėra siunčiami, bet ir iš viso nelieka jokio skaitmeninio pėdsako.
