Vilniaus nuotekų valykloje įdiegtos dirbtinio intelekto technologijos

Didžiausia Lietuvos vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ Vilniaus nuotekų valykloje įdiegta dirbtinio intelekto (DI) sprendimus. Kasdien valykla išvalo trečdalį Lietuvos nuotekų, o inovacijos padeda šį procesą optimizuoti, sumažinti sąnaudas ir pagerinti aplinkosaugos rodiklius.

„Vilniaus vandenų“ nuotr.

Į dirbtinio intelekto technologijos bendrovė investavo 1,27 mln. eurų. Pasak „Vilniaus vandenų“ Gamybos tarnybos vadovo Viktoro Matonio, investicija duoda tiesioginę naudą Vilniaus miestui, Neries upei ir Baltijos jūrai – tvaresnę aplinką, o bendrovei padeda taupyti elektros energijos išteklius.

„Kadangi tai didžiausia Lietuvoje valykla, todėl investuodami į dirbtinio intelekto technologiją pirmiausia siekiame optimizuoti valyklos darbą, didinti efektyvumą ir mažinti jos eksploatavimo sąnaudas. Jau dabar pastebime teigiamus pokyčius – dirbtinis intelektas leidžia tiksliai valdyti metanolio kiekį. Tai reikšminga nauda tiek aplinkai, tiek finansine prasme“, – teigia V. Matonis.

Vilniaus nuotekų valykloje įdiegtas DI sprendimas – tai „Veolia“ dukterinės įmonės „Krüger“ sukurtas produktas „Hubgrade“, kuris pagal sumontuotą daviklius optimizuoja darbą, pasiekiami dar geresni išvalymo rodikliai.

Dirbtinis intelektas valykloje veikia kaip išmanusis valdymo centras – sistema realiuoju laiku stebi teršalų skaidymo procesą biologinio valymo metu, analizuoja duomenis ir atitinkamai balansuoja visą įrangą: maišykles, siurblius, orapūtes. Tokiu būdu užtikrinamas optimalus ir ekonomiškas valyklos darbas.

„Nuolatinė duomenų analizė leidžia geriau prognozuoti taršos pokyčius ir priimti operatyvius sprendimus. Tad investicija atsiperka ne tik per mažesnes sąnaudas. Atnaujinta valykla dar efektyviau valo nuotekas, o tai užtikrina didesnę Neries upės ir Baltijos jūros apsaugą“, – pabrėžia „Vilniaus vandenų“ Gamybos tarnybos vadovas.

Dirbtinis intelektas padeda darbuotojams

Dirbtinio intelekto sistema „Hubgrade“ veikia globaliame kompiuterijos tinkle ir leidžia keistis duomenimis su kitomis vandentvarkos įmonėmis visame pasaulyje debesyje. Tai galima nuolat mokytis iš tarptautinės patirties, spręsti netipinius taršos atvejus ir dar labiau optimizuoti valyklos procesus.

„Vos prieš porą dešimtmečių valykloje dirbo kelis kartus daugiau žmonių, nes dauguma procesų buvo valdomi rankiniu būdu. Kuo toliau, tuo daugiau procesų automatizuojami. Dirbtinis intelektas taip pat per dalį pasikartojančių darbų, tačiau darbuotojų vaidmuo tampa dar svarbesnis – jiems reikia vis daugiau analitinių ir veiksmingų aplinkosaugos sprendimų reikalaujančių užduočių: nuo DI sprendimų priėmimo duomenų vertinimo iki taktų vertinimo. rodiklius“, – sako V. Matonis.

Didžiausias projektas „Vilniaus vandenų“ istorijoje

Praėjusiais metais „Vilniaus vandenys“ baigė Vilniaus nuotekų valyklos rekonstrukciją, po kurių ne tik padidėjo valyklos, bet ir teršalų valymo efektyvumas: azotas, bendrasis deguonies suvartojimas fosforas (BDS7) ir atitinkamai kartus išvalomi) nuo 2 iki 6 kartų geriau, valykla yra pasiruošimas sulaikyti plastiko dydį ir galią ir daugiausiai mažų smulkiausių iki 12 mikronų. plaušo ir kitas fizines daleles.

Žiedinės ekonomikos principais vykdomos valyklos rekonstrukcija yra didžiausias įgyvendintas Vilniaus miesto energetikos infrastruktūros projektas per metus ir didžiausias projektas „Vilniaus vandenų“ istorijoje. Valykla šiuo metu pasigamina ketvirtadalį jos veiklai reikalingos energijos.

Vilniaus nuotekų valykla jau dabar atitinka griežtus Šiaurės šalių HELCOM aplinkosaugos standartus, o DI sprendimas dar labiau sustiprina įmonių gebėjimą efektyviai kontroliuoti taršą. Valykla kasdien apdoroja apie 120 tūkst. kubinių metrų nuotekų ir išvalo iki 89 tonų teršalų – toks nuotekų kiekis viso net 48 olimpinio baseino, o iš kurių teršalų kiekių reikia daugiau nei 8 sunkvežimių.