Kauno technologijos universiteto Biomedicinos inžinerijos institutas startuoja su nauju projektu „ThrombUS+“, kurio pagrindinis tikslas – giliųjų venų trombozės nuolatinė stebėsena, galimų rizikų vertinimas ir prevencija. Projektą vykdys 18 partnerių iš 7 Europos šalių ir JAV, koordinuos tyrimų organizacija „Athina“.
Kauno technologijos universiteto Biomedicinos inžinerijos institutas (KTU BMII) startuoja su nauju projektu „ThrombUS+“, kurio pagrindinis tikslas – giliųjų venų trombozės nuolatinė stebėsena, galimų rizikų vertinimas ir prevencija. Projektą vykdys 18 partnerių iš 7 Europos šalių ir JAV, koordinuos tyrimų organizacija „Athina“ (Graikija).
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Be KTU Lietuvoje projektą vykdys klinikiniai partneriai – Lietuvos sveikatos mokslo universitetas (projekto vadovas prof. Andrius Macas) ir technologinis partneris bendrovė „Telemed“ (projekto vadovas įmonės direktorius Dmitrij Novikov). Numatoma projekto trukmė 42 mėn., o biudžetas siekia 9,5 mln. Eur., finansuojamas pagal Europos Sąjungos „Europos horizontas“ programą.
Pasak BMII direktoriaus prof. Vaidoto Marozo, giliųjų venų trombozė (GVT) yra būklė, kai giliosiose venose, dažnai kojų, susidaro kraujo krešuliai, kurie atitrūkę gali užkimšti plaučių kraujagysles, taip sukeldami pavojų gyvybei – plaučių emboliją. Šios patologijos diagnozė visų pirma sudėtinga dėl simptomų nebuvimo.
„Šis projektas siekia išspręsti diagnostikos ir prevencijos problemą panaudojant dėvimą prietaisą – sistemą, kurioje naudojami dirbtinio intelekto algoritmai, skirti analizuoti ultragarso, pletizmografijos ir šviesos atspindžio reografijos jutikliais registruojamus duomenis. Kuriama sistema padės vykdyti GVT prevenciją stebint prie lovos prikaustytų pacientų galūnių aktyvumą, jiems žaidžiant judrumą skatinančius specialios paskirties kompiuterinius žaidimus“, – pasakoja projekto vadovas, KTU profesorius V. Marozas.
„ThrombUS+“ projektas siekia sukaupti ir panaudoti didžiuosius duomenis, kad galėtų apmokyti bei testuoti dirbtinio intelekto algoritmus. Taip pat numatoma atlikti didelio masto klinikinius tyrimus.
KTU BMII turi gausią patirtį kuriant biomedicininius jutiklius, signalų apdorojimo algoritmus, taip pat biosignalų duomenų bazės kūrimo bei registravimo procesuose, todėl šis institutas bus atsakingas už jutiklių integravimo į sistemą darbo paketui.
Mokslininkai taip pat yra pristatę revoliucingą medicininę apyrankę, kurios pagalba galima automatiškai diagnozuoti prieširdžių virpėjimo aritmiją. Įmonė „Teltonika Telemedic“ įsigijo licenciją iš KTU universiteto, siekdami plėsti šią unikalią ir patentuotą technologiją. Šis inovatyvus sprendimas sveikatos srityje neliko nepastebėtas ir tarptautiniu mastu.
