Elektronika.lt
 2021 m. spalio 26 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 - Elektronika, automatika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Organizaciniai
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Spalio 26 d. 12:24
Lietingasis ruduo ir vandeniui atsparūs išmanieji įrenginiai: ką reikia žinoti?
Spalio 26 d. 10:17
Lenkijos kelių mokesčių sistemos pokyčiai – galvos skausmas Lietuvos vežėjams
Spalio 26 d. 08:27
Visko teorija: fizikų svajonė, kuri greičiausiai niekada nebus įgyvendinta
Spalio 25 d. 20:35
Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą
Spalio 25 d. 18:26
„Philips Momentum“ – naujas „Xbox“ skirtas monitorius
Spalio 25 d. 16:21
3 įpročiai, kurie prailgins telefono baterijos ištvermę
Spalio 25 d. 14:24
4 mokslinės fantastikos koncepcijos, kurios teoriškai įmanomos
Spalio 25 d. 11:32
Finansiniai sukčiai iš gyventojų šiemet jau išviliojo 8 mln. eurų
Spalio 25 d. 08:44
Lietuvos keliuose – automobilis be vairuotojo: užfiksuota, kaip jis valdomas
Spalio 24 d. 19:25
Kas dešimtas lietuvis pandemijos metu patyrė privačių duomenų vagystę
FS19 Mods
FS19 Courseplay, FS19 Maps, FS19 Seasons
GTA 5 Mods
GTA 5 Cheats, GTA 5 vehicle mods, GTA 5 Map mods
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LS19 Mods
Fs19 modhub, fs19 maps, FS19 Seasons
FS19 Mapy
Farming Simulator 19 mody, FS19 Tractor, FS19 Truck
MSFS2020 Liveries
Flight Simulator 2020 Mods, MSFS2020 Scener, MSFS2020 Airports
Sims 4 Mods
Sims 4 cheats, Sims 4 money cheat, Sims 4 careers
Lastenvaunut
Turvaistuin, Matkarattaat, Lasten vaatteet
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
FS22 Map mods
Farming simulator 22 mods, FS22 Harvesters, FS22 Seasons
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
Reklama
 Vykdomi projektai » IT, kompiuteriai ir sistemos Dalintis | Spausdinti

VU mokslininkas G. Navickas: „Su išmaniais daiktais privalome kalbėtis lietuviškai“

Publikuota: 2021-07-24 13:46
Tematika: IT, kompiuteriai ir sistemos
Vykdytojai: Profesionalai
Inf. šaltinis: Pranešimas spaudai

Lietuvių kalba ir matematika – dvi skirtingos, iš pirmo žingsnio nieko bendro neturinčios sritys, šiandien žengia koja kojon, bandydamos kartu įveikti kalbos skaitmenizacijos iššūkius. Apie vienos seniausių pasaulyje lietuvių kalbos ateitį skaitmeninėje erdvėje, projektą LIEPA-2 bei lietuvių šneka valdomas technologijas ir daiktus pasakoja mokslininkas Gediminas Navickas.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Lietuvių kalba ir matematika – dvi skirtingos, iš pirmo žingsnio nieko bendro neturinčios sritys, šiandien žengia koja kojon, bandydamos kartu įveikti kalbos skaitmenizacijos iššūkius. Apie vienos seniausių pasaulyje lietuvių kalbos ateitį skaitmeninėje erdvėje, projektą LIEPA-2 bei lietuvių šneka valdomas technologijas ir daiktus pasakoja Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininkas Gediminas Navickas.

G. Navickas ir humanoidinis robotas Ąžuolas-NAO
G. Navickas ir humanoidinis robotas Ąžuolas-NAO

Prie projekto prisidėjo daugiau nei 3500 dalyvių

G. Navickas, pristatydamas seniau vykdytą projektą LIEPA, apimantį Lietuvių šneka valdomos paslaugas ir visai neseniai pasibaigusį projektą LIEPA-2, skirtą Lietuvių šneka valdomų paslaugų plėtrai, išskyrė esminius šių projektų skirtumus.

„Projekte LIEPA kuriami sprendimai buvo skirti daugiausia asmeniniams kompiuteriams, o projekte LIEPA-2 perėjome į mobiliąją terpę: mobilius, išmaniuosius telefonus, planšetinius kompiuterius ir net robotus. Tad projekto LIEPA-2 rezultatus galima suskirstyti į dvi dalis: infrastruktūrines paslaugas bei paslaugas skirtas vartotojams“, – pasakoja mokslininkas.

Šie projektai bendram darbui suvienijo visą ekspertų būrį. Projekto LIEPA-2 veiklas vykdė ne tik informatikai, filologai, edukologai ir robotikos specialistai, bet ir 3500 žmonių, kurie prisidėjo prie garsyno sudarymo.

„Projekto metu filologai buvo atsakingi už garsyno sudarymą ir šnekos pavyzdžių surinkimą. 3500 žmonių dėka, turėjome daugiau nei 1000 valandų įrašų, kuriuos reikėjo anotuoti – surašyti, kas tuose garso įrašuose yra sakoma, pažymėti pauzes, triukšmus ir aplinkos garsus, girdimus kiekvieną sekundę. Vėliau, jau anotuotą medžiagą, informatikai integravo į kuriamus šnekos sintezės ir atpažintuvo variklius. Mokymų programą naudojamą robote padėjo parengti edukologai, o robotikos specialistai programavo roboto veiksmus“, – platų projekto darbuotojų kompetencijų spektrą vardija mokslininkas.

Siūlomi sprendimai pranašesni už „Google“ paslaugas

Projekto LIEPA-2 rezultatus galima skirstyti į dvi dideles dalis: informacinių technologijų sprendimus, skirtus kurti kitas paslaugas bei paslaugas skirtas naudoti kiekvienam iš mūsų. Infrastruktūriniai sprendiniai apima lietuvių šnekos garsyną, mobilųjį sintezatorių ir mobilųjį šnekos atpažintuvą.

„Mobilusis sintezatorius tekstą paverčia šneka ir leidžia kompiuteriui su mumis komunikuoti lietuviškai. Atpažintuvas leidžia kompiuteriui suprasti, ką mes jam sakome. Na, o didžiulis 1000 valandų garsynas (kartu su projekto LIEPA garsynu iš viso 1100 valandų) su šnekos pavyzdžiais, reikalingas šiems dviem varikliams apmokyti“, – teigia G. Navickas.

Kuriant paslaugas galutiniams vartotojams buvo svarbu užtikrinti, jog jų veikimui nereikės interneto ryšio. Tad reikėjo atsižvelgti, jog tiek kompiuteriai, tiek mobilieji telefonai turi ribotus atminties resursus ir mokslininkų kuriami sprendimai turėjo tilpti jų atmintyje. Projekto vykdytojai juokauja, kad veikdamos be interneto ryšio, šiuo aspektu jų programos yra pranašesnės už milžino „Google“ siūlomas programas. Projektu metu buvo sukurtas interneto naujienų skaitytuvas, kuris leidžia klausytis iš keleto portalų surinktų naujienų, bei skambintuvas, kuris reaguodamas į balso komandas surenka reikiamą telefono numerį.

Iš visų projekto metu pasiūlytų paslaugų, šiandien plačiausiai naudojamas mobilusis sintezatorius akliesiems. Tai integruota programėlė, leidžianti akliesiems savo telefoną valdyti prisilietimais ir girdint, kas tuo metu rodoma telefono ekrane.

„Kadangi išmanieji telefonai šiandien nebeturi iškiliųjų mygtukų, akliesiems yra sunku suprasti, koks bus atsakas spaudžiant vieną ar kitą vietą telefono ekrane. Tad palietus pirštu ekraną, programėlė balsu perskaito, kokią ikonėlę pasirinkome. Pavyzdžiui, pasirenkame „nustatymų“ piktogramą ir ją paspaudus, programėlė perskaito visus joje esančius punktus. Tokiu būdu, aklieji gali naviguoti telefone klausos pagalba. Siekdami užtikrinti, kad programėlė kaip įmanoma labiau atitiktų aklųjų lūkesčius, tarpines jos versijas davėme testuoti akliesiems, kurie siūlė pakeitimus ir patobulinimus“, – sprendimą pristato mokslininkas.

Kelių eismo taisyklių moksleivius moko robotas

Dar viena projekto metu sukurta paslauga – ugdančiojo roboto valdytuvas. Mokslininkai, kurdami programinę įrangą, pasitelkė programavimui pritaikytus ir pasaulyje populiarius NAO robotus.

„Šiame projekte dirbome su dviem robotais – Ąžuolu ir Liepa. Mūsų tikslas buvo juos prakalbinti lietuvių kalba ir naudoti kaip edukacines priemones mokyklose. Tad parengėme 45 minučių programą robotui, kuris moko pirmos klasės vaikus kelių eismo taisyklių: kaip pereiti gatvę, naudotis šviesoforais ir t.t. Naudojame integruotą mokymą, kur vaikai ne tik klauso ir kalba su robotu, bet ir skaičiuoja, piešia bei dainuoja“, − pasakoja mokslininkas.

Nepaisant to, kad programinė įranga jau sukurta, edukacinio roboto mokyklos dar nenaudoja dėl didelės jo kainos. G. Navicko teigimu, mokykloms pirmiausia reikėtų pademonstruoti šio roboto galimybes.

„Šiandien mokyklų atstovų paklausus, ar jiems reikia edukacinio roboto, jie tikriausiai atsakytų neigiamai arba tik pagūžčiotų pečiais, nes nėra tokio roboto bandę. Jeigu robotą išbandytų viena mokykla, tuomet ir kitos, pamačiusios jo privalumus, nuspręstų jį įsigyti. Tuomet reikėtų ir daugiau mokymo programų, kurias, pavyzdžiui, galėtų kurti vyresnių klasių mokiniai, o su robotais jas testuotų pradinukai. Tokias programas galėtų pasiūlyti ir įmonės, kurioms reikėtų specialistų, tad susidarytų visa ekosistema, kuri robotiką stumtu į priekį“, – teigia mokslininkas.

Sprendimai pritaikomi ir Vilkaviškio autobusų stotyje, ir teatro spektaklyje

LIEPA ir LIEPA-2 projektų rezultatai yra laisvai prieinami ir gali būti naudojami tiek mokslo institucijų, tiek ir verslo įmonių. Nepaisant to, kad dalis sukurtų sprendimų jau yra orientuoti į galutinį vartotoją, verslas juos patobulinęs gali siūlyti kaip savo produktą ir jį komercinti.

„Abiejų projekto rezultatus jau spėjo pastebėti ir pradėjo naudoti verslo įmonės. Didelę vertę turi didžiulis 1100 valandų garsynas, kurį jau naudoja daugiau kaip 10 lietuviškų verslo įmonių ir mokslo institucijų. Pirmojo projekto metu sukurtas sintezatorius naudojamas informacijos portale „Delfi“ ir Vilniaus miesto savivaldybės naujienų portale straipsnių įgarsinimui, o taip pat pranešinėja skelbimus Vilkaviškio autobusų stotyje“, – platų pritaikymą pažymi G. Navickas.

Ko gero netikėčiausias projekto rezultatų pritaikymas buvo meno srityje, kai projekto metu sukurto sintezatoriaus balsai dalyvavo teatro spektaklyje „Remote Vilnius“ festivalio „Sirenos“ metu.

„Interaktyviame spektaklyje žiūrovai buvo susodinti į autobusą ir nuvežti į Vilniaus miesto centrą. Ten jiems uždėtos ausinės, per kurias mūsų sintezatoriaus balsai vedžiojo dalyvius po visą miestą ir nurodė, ką jie turi daryti. Spektaklio pabaigoje per ausines pranešta, kad dalyviai visą valandą klusniai vykdė neegzistuojančio žmogaus įsakymus“, − pasakoja mokslininkas.

Su daiktais privalome kalbėtis lietuvių kalba

Mokslininkų ateities planuose ir LIEPA-3 projektas, kuriam idėjų ir polėkio komandai netrūksta. Jame būtų susitelkiama į lietuvių kalbos puoselėjimą ir išlikimą.

„Tik atsiradus kompiuteriams buvo svarstoma, ar juose bus lietuviški rašmenys. Tuo metu pasaulyje jau buvo paplitusi mintis, kad kalba, kuri nepasklis elektroninėje terpėje, tiesiog išnyks. Tokių kalbų yra nemažai, bet lietuvių kalba joje pasklido ir turime lietuviškas interneto svetaines. Šiandien klausimų kelia tai, ar kalbėsimės su kompiuteriais ir robotais lietuvių kalba. Tai tarsi dar vienas mūšis už lietuvių kalbos išlikimą. Tad šnekos technologijų srityje atsiranda labai daug iššūkių ir įdomių sričių mokslininkams tyrinėti“, – pažymi G. Navickas.

Kartu su technologijų naudojimu keičiasi ir mūsų kalba. Jai įtaką daro ne tik diakritinių ženklų vartojimas ar jų atsisakymas, bet ir šnekos technologijų paskatintas per didelis oficialumas ir tikslumas jaučiamas kalboje.

„Anksčiau buvo ribojamas trumpųjų žinučių ženklų skaičius, tad norėdami taupyti pinigus, žmonės trumpindavo žodžius, rašydami tik po vieną ar dvi raides. Yra žmonių, kurie taip rašo iki šiol. Panašiai buvo ir su lietuvių kalbos diakritiniais ženklais: pirmuosiuose kompiuteriuose jų nebuvo, tad žmonės įprato rašyti be jų. Bėda ta, kad žmonėms tapo sunku atskirti, kur tuos lietuviškus diakritinius ženklus naudoti būtina, o kur ne. Dėl to labai išauga klaidų skaičius net oficialiuose dokumentuose.

Dėka šiandien naudojamų technologijų, žinutę diktuojant balsu jums nereikia trumpinti teksto ir jis yra užrašomas su lietuviškomis raidėmis. Bet kol kas, naudojant dabartinį garsyną, žinutės tampa labai oficialios, nes naudojama bendrinė kalba be šnekamosios kalbos sąvokų, tarmiškų žodžių, profesinio žargono. Tad šioje srityje dar turime kur tobulėti“, – pasakoja G. Navickas.

Išmaniais tapo ne tik mūsų laikrodžiai ar telefonai, bet ir mūsų namai. Juose integruotos valdymo balsu funkcijos, kurios junginėja šviesą ar užtraukia užuolaidas.

„Į mus kreipėsi išmaniųjų namų gamintojai, kurie pabrėžia, jog minėtos funkcijos retai naudojamos, nes žmogus nenori su daiktais kalbėtis anglų kalba. Vietoj įsakymo balsu, jis mieliau atlieka fizinį veiksmą – nueina ir užtraukia užuolaidas ar įjungia šviesą. Tad esminis klausimas šiandien yra, ar mes norime su daiktais kalbėtis lietuviškai? Jeigu mes priimame, kad tarpusavyje ir su daiktais toliau kalbame lietuvių kalba, tuomet nelieka klausimo, ar mūsų kuriamų kalbos technologijų reikia“, − pabrėžia G. Navickas.




Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

www.rslietuva.com – nemokamas elektronikos komponentų pristatymas

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai

ENEBA's game store

Technologijos.lt

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

www.rrt.lt – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba


Reklama
‡ 1999–2021 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
LTV.LT – geriausių lietuviškų tinklalapių katalogas
www.ltv.lt/technologijos/
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS19 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Ilgalaikiai kreditai, paskola už automobilį, kreditų skaičiuoklė
www.mokilizingas.lt
FS19 Mods, FS17 Mods, FS15 Mods
www.farming2015mods.com
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama