Socialinių medijų portalai, parduotuvių tinklalapiai, žaidimų portalai kasdien teikia skaitmenines paslaugas milijonams suaugusiųjų bei vaikų. Tokių portalų paslaugomis besinaudojantys vartotojai (ypač vaikai) dažnai tampa pažeidžiami skaitmeninėje erdvėje dėl nepakankamai užtikrinamos asmens duomenų apsaugos, kibernetinio saugumo, žodžio laisvės, kenksmingo poveikio fizinei ir psichinei sveikatai bei priklausomybės nuo platformos turinio rizikos. 
Socialinių medijų portalai (pvz., „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“), parduotuvių tinklalapiai (pvz., „Aliexpress“, „Temu“), žaidimų portalai (pvz., „Roblox“) kasdien teikia skaitmenines paslaugas milijonams suaugusiųjų bei vaikų. Tokių portalų paslaugomis besinaudojantys vartotojai (ypač vaikai) dažnai tampa pažeidžiami skaitmeninėje erdvėje dėl nepakankamai užtikrinamos asmens duomenų apsaugos, kibernetinio saugumo, žodžio laisvės, kenksmingo poveikio fizinei ir psichinei sveikatai bei priklausomybės nuo platformos turinio rizikos. Vadovaujantis neseniai patvirtinta Europos Sąjungos reguliavimo tvarka dėl skaitmeninių paslaugų teikimo (Europos Parlamento ir Tarybos 2022 m. spalio 19 d. reglamentas Nr. (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos) bei kitais dokumentais (BDAR, vartotojų teisių apsaugos teisės aktai) jau inicijuojami nauji teisminiai procesai nesąžiningiems skaitmeninių paslaugų teikėjams.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Nevyriausybinė organizacija SOMI (Stichting Onderzoek Marktinformatie), įsisteigusi Nyderlanduose, pateikė kolektyvinius ieškinius įvairių ES valstybių narių teismuose atsakovams „TikTok“, „X“ ir „Meta“. SOMI vertinimu, pavyzdžiui, „TikTok“ manipuliatyviais priklausomybę skatinančiais algoritmais ir skleidžiant vaikams kenksmingą turinį (pavyzdžiui, „blackout challenge“ ir panašūs iššūkiai) daro žala vaikų ir jaunimo fizinei bei psichinei sveikatai. Nustatyti atvejų, kai dėl iššūkio „blackout challenge“ mirė vaikai: 2021 m. mirė mergaitė Italijoje, 2024 m. – 13 m. mergaitė Vokietijoje ir 17 m. berniukas Belgijoje. Taip pat SOMI teigia, kad „TikTok“ pažeidžia asmens duomenų apsaugos reikalavimus rinkdama didelį kiekį asmens duomenų (el.pašto, IP adresus, telefono numerį, tipą, socialinių tinklų kontaktus, vartotojo vietos GPS informaciją, SMS žinučių įrašus ir pan.), tvarko juos neteisėtai ir neskaidriai. Vartotojai nepakankamai informuojami apie jų asmens duomenų perdavimą (įtariamas perdavimas į serverius Kinijoje), neužtikrinama duomenų apsauga nuo programišių, vaikų asmens duomenys tvarkomi neturint jų tėvų sutikimo. SOMI pabrėžia, jog „TikTok“ veiklos tiriamos Europos duomenų apsaugos valdybos, valstybės institucijų Nyderlanduose, Airijoje, Italijoje, JAV, Australijoje ir Indijoje. Ieškiniuose nurodoma, jog „TikTok“ pažeidžia BDAR nustatytus skaidrumo reikalavimus, dėl ko vartotojai negali nustatyti, ar jų asmens duomenys tvarkomi teisėtai, praranda duomenų kontrolę. Be to, amžiaus patvirtinimo ir tėvų įgalinimo kontroliuoti turinį priemonės nepakankamos. Taip pat ieškiniuose nurodoma, jog programėlėje manipuliatyviai naudojamos virtualios valiutos, neskaidriai pateikiamos reklamos. SOMI ieškiniais prašoma priteisti žalos atlyginimą: Nyderlandų teisme pateiktu ieškiniu reikalaujama žalos atlyginimo neteisėtą poveikį patyrusiems vaikams iki 13 m. – po 2 000 Eur, nuo 13 iki 15 m. – po 1 000 Eur, nuo 16 iki 17 m. – po 500 Eur, suaugusiems – po 350 Eur; Vokietijos teisme - vaikams iki 16 m. – po 2 000 Eur, nuo 16 iki 21 m. – po 1 000 Eur, suaugusiems – po 500 Eur.
Organizacijos „Bits of Freedom” inicijuoto ieškinio atsakovui „Meta“ pagrindu buvo nagrinėjama byla Nyderlandų teisme dėl galimybės vartotojams savarankiškai nustatyti, kokį turinį jie mato savo naujienų sraute. 2025 m. spalio 2 d. teismo sprendimu mustatyta, jog „Meta“ pažeidė ES reguliavimą dėl skaitmeninių paslaugų teikimo. Teismas įpareigojo „Meta“ užtikrinti, kad vartotojai galėtų lengvai pasirinkti norimą, neprofiliuotą naujienų srautą, pavyzdžiui, rodyti draugų įrašus chronologine tvarka, bei nustatyti jį kaip numatytąjį. Teismo sprendimas svarbus siekiant užtikrinti laisvą dalyvavimą viešojoje diskusijoje, taip pat aktualus rinkimų kampanijos laikotarpiu. Minėtą teismo sprendimą dar peržiūrės apeliacinės instancijos teismas.
Ginti vartotojų interesų skaitmeninėje erdvėje galimas ne tik teismo tvarka, tačiau ir kreipiantis į kompetentingas neteismines institucijas. Lietuvoje vartotojai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą (RRT). Jei skaitmeninių paslaugų teikėjas įsisteigęs kitoje ES valstybėje narėje, RRT perduoda skundo nagrinėjimą tos valstybės kompetentingai institucijai. RRT ir kitų valstybių kompetentingas institucijas pasiekia vartotojų skundai dėl nesąžiningos Facebook, Roblex, Instagram, LinkedIn, Snapchat, Minecraft skaitmeninių platformų veiklos. Dažniausiai skundai reiškiami dėl to, jog skaitmeninių paslaugų teikėjai nereaguoja į paslaugų teikėjams pateikiamus nusiskundimus, netinkamai išnagrinėja pateiktus nusiskundimus, nereaguoja į pranešimus apie neteisėtą platformų turinį, pranešimų platformai mechanizmas neveikia ar yra sudėtingas, iš viso neskelbiamas platformos kontaktinis asmuo ar jis nepasiekiamas. Reaguojant į vartotojų skundus, valstybių kompetentingos institucijos imasi ES reglamente numatytų priemonių: skiria baudas, įpareigojimus skaitmeninių paslaugų teikėjams (pavyzdžiui, inicijuoja neteisėto turinio blokavimą). Įdomu, kad, pavyzdžiui, Latvijoje daugiausia neteisėto turinio blokavimo atvejų yra susiję su lošimo paslaugomis.
Vis dėlto, skundų kompetentingoms institucijoms mechanizmas neturi įtakos didelėms skaitmeninėms platformoms (pavyzdžiui, „TikTok“, „Google“, „Apple“, „Meta“), kurių dauguma įsisteigę Airijoje. Priežastis paprasta – dėl didelio skundų kiekio Airijos kompetentinga institucija skundų neišnagrinėja per ES reglamente nustatytus terminus. Atsižvelgiant į tai, ateityje ES reguliavimas bus neišvengiamai tobulinamas.
Vartotojų aljansas su partneriais iš Italijos, Latvijos ir Slovakijos 2025–2026 m. įgyvendina projektą „Representative Action Pilot“ (RE-ACT Pilot), kofinansuojamą Europos Komisijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos. Projekto metu minėtose šalyse identifikuojami vartotojų teisių pažeidimai skaitmeninėje erdvėje, kurie sukelia vartotojams materialinę žalą. Siekiama bendradarbiauti teikiant ieškinius dėl vartotojų teisių pažeidimų skaitmeninėje erdvėje. Grupės ieškinys – viena iš kolektyvinio vartotojų teisių gynimo formų – jau yra išbandytas Lietuvoje ir Vartotojų aljansas turi keletą sėkmės istorijų bylose dėl asmens duomenų pažeidimo automobilių dalijimosi platformoje ir vairavimo mokyklų kartelinio susitarimo dėl vairavimo kursų kainų. Tačiau atstovaujamasis ieškinys, kurį numato Europos Sąjungos reguliavimas (2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1828 dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus), iki šiol Lietuvoje nebuvo taikytas. Tad svarbus projekto tikslas – pirmąkart Lietuvoje apginti vartotojų teises pasitelkus atstovaujamąjį ieškinį.
