Siekdama didinti valstybės kibernetinį saugumą ir visuomenės atsparumą, Krašto apsaugos ministerija pradeda plačią komunikacijos kampaniją „Nesakysiu! Nespausiu! Neperversiu!”. Jos metu gyventojus įvairiais būdais pasieks informacija, kaip apsisaugoti susidūrus su sukčiais.
Siekdama didinti valstybės kibernetinį saugumą ir visuomenės atsparumą, Krašto apsaugos ministerija pradeda plačią komunikacijos kampaniją „Nesakysiu! Nespausiu! Neperversiu!”. Jos metu gyventojus įvairiais būdais pasieks informacija, kaip apsisaugoti susidūrus su sukčiais.
„Valstybės kibernetinis saugumas labai priklauso nuo gyventojų sugebėjimo atpažinti grėsmes ir tinkamai reaguoti. Todėl labai svarbu nuolat aktyviai skleisti informaciją gyventojams ir formuoti tinkamus atsparumo įgūdžius. Siekiame, kad kuo daugiau žmonių Lietuvoje įsisąmonintų paprastas, esmines taisykles, padedančias apsisaugoti nuo nusikaltėlių, kurie naudoja socialinės inžinerijos metodus ir pažangias technologijas, pavyzdžiui, dirbtinį intelektą“, – sako krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
Tyrimas atskleidė žinių ir pasirengimo trūkumus
2024 m. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos užregistravo 63 proc. daugiau kibernetinių incidentų nei 2023 m., tačiau šis pokytis sietinas ne tik su padidėjusiomis grėsmėmis, bet su augančiu visuomenės sąmoningumu ir būtinybės pranešti apie kibernetinius incidentus supratimu. Pasak viceministro, šie duomenys signalizuoja, jog darbas su visuomene ir ypač pažeidžiamiausiomis jos grupėmis padeda stiprinti atsparumą ir moko, kaip nepasiduoti stresui ir veiksmingai apsiginti nuo piktadarių.
„Labai dažnai sukčiai bando sukelti netikėtą stresą, išprovokuoti emocijas. Tuo pagrįsta dauguma vadinamųjų socialinės inžinerijos atakų. Šių atakų tikslas – pagrobti asmeninius duomenis, pavogti pinigus iš banko sąskaitų, pasinaudoti svetima tapatybe atliekant nusikaltimus. Dėl to gyventojams svarbu stiprinti praktinį įgūdį – sustoti ir susimąstyti. Laikas leidžia emocijoms atslūgti, nepasiduoti sukčių spaudimui ir gąsdinimams. Suteikus sau laiko atsiranda galimybė kreiptis pagalbos į artimuosius ir teisėsaugą“, – pabrėžia viceministras.
Pastaraisiais metais sukčiavimo atvejų skaičius ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje auga. Užsienio valstybėse veikia net specialūs mokymo centrai, kuriuose ruošiami sukčiai. Apgavikai apsimeta investavimo konsultantais, bankų darbuotojais, mokesčių inspektoriais ar policijos pareigūnais ir priverčia žmones atlikti tam tikrus veiksmus – suteikti asmens duomenis, prieigas prie banko sąskaitų ir kt. Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra yra pažymėjusi, jog šios apgavystės yra socialinės inžinerijos pavyzdžiai, o būtent socialinė inžinerija yra viena iš didžiausių kibernetinio saugumo grėsmių Europos Sąjungoje.
Siūlo išmokti trijų žodžių kombinaciją
Lietuvoje per pirmą šių metų pusmetį iš viso registruota 7,8 tūkst. sukčiavimo atvejų, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys. Daugiau negu pusę visų atvejų sudarė suklastotų SMS ar el. laiškų siuntimas (angl. phishing).
„Kad ir kokiu terminu ar žargonu sukčių veikla būtų vadinama – „fišingas“, „dypfeikas“ ar sintetinė vaizdo klastotė, – visos jos turėtų atsimušti į sieną: nesakysiu, nespausiu, nepervesiu. Nuolat kartojant paprastus žodžius, savo galvoje galima įdiegti signalizaciją – budrumo ir apsaugos sistemą, kuri suveiktų gavus netikėtą prašymą pateikti asmeninę informaciją ar raginimą spausti nuorodą. Todėl komunikacijos kampanija siekiame paskleisti paprastą, bet labai lengvai įsimenamą žinutę, kuri giliai įsirėžtų į atmintį: „Nesakysiu! Nespausiu! Neperversiu!“ – teigia Linas Migonis, komunikacijos paslaugų agentūros „Fabula Rud Pedersen Group“, sukūrusios ir įgyvendinančios naująją kampaniją, kūrybos vadovas.
Saugumą lemia paprastas įgūdis
Pasak L. Migonio, internete apstu patikimų šaltinių, pateikiančių informaciją apie sukčių veiklos metodus ir socialinę inžineriją, tačiau atsakymas į klausimą „Ką daryti?“ turi būti ne perskaitytas, o išugdytas tarsi refleksas – nieko nespausti, nesakyti, neklausyti pašnekovo kalbų, dažnai be perstojo beriamų lyg žirniai. „Tegul šie žirniai atsimuša į abejonių ir įtarimų sieną. Norime užkoduoti auditorijos galvose savisaugos mechanizmą, kuris suveiktų net ir stresinėse situacijose, kai esate skubinami, raginami ar net bauginami“, – priduria L. Migonis. Kampanijos metu visuomenė taip pat bus supažindinama su skirtingomis kibernetinių incidentų formomis, mokoma jas atpažinti ir nuo jų apsisaugoti.
Kampanijos iniciatorė KAM tikisi, kad projektas „Nesakysiu! Nespausiu! Neperversiu!“ atkreips visuomenės dėmesį ir sustiprins praktinius kibernetinio saugumo įgūdžius, taip pat – paskatins žmones gilinti savo žinias ir atrasti kitas KAM iniciatyvas, tokias kaip visiems pasiekiamą nemokamą e. mokymų kursą „Kibernetinė higiena senjorams“, kurį parengė Nacionalinis kibernetinio saugumo centras.
