KTU mokslininkų atlikta 246 šalies mokyklų vadovų apklausa ir tyrimas rodo, kad mokyklos supranta moksleivių pasiekimų stebėsenos svarbą, tačiau daro tai fragmentiškai dėl objektyvių priežasčių. Tai gali trukdyti personalizuojant ugdymą ir efektyvinant mokytojų darbą.
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų atlikta 246 šalies mokyklų vadovų apklausa ir tyrimas rodo, kad mokyklos supranta moksleivių pasiekimų stebėsenos svarbą, tačiau daro tai fragmentiškai dėl objektyvių priežasčių. Tai gali trukdyti personalizuojant ugdymą ir efektyvinant mokytojų darbą.
Lietuvoje neseniai baigėsi pagrindinė brandos egzaminų sesija. Abiturientams belaukiant paskutiniųjų rezultatų, švietimo bendruomenė ir visuomenė kaip ir kasmet aktyviai diskutuoja apie mokinių pasiekimus ir švietimo sistemos efektyvumą.
Diskusijų aktualumą lemia poreikis kritiškai vertinti dabartinės švietimo sistemos stiprybes ir trūkumus, identifikuoti sritis, stokojančias didesnio dėmesio, ir numatyti ateities pokyčius, galinčius užtikrinti geresnes mokymosi galimybes ir aukštesnius mokinių pasiekimus visoje šalyje.
Analizuoja 2–3 kartus metuose
Ši tema yra ir KTU mokslininkų dėmesio akiratyje. Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvas (LiDA) dalinasi infografiku, rodančiu, kaip mokinių pasiekimai analizuojami mokyklose.
Jame pateikta vizualizacija, apibendrinanti mokyklų vadovų apklausos duomenis, kuriuos KTU tyrėjai surinko bendradarbiaudami su Lietuvos mokyklų vadovų, gimnazijų, progimnazijų ir pagrindinių mokyklų asociacijomis. Viso apklausoje dalyvavo 246 mokyklų vadovai, o tai sudaro apie trečdalį Lietuvos gimnazijų, progimnazijų ir pagrindinių mokyklų.
Apklausa atkleidė, kad mokyklų vadovai supranta mokinių akademinių pasiekimų analizės svarbą ugdymo proceso ir mokinių pasiekimų gerinimui. Nuolatinė mokinių pažangos stebėsena ir jos pagrindu kuriamos prognozės yra laikomos itin svarbiomis personalizuojant ugdymą ir efektyvinant mokytojų darbą. Vis dėlto daugelis mokyklų (beveik 2/3 atsakiusiųjų) mokinių akademinius pasiekimus analizuoja tik dukart ar triskart per metus, pagrindinių mokymosi periodų pabaigoje.
Tokį periodiškumą patys vadovai laiko nepakankamu, tačiau dažniau analizuoti savo mokinių pasiekimus mokykloms neleidžia žmogiškieji ir informacinių sistemų apribojimai.
Visų pirma, trūksta informacinių sistemų integracijų, galimybių automatizuoti mokinių pasiekimų stebėseną ir analizę, pakartotinai naudoti ir analizuoti sukauptus pasiekimų duomenis. Šiuo metu pasiekiami duomenys yra fragmentuoti, jų analizė reikalauja daug rankinio darbo, trūksta istorinių duomenų analizės galimybių. Išsakytas stiprus poreikis optimizuoti duomenų tvarkymą, integruoti šalyje naudojamus elektroninius dienynus ir kitas informacines sistemas, sukurti jungtį tarp skirtingų ugdymo pakopų ir kaupti istorinius duomenis taip užtikrinant sąlygas nuosekliai mokinių pažangos stebėsenai mokyklose.
Reiktų vienodo įrankio
Ne mažiau aktualus ir žmogiškųjų išteklių klausimas. Šiuo metu mokinių pasiekimų duomenų analizės funkciją vykdo skirtingų pareigybių mokyklos darbuotojai (mokyklų vadovų pavaduotojai, mokytojai, patys vadovai, pagalbos mokiniui specialistai).
Atitinkamai skiriasi ir jų turima kvalifikacija duomenų analizės srityje, o galimybės skirti laiko šiai funkcijai labai ribotos. Pastebėta, kad turinčiųjų aukštesnę pedagoginę kvalifikaciją vadovų mokyklose mokinių pasiekimų duomenys analizuojami labiau tikslingai, analizėje naudojami įvairesni duomenys, jų šaltiniai ir įrankiai. Didesnį dėmesį pasiekimų analizei skiria daugiau mokinių ir platesnę ugdymo aprėptį turinčios mokyklos (pvz., ilgosios gimnazijos).
Bendrai mokyklų vadovai sutaria, kad prasminga būtų turėti universalų specializuotą įrankį, skirtą akademinių pasiekimų duomenų integravimui, analizei ir prognozavimui. Mokyklos nori turėti įrankį, kuris leistų pastoviai stebėti ir vizualiai atvaizduotų (grafiškai, švieslentėse) mokinių ar klasių pažangos dinamiką ir nukrypimus.
Nesant tenkinančių centralizuotų sprendimų kai kurios mokyklos ir savivaldybės pačios kuria vietines mokinių pasiekimų duomenų analizės sistemas, jas integruoja į mokyklos veiklą.
Pasiūlė ir sprendimą
 Dr. Rasa Erentaitė |
|---|
„Atliepti patogios ir prieinamos mokinių pasiekimų analitikos poreikį mokyklose siekia ir KTU, kur vystomas virtualus analitikos įrankis NO-GAP, šių metų birželio 17 d. pristatytas Londono „EdTech“ savaitėje“, – sako įrankio komandos vadovė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rasa Erentaitė.
Ji akcentuoja, kad tai – mokyklos savianalizės įrankis, kuris įgalina apibendrintai stebėti mokinių mokymosi pažangą, įvertinti, ar nėra mokinių pogrupių, kurie smarkiai atsilieka nuo kitų, atskleisti pasiekimų veiksnius ir priimti duomenimis grįstus sprendimus mokyklos veiklos tobulinimui.
„Įrankis sukurtas remiantis didžiųjų duomenų technologijomis ir patvirtintas moksliniais tyrimais, KTU komandos paskelbtais pripažintuose mokslo žurnaluose. Įrankis pateikia lyginamąsias įžvalgas nacionaliniame, savivaldybės ir panašių mokyklų kontekste, taip pat rekomendacijas, pritaikytas kiekvienos mokyklos unikaliam kontekstui“, – aiškina ji.
Pasak jos, stebėti individualią mokinio akademinių pasiekimų pažangą įgalins dar vienas analitikos įrankis, kuriam KTU komanda kuria rodiklių rinkinį. Tai informacinių sistemų įmonės „Sonaro“ kartu su KTU vystomas įrankis projekte „Inovatyvios sistemos mokinių duomenų analizei, pažangos vertinimui bei pasiekimų prognozavimui, sukūrimas“.
Vystomas įrankis įgalins mokyklas individualią mokinio pažangą stebėti pilnai automatizuotu būdu, taip pat leis prognozuoti mokinio pasiekimus remiantis dirbtiniu intelektu.
„Mokyklų vadovai pakankamai palankiai vertina savo gebėjimus, susijusius su mokinių pasiekimų duomenų analize, tačiau labiau pasitiki savo gebėjimais rasti reikiamus duomenis, nei juos interpretuoti ir panaudoti priimant sprendimus. Tad KTU taip pat įsitraukia į mokyklų vadovų ir mokytojų kvalifikacijos kėlimą duomenų analitikos srityje“, – pabrėžia KTU mokslininkė.
Jos teigimu, mokykloms siūlomi įvairios trukmės mokymai, stiprinantys mokinių pasiekimų analizei reikalingus įgūdžius, o nuo rudens startuos programa „Mokinių pasiekimų analitikos pagrindai mokyklai: įrankiai, įgūdžiai ir jų įveiklinimas“.
