Statistika rodo, kad moksleivių, besirenkančių inžinerijos ir technologijų specialybes, skaičius po truputį auga. Skatinant didesnį šių specialybių pasirinkimą, Lietuvoje stiprinamas STEAM ugdymas. KTU įsitraukia į iniciatyvą, kuriančią modernią ugdymo aplinką Lietuvoje, ir kviečia mokytojus ir STEAM centrų darbuotojus į dirbtuves.
Statistika rodo, kad moksleivių, besirenkančių inžinerijos ir technologijų specialybes, skaičius po truputį auga. Skatinant didesnį šių specialybių pasirinkimą, Lietuvoje stiprinamas STEAM ugdymas. KTU įsitraukia į iniciatyvą, kuriančią modernią ugdymo aplinką Lietuvoje, ir kviečia mokytojus ir STEAM centrų darbuotojus į dirbtuves. Jose pedagogai iš visos Lietuvos gilins STEAM žinias, plės bendradarbiavimo galimybes ir tobulins ugdymo metodus.
KTU nuotr.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Studijų prorektorė doc. dr. Kristina Ukvalbergienė teigia, kad STEAM (angl. Science, technology, engineering, arts, math) ugdymas, apimantis gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką, yra tarpdisciplininis ir integruotas mokymosi metodas, skatinantis šių dalykų sinergiją, kuri moksleiviams leidžia giliau suvokti tarpusavio ryšius ir jų praktinį pritaikymą.
„Šie gebėjimai yra itin reikšmingi dabartinėje darbo rinkoje, kai vis dažniau reikalingas kūrybingumas, lankstumas ir gebėjimas veikti dinamiškose neapibrėžtose situacijose“, – kalba doc. dr. K. Ukvalbergienė.
Ateities specialistų ugdymas
STEAM mokymas svarbus, nes jaunimui padeda susipažinti su naujausiomis technologijomis, skatina kritinį mąstymą, kūrybingumą, problemų sprendimą ir komandinį darbą. Jis didina besimokančiųjų įsitraukimą į mokymosi procesą, kadangi moksleiviai ne tik įgyja teorinių žinių, bet ir praktiškai jas taiko spręsdami realias problemas.
„Mokiniai geriau supranta, kaip skirtingos disciplinos yra susijusios su realaus pasaulio problemomis, ir ruošia juos ateities profesijoms, kuriose reikalingi tarpdisciplininiai įgūdžiai. Ypatingą reikšmę turi menų integracija, kuri lavina kūrybingą mąstymą ir leidžia išbandyti netradicinius problemų sprendimo metodus, taikyti dizaino principus, vystyti erdvinį mąstymą ir ieškoti inovatyvių sprendimų“, – sako doc. dr. K. Ukvalbergienė.
Praktinis žinių pritaikomumas, paskatintas moksleivių smalsumo, suteikia jiems galimybę aiškiau suprasti pasaulio sandarą ir pagrindinius klasikinių mokslų tarpusavio integracijos principus. Taikant STEAM ugdymo metodą, nesėkmės priimamos kaip natūralus mokymosi procesas, didinantis atsparumą ir leidžianti giliau suprasti mokymosi turinį. Visgi, studijų prorektorė pastebi, kad neretai mokytojai susiduria su iššūkiais, STEAM metodus pritaikant praktiškai ugdymo procese.
„Mokyklose nepakanka infrastruktūros arba yra ne visos laboratorijos, kad būtų galima STEAM metodus pritaikyti prie esamos ugdymo programos. Papildomi mokymai mokytojams padeda geriau įsisavinti šiuos mokymo metodus ir greičiau pritaikyti juos praktiniame darbe“, – teigia ji.
Dirbtuvėse – net keturios tematikos
KTU, siekdamas padėti pedagogams integruoti STEAM metodus ugdymo procese, organizuos dirbtuves keturiomis skirtingomis tematikomis – „Kompetencijų ir įgūdžių tobulinimas STEAM centrų metodininkams ir mokytojams“ chemijos srityje, „Architektūrinės inžinerijos principų taikymas sisteminio mąstymo gebėjimų ugdymui“, „Produkto kūrimas: nuo medžiagos iki prototipo“ ir „Apie mokslą ne mokslininkams“.
Į dirbtuvių organizavimą įsitraukia keturi KTU fakultetai ir padaliniai – Cheminės technologijos fakultetas, Statybos ir architektūros fakultetas, Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas bei Rinkodaros ir komunikacijos departamentas.
„Siekiame, kad kolegos, dirbantys su moksleiviais, pagilintų savo profesines žinias, tobulintų komandinio darbo gebėjimus ir atrastų naujus, inovatyvius mokymo būdus, padedančius įtraukti mokinius į STEAM veiklas,“ – sako KTU Studijų informacijos sklaidos vadovė Aurelija Naseckaitė.
KTU organizuojamose dirbtuvėse gali dalyvauti Lietuvos STEAM centrų metodininkai ir Lietuvos mokyklų įvairių mokomųjų dalykų mokytojai. Dalyvauti dirbtuvėse dalyviai galės nemokamai.
„Pagrindinis šių dirbtuvių tikslas – sukurti mokinių ir mokytojų kompetencijų tobulinimo programą, kuri plėtotų STEAM ugdymo ekosistemą. Vienose dirbtuvėse dalyvaus iki 20 dalyvių, kurie stengsis suderinti teorines žinias su praktiniais įgūdžiais“, – akcentuoja A. Naseckaitė.
