Kurk Lietuvai“ projektų vadovės Eglė Mordasaitė ir Rugilė Dunauskaitė išanalizavo universalaus dizaino taikymo praktikas bei sukūrė įrankį, galintį padėti užtikrinti, kad institucijų skelbiama informacija būtų prieinama visiems.
Konstitucija skelbia, kad valstybės institucijoms visi asmenys yra lygūs. Tiesa, šią nuostatą įgyvendinti praktiškai nėra taip paprasta. Ypač, kai kalbame apie gyventojų su negalia poreikių užtikrinimą, įskaitant teisę gauti informaciją sau tinkamu būdu, rašoma „Kurk Lietuvai“ pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Įvertinusios esamą situaciją, „Kurk Lietuvai“ projektų vadovės Eglė Mordasaitė ir Rugilė Dunauskaitė išanalizavo universalaus dizaino taikymo praktikas bei sukūrė įrankį, galintį padėti užtikrinti, kad institucijų skelbiama informacija būtų prieinama visiems.
– Gal paprastais žodžiais galėtumėte paaiškinti, kas yra universalus dizainas ir kodėl jis reikalingas?
Eglė: Universalus dizainas yra toks aplinkos (fizinės, informacinės ir paslaugų) kūrimo būdas, kuris suteikia galimybę ta pačia aplinka naudotis kiek įmanoma platesniam žmonių ratui. Pavyzdžiui, vietoje sunkiai atidaromų durų įrengiamos automatiškai atsidarančios. Jomis patogu naudotis visiems: tiek žmonėms, turintiems judėjimo sunkumų, tiek nešantiems sunkius nešulius ar stumiantiems vaiko vežimėlį.
Rugilė: Universalus dizainas leidžia mums visiems, nepriklausomai, kokio amžiaus esame, turime negalią ar ne, atlikti kasdienes veiklas, tokias kaip eiti į darbą, mokytis, įsitraukti į bendruomenę. O tai kartais gali būti neįmanoma dėl aplinkos keliamų kliūčių. Pavyzdžiui, žmonėms, judantiems vežimėliais, tai gali būti laiptai, kitakalbiams – sudėtinga biurokratinė kalba, akliesiems – taktilinių indikatorių stoka. Tinkamai įgyvendinamas universalus dizainas šias kliūtis pašalina.
– Projekto, kurį įgyvendinote Prezidento kanceliarijoje, pradžioje atlikote situacijos analizę. Kiek Lietuvoje paplitusios universalaus dizaino praktikos?
Eglė: Lietuvoje yra nemažai iniciatyvų, sukurtų universalaus dizaino principų diegimui, bet jos dažnai yra pavienės. Universalaus dizaino principų taikymo sistemos nėra, trūksta ir lyderystės, kuri užtikrintų įgyvendinimo priežiūrą, vykdymą ir vientisumą. Visgi, džiaugiamės pastebėjusios, kad šia tema vis daugiau diskutuojama, vyksta mokymai ir vis labiau suvokiama universalaus dizaino nauda.
– Kaip gimė idėja gerinti būtent informacinės aplinkos prieinamumą?
Rugilė: Pradėjusios pirmąjį savo „Kurk Lietuvai“ projektą, supratome, kad universalaus dizaino koncepcija yra labai plati, apimanti ne tik fizinę aplinką, bet ir paslaugas, produktus bei informaciją. Norėdamos išsiaiškinti vyraujančius aplinkos prieinamumo iššūkius Lietuvoje, atlikom tyrimą. Jo metu apklausėme įvairias tikslines grupes, tokias kaip asmenis su klausos, regos ar judėjimo negalia, žmonių su negalia teisių ekspertus ir pan.
Eglė: Pastebėjome, kad visoms šioms grupėms buvo aktualus informacinės aplinkos prieinamumas. Visi patyrėme, ką reiškia, kai negalime rasti mums svarbios informacijos arba ji pateikta neaiškiai. Reikia nepamiršti, kad žmonėms gali kilti įvairių sunkumų. Pavyzdžiui, ne visi gali savarankiškai naudotis internetu, suprasti sudėtingai pateiktą tekstą ar gauti informaciją jiems suprantamu ir reikalingu būdu (Brailio raštu, lengvai suprantama ar lietuvių gestų kalbomis). Galimybė gauti informaciją suteikia savarankiškumo, įgalina priimti sprendimus, palengvina kasdienybę ir suteikia prieigą prie svarbių bei būtinų paslaugų.
– Gal galėtumėte trumpai papasakoti, kaip veikia jūsų sukurtas įrankis?
Rugilė: Šis informacinės aplinkos įsivertinimo įrankis suteikia galimybę įstaigoms ir institucijoms įsivertinti, ar jų viešai teikiama informacija (interneto svetainėse, dokumentuose, skelbimuose ir pan.) yra prieinama Lietuvos žmonėms nepriklausomai nuo jų individualių poreikių. Įrankis, sukomplektuotas įprasto klausimyno principu, nereikalauja specifinių žinių ar pasiruošimo. Siekėme paprastai paaiškinti, kaip reikia rengti ir pateikti informaciją, kad visi ir visos jaustųsi įtraukti.
Klausimyną sudaro aštuonios dalys, apimančios visas su informacine aplinka susijusias sritis: teksto, vaizdo bei garso įrašų, vizualinės informacijos prieinamumą ir kita. Jis sukurtas vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtomis Informacijos teikimo asmenims su negalia jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais rekomendacijomis. Pagrindinis mūsų tikslas – padėti specialistams ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams nepaskęsti informacijos jūroje bei atitikti valstybės keliamus reikalavimus.
– Įrankį jau pristatėte keliose Lietuvos savivaldybėse. Kaip šios bendruomenės jį priėmė?
Eglė: Džiaugiamės, kad turėjome galimybę pristatyti savo projektą bei rezultatus skirtingose Lietuvos vietose. Manome, kad būtent vietos bendruomenės gali inicijuoti teigiamus pokyčius. Jaučiame susidomėjimą ir praktinių žinių poreikį, todėl tikime, kad įrankis šalies institucijose bei įstaigose sulauks populiarumo.
