Nemuno saloje statomas išskirtinio dizaino Mokslo ir inovacijų sklaidos centras „Mokslo sala“ sulaukė išankstinės kalėdinės dovanos – trečiadienį Kauno savivaldybės administracija su Lenkijos bendrove „Trias Avi“ oficialiai pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl interaktyvios ekspozicijos įrengimo.
Nemuno saloje statomas išskirtinio dizaino Mokslo ir inovacijų sklaidos centras „Mokslo sala“ sulaukė išankstinės kalėdinės dovanos – trečiadienį Kauno savivaldybės administracija su Lenkijos bendrove „Trias Avi“ oficialiai pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl interaktyvios ekspozicijos įrengimo. Didžiulę pasaulinę patirtį turintys viešojo konkurso laimėtojai eksponatų kūrimą pradės jau dabar ir muziejaus erdvėse juos įrengs kitąmet.
Mokslo ir inovacijų sklaidos centro vizualizacija
Išskirtinis visoje Europoje
11,5 tūkst. kv. metrų ploto muziejaus pastate išsiteks nuolatinės ir kintančios ekspozicijos, unikali virtualių projekcijų erdvė, STEAM laboratorijos, kavinės bei administracinė dalis. Čia vaikai ir net jų tėveliai teorines žinias galės pritaikyti praktikoje.
Nuolatinių ekspozicijų erdvėje numatyta įrengti 140 eksponatų, o laikinojoje eksponatus planuojama keisti kartą per metus.
„Šis centras – ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai. Tikime, kad investicijos į mokslo populiarinimą atskleis augančios kartos potencialą ir prisidės prie bendro šalies klestėjimo. Norisi, kad čia būtų ugdomas vaikų kūrybiškumas ir gebėjimai. Iš viso regiono atvykę moksleiviai laboratorijose atliks įvairius bandymus, tyrimus. Numatytas ir planetariumas, kuris, manome, bus vienas moderniausių regione.
Iki šiol galėjome tik pavydėti Koperniko mokslo centro Varšuvoje ar Taline įsikūrusio AHHAA. Praktika rodo, kad tokie muziejai skatina ir turizmą tarp kaimyninių šalių. Tad tokio objekto nauda – visokeriopa. Stengiamės, kad jau kitų metų pabaigoje visi norintieji galėtų čia apsilankyti“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Planuojama, kad naujasis mokslo muziejus Nemuno saloje per metus sulauks apie 300 tūkst. lankytojų. Ekspozicijos sukūrimu ir įdiegimu rūpinsis Lenkijos bendrovė, kurios eksponatų galima rasti Koperniko mokslo centre, Nacionalinio banko Pinigų centre Varšuvoje ir moderniame mokslo epicentre Balstogėje. Trečiadienį su viešojo konkurso laimėtojais 5,3 mln. eurų vertės sutartis pasirašyta pačiame mokslo ir inovacijų centre.
„Džiaugiamės galėdami būti „Mokslo salos“ projekto dalimi, ypač todėl, kad tai pirmasis mokslo centras Lietuvoje. Kadangi esame atsakingi tiek už dizainą, tiek ir sukūrimą, jau dabar galime teigti, jog tai bus išskirtinis objektas Europos mastu. Lenkijos rinkoje esame jau 26 metus, o pastaruosius kelerius metus daugiausia dėmesio skiriame mokslo centrams, muziejams ir parodų erdvėms. Per tą laiką sukūrėme daugiau kaip 50 ekspozicijų.
Taip pat aktyviai veikiame visame pasaulyje, teikdami pažangiausius multimedijos sprendimus tarptautinėms įmonėms Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose“, – teigia Dawid Polasik, Lenkijos bendrovės „Trias Avi“ komercijos direktorius, atsakingas už projekto ir ekspozicijos kūrimą „Mokslo saloje“.
Sveikindamas Kauną su naujojo objekto statybomis, „Trias Avi“ viceprezidentas Marcin Wojczynski pastebėjo, kad tarp muziejaus ir mokslo centro yra esminis skirtumas, jog pastarajame lankytojai gali eksponatus liesti.
Papuoš modernizmo akcentai
Autoriai ekspoziciją muziejuje suskirstys į 7 nuolatines temas: apie žmogaus kūną ir sveikatą, maistą, gamtą ir aplinką, atliekas ir taršą, energiją, transportą ir bendravimą. Kiekviena erdvė išsiskirs individualia forma ir savitai išdėstytais eksponatais.
Mokslo centro erdvės turės ir specialią ekspozicijos dalį, skirtą mažiausiems (3–6 metų) lankytojams, pritaikytą jų pažinimo poreikiams. Čia vaikai su mokslu susipažins per žaidimus, pojūčius, spalvas ir formas.
„Norime, kad vaikai mokslu susidomėtų anksčiau nei pradeda mokytis. Visos ekspozicijos tikslas – įsimylėti mokslą. Planuojame virtualių projekcijų erdvę – kupole įrengta skaitmeninė ekspozicija, kurioje lankytojai galės ne tik keliauti po kosmosą, bet ir domėtis kitais mokslais. Šis objektas taps mokslo populiarinimo širdimi“, – teigė Mokslo ir inovacijų populiarinimo centro vadovė Aistė Lukaševičiūtė.
Ekspozicijos stilistiką puoš modernizmas, užimantis svarbią vietą tarp pagrindinių architektūrinių temų Kaune. Scenografiją įkvėpė labiausiai atpažįstami miesto modernistiniai pastatai: Centrinis paštas, Įgulos karininkų ramovė, Žaliakalnio funikulierius, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Lietuvos bankas ir kiti. Parodos spalvinė gama bus nuosekli interjero architektūrai.
Pasak ekspozicijos kūrėjų, apsilankymas mokslo centre sužadins įvairias lankytojų emocijas – džiaugsmą, adrenaliną, atsipalaidavimą, budrumą.
Statybų pabaiga – kitąmet
A++ energinio naudingumo klasės pastatą suprojektavo tarptautinį konkursą laimėjusi Ispanijos ir Australijos architektų kompanija „SMAR Architecture Studio“. Techninę dalį padeda įgyvendinti architekto Gintauto Natkevičiaus komanda.
Nemuno saloje jau atlikta daugiau kaip du trečdaliai statybos darbų. Įrengtos beveik visos monolitinės konstrukcijos – poliai, sienos, perdangos, grindys. Taip pat sumontuota apie 1700 kv. metrų lauko vitrinų. Iki metų pabaigos numatyta pilnai apšiltinti stogą.
Kitąmet statybų pabaigos sulauksiančio Mokslo ir inovacijų centro puošmena taps išskirtinė 21 metro skersmens „pasvirusio disko“ konstrukcija.
Bendra projekto vertė – apie 35 mln. eurų su PVM. Mokslo centro statybos atsieis apie 26 mln. Eur. Likusią sumos dalį sudarys ekspozicijų ir kiti vidaus įrengimo darbai.
