Ką tik startavęs Aplinkos ministerijos projektas viešojo sektoriaus statinių gyvavimo ciklo procesų efektyvumui didinti, taikant statinio informacinį modeliavimą, turėtų tapti pokyčių, reikalingų viso šalies statybos sektoriaus skaitmeninei ateičiai, katalizatoriumi.
Ką tik startavęs Aplinkos ministerijos projektas viešojo sektoriaus statinių gyvavimo ciklo procesų efektyvumui didinti, taikant statinio informacinį modeliavimą (BIM-LT projektas), turėtų tapti pokyčių, reikalingų viso šalies statybos sektoriaus skaitmeninei ateičiai, katalizatoriumi.
Šio itin svarbaus ir Europos socialinio fondo finansuojamo projekto partneriai – Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno technologijos universitetai, Lietuvos automobilių kelių direkcija, Statybos produkcijos sertifikavimo centras ir Turto bankas.
Projekto tikslas – sudaryti būtinas sąlygas visaverčiam statinio informacinio modeliavimo (BIM) taikymui mūsų šalyje. Pirmiausia reikia užtikrinti vienodą techninę „kalbą“: parengti BIM plėtrai reikalingus norminius dokumentus, nacionalinį statybos informacijos klasifikatorių rinkinį, viešųjų pirkimų vykdymo metodinius dokumentus, standartinių sutarčių formas, BIM teikiamos naudos vertinimo ir stebėsenos metodiką ir kt.
Nors projektu kuriamos priemonės orientuotos į viešojo sektoriaus, kaip užsakovo, poreikius, jos, kaip per partnerių susitikimą, surengtą praėjusią savaitę, pažymėjo aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė, bus universalios ir prieinamos visiems statybų dalyviams.
Aplinkos ministerija, viceministrės žodžiais, imasi telkiančios lyderystės ir kviečia kuriant priemones dalyvauti visas statybos sektoriaus atstovų interesams atstovaujančias asocijuotas struktūras. Šiuo tikslu numatoma įsteigti patariamąjį komitetą. Projekto tarpiniai rezultatai bus viešinami ir derinami su suinteresuotais subjektais.
„Valstybės nekilnojamajam turtui nuosekliai ir veiksmingai valdyti vis dar trūksta tinkamų priemonių. BIM naudojimas sudarys sąlygas efektyviau atnaujinti nekilnojamąjį turtą, projektuoti ir eksploatuoti naujus, valstybės poreikius atitinkančius pastatus”, – sako Mindaugas Sinkevičius, projekto partnerio Turto banko, valdančio valstybės turtą ir užtikrinančio jo priežiūrą, generalinis direktorius.
Universitetų – VGTU ir KTU – dalyvavimas projekte leidžia užtikrinti, kad bus panaudotos jų žinios ir kompetencija, geriausi specialistai BIM bei informacinių technologijų srityse, taip pat, kad projekto metu sukauptos žinios išliks ir kad jos bus įtrauktos į studijų, akademinius procesus. Tai labai svarbu projekto veiklų rezultatų tęstinumui ir tolesniam jų plėtojimui.
Nors per trejus projekto vykdymo metus ir bus sukurtos pagrindinės BIM Lietuvoje diegti reikalingos priemonės, pasaulinė patirtis rodo, kad reikia numatyti tolimesnę perspektyvą. Todėl Aplinkos ministerija, remdamasi patyrusiais užsienio ekspertais, rengia BIM diegimo Lietuvos statybos sektoriuje ilgalaikės strategijos projektą, atsižvelgdama į Europos viešajam sektoriui skirto BIM diegimo vadovo rekomendacijas.
Šis strateginis dokumentas numatys bendrą BIM diegimo statybos sektoriuje viziją ir galimybes tinkamai ruoštis būsimiems pokyčiams, sutelks jėgas bendram darbui. Strategijos projektą pateikti viešam svarstymui planuojama gegužės mėnesį.
