Nuo kovo gyventojai ir įmonės galės turėti pašto dėžutę, skirtą bendrauti su valstybinėmis institucijomis. Šie laiškai bus lygiaverčiai registruotai pašto korespondencijai. Tikimasi, kad e. pristatymo sistema galės padėti sklandžiau oficialiai bendrauti valstybinėms institucijoms, gyventojams bei verslui, nepaisant jų gyvenamosios ar buveinės vietos, taip pat jų pasikeitimo. Per artimiausius kelerius metus tikimasi sulaukti 120 tūkst. aktyvių šios sistemos vartotojų.
Nuo kovo gyventojai ir įmonės galės turėti pašto dėžutę, skirtą bendrauti su valstybinėmis institucijomis. Šie laiškai bus lygiaverčiai registruotai pašto korespondencijai.
Tikimasi, kad e. pristatymo sistema galės padėti sklandžiau oficialiai bendrauti valstybinėms institucijoms, gyventojams bei verslui, nepaisant jų gyvenamosios ar buveinės vietos, taip pat jų pasikeitimo. Per artimiausius kelerius metus tikimasi sulaukti 120 tūkst. aktyvių šios sistemos vartotojų.
Šiuo metu sistema yra bandoma. Planuojama, kad juridinių asmenų e. pristatymo sistemos adresas bus toks pat, kaip ir juridinio asmens kodas. Pavyzdžiui, bendrovės „Lietuvos paštas“ adresas sistemoje – 121215587, jį galima rasti ir sistemoje integruotoje juridinių asmenų paieškoje.
Fizinių asmenų dėžutės vardą sudarys pirmosios trys vardo, pavardės ir 4 atsitiktiniai skaitmenys, pavyzdžiui, varpav1234. Tokia paslauga gyventojas galės naudotis tik kai ją aktyvuos e. pristatymo sistemoje.
Pašto dėžutė neturės įprastos elektroninio pašto galūnės ir raidės „@“, per ją bus galima siųsti ir gauti žinutes iš valstybinių institucijų, kurios taip pat bus prisijungusios prie sistemos. Šiuo metu tokių yra 24. Vis dėlto numatyta, kad per sistemą bus galima pasiekti ir prie jos dar neprisijungusius gavėjus.
„Per e. pristatymo sistemą siunčiami laiškai yra saugūs ir lygiaverčiai registruotai pašto korespondencijos siuntai. Tačiau norint pasiekti prie sistemos dar neprisijungusį gavėją, siuntėjui pageidaujant bus atspausdintas ir išsiųstas popierinis registruotas laiškas“, – aiškina Susisiekimo ministerijos Elektroninių ryšių skyriaus vedėjas Saulius Štarolis.
Iš viso projektui skirta daugiau nei 7,4 mln. litų.
Saugesnė priemonė
Anot asociacijos „Infobalt“ Inovacijų vadovo Andriaus Plečkaičio e. pristatymo sistema turi keletą privalumų: ji bus saugesnė nei elektroninis paštas, taip pat taupys lėšas, kurios iki šiol buvo skiriamos popieriniams dokumentams siųsti.
„Už elektroninio pašto veikimą niekas neatsako, tad negali būti tikras, ar laiškas pasiekė adresatą, ar jis jį perskaitė. Kadangi e. pristatymo sistema yra daugiausia orientuota į gyventojų bendravimą su valstybės institucijomis, ji tokį privalumą turės. Bus netgi galima žinoti, ar adresatas tą dokumentą atsidarė ir perskaitė“, – aiškina jis.
Anot A. Plečkaičio, dėl šios priežasties elektroniniai pranešimai bus pranašesni ir už registruotus laiškus, nes jų spausdinimui ir pristatymo paslaugoms išleidžiamos nemažos sumos.
„Elektroninis pranešimą bus galima perskaityti bet kurioje vietoje ir bet kokiu metu, tad dėl dabartinio didesnio gyventojų mobilumo, tokia paslauga yra aktuali. Paskutiniais duomenimis, Lietuvoje internetu naudojasi 70 proc. gyventojų, kurių amžius nuo 14 iki 65 metų, – sako A. Plečkaitis. – Žinoma, tokia paslauga reikalingiausia tiems, kurie bendrauja su teisėtvarkos institucijomis, advokatais, notarais, antstoliais ir pan. Kur reikia daug dokumentų, pažymų, prašymų.“
Jis priduria, kad problemų dėl tokių dokumentų teisėtumo neturėtų kilti, mat teisės aktuose yra apibrėžta elektroninio dokumento sąvoka.
