Jaunų technologijų entuziastų sukurtas startuolis „Thunderclap Labs“ pastaruoju metu sulaukia pripažinimo įvairiuose startuolių renginiuose. Pagrindinis jų šių metų projektas itin aktualus dabartinės įtemptos geopolitinės situacijos kontekste – jie vysto dronų aptikimo ir sekimo sistemą.
Praėjusių metų duomenimis, Baltijos šalių giliųjų technologijų (angl. deeptech) startuolių ekosistema per penkerius metus išaugo daugiau nei 3 kartus ir pasiekė 2 mlrd. eurų – šio sektoriaus augimas mūsų regione vienas sparčiausių pasaulyje.
Prie giliųjų technologijų sektoriaus priskiriami tik tokie startuoliai, kurie pasižymi giliais moksliniais ir inžineriniais proveržiais – tai gali būti technologijos, kurios iš esmės keičia tam tikrą industriją arba netgi kurią visiškai naują.
Vienas iš tokių startuolių – Kauno technologijos universiteto (KTU) startuolių inkubatoriuje „Startup Space“ įsikūręs startuolis „Thunderclap Labs“. Jaunų technologijų entuziastų sukurtas startuolis pastaruoju metu sulaukia pripažinimo įvairiuose startuolių renginiuose. Pagrindinis jų šių metų projektas itin aktualus dabartinės įtemptos geopolitinės situacijos kontekste – jie vysto dronų aptikimo ir sekimo sistemą.
„Kuriama sistema išsiskiria tuo, kad naudojame vizualų aptikimą naudojantis kameromis, o ne labai brangius radarus arba garso lokaciją, kuriuos šiuo metu naudoja dronų aptikimo sistemos“, – pasakoja startuolio „Thunderclap Labs“ bendraįkūrėjai Dovydas Jusevičius ir Ignas Mikolaitis.
Startuolio komandos narių darbas
Siekia užpildyti rinkoje esančią spragą
Jaunuolių kuriama sistema veikia pasitelkus pažangias kompiuterinio matymo technologijas, apimančias epipoliarinę geometriją ir vektorių projekcijas, kurios kartu su aukštos raiškos kameromis leidžia tiksliai nustatyti ir sekti bepiločius orlaivius.
„Ši technologija suteikia galimybę detaliai analizuoti vizualinius duomenis, gautus iš kamerų, ir realiu laiku identifikuoti potencialius dronus“, – teigia I. Mikolaitis.
Nors yra išimčių, tačiau dauguma šiuolaikinių radarų efektyviai aptinka objektus tik virš 200–300 metrų aukščio ribos. Startuolio tikslas – būtent šią „nedidelio aukščio“ zoną (iki 200–300 metrų) padaryti saugią ir stebimą, naudojant vaizdo kameras. Ši akloji zona, pasak startuolio įkūrėjų, kritiškai svarbi – dauguma mažų dronų, naudojamų tiek žvalgybai, tiek sukeliantys potencialias grėsmes, skraido būtent tokiame aukštyje.
„Siekiame užpildyti šią rinkoje esančią spragą, kurią palieka dabartinės, dažnai itin brangios radarų sistemos. Nors Ukrainoje aktyviai naudojamos įvairios technologijos, kurios nuolat tobulėja (pavyzdžiui, girdėjome apie plačiai taikomą garsinį aptikimą), su vizualinių sistemų naudojimu koviniuose veiksmuose dar neteko susidurti. Tai mūsų išskirtinumas ir inovacija“, – sako I. Mikolaitis.
Vaizdinį aptikimą naudojant kameras kaip savo pagrindinę technologiją komanda pasirinko ir dėl to, kad toks metodas gali suteikti daugiau detalios informacijos apie objektą – jo formą, dydį, judėjimo pobūdį.
„Naudojant kitas technologijas tokius duomenis gauti sunkiau. Todėl tai leidžia mums siekti didesnio tikslumo ir geriau atskirti dronus nuo kitų skraidančių objektų. Nors kyla tam tikrų iššūkių, mes įžvelgiame didelį potencialą šioje technologijoje, siekdami užtikrinti Europos saugumą“, – tikina I. Mikolaitis.
Atlieka realius bandymus
Startuolio komandos narių darbas
Šiuo metu startuolio kuriamos sistemos patikimumas realiomis sąlygomis yra aktyviai testuojamas ir tobulinamas.
„Intensyviai vykdome bandymus, ruošiamės įvairiems renginiams, kur pristatome savo kuriamus sprendimus. „Kickstart Lab 2025“ renginyje jau laimėjome „Mid-Demo Day“ prizą – 5 tūkst. eurų. Tai suteikė mums galimybę toliau investuoti į technologijos testavimą ir vystymą“, – teigia startuolio bendraįkūrėjai.
Jie pripažįsta, kad kol kas nepalankios oro sąlygos, tokios kaip gausus debesuotumas, rūkas ar stiprus lietus, yra vienas pagrindinių vizualinei sistemai kylančių iššūkių
„Nepalankios aplinkybės gali žymiai sumažinti kamerų matomumą ir paveikti sistemos veikimo efektyvumą. Tačiau nuolat ieškome būdų, kaip integruoti papildomas technologijas ir tobulinti algoritmus, kad padidintume sistemos atsparumą nepalankioms oro sąlygoms ir užtikrintume maksimalų patikimumą“, – sako I. Mikolaitis.
Kuriant inovatyvią dronų aptikimo technologiją, komanda susiduria su dar vienu dideliu iššūkiu – drono atskyrimu nuo paukščio. Šiuolaikiniai maži dronai ir paukščiai vizualiai gali atrodyti labai panašiai, o jų judėjimo trajektorijos kartais gali sutapti.
„Reikalingi itin preciziški algoritmai ir gilaus mokymosi (angl. deep learning) modeliai, kad galėtume patikimai atskirti šiuos du objektus ir išvengti klaidingų pavojaus signalų“, – pastebi I. Mikolaitis.
Trečiasis startuolio iššūkis – tai didelio kiekio vizualinių duomenų apdorojimas realiuoju laiku, reikalaujantis galingų skaičiavimo resursų ir efektyvių algoritmų.
Sistemą galima pritaikyti ir kitose srityse
Startuolio kuriamo drono konceptas
Kurdama dronų aptikimo ir sekimo sistemą startuolio „Thunderclap Labs“ komanda pirmiausia siekia prisidėti prie nacionalinio ir Europos saugumo, aptinkant ir neutralizuojant dronus. Tačiau sistema turi ir platesnio pritaikymo galimybes.
„Kita labai perspektyvi pritaikymo sritis – paukščių aptikimo sistema. Kadangi mūsų sistema itin efektyviai identifikuoja ir seka paukščius, aktyviai kuriame ir sistemos variantą, skirtą žemės ūkiui. Tokiu atveju technologija būtų naudojama aptikti paukščius pasėlių laukuose, naudojant saugius lazerius ir koncentruotą garsą“, – teigia I. Mikolaitis.
Tai leistų ūkininkams apsaugoti derlių nuo nuostolių ir nepakenkti paukščiams. Potencialios sistemos pritaikymo sritys taip pat apima oro uostų saugumo užtikrinimą, infrastruktūros objektų (elektrinių, tiltų) apsaugą, masinių renginių saugumą, o ateityje galbūt net ir laukinės gamtos stebėjimą bei apsaugą.
„Planuojame plėsti savo produktų pasiūlą, diegti naujas funkcijas ir tobulinti esamus sprendimus. Sieksime klientams pasiūlyti visapusiškus sprendimus, tenkinančius skirtingus poreikius. Norime tapti žinomi kaip patikimas, inovatyvus ir atsakingas partneris“, – tikina startuolio nariai.
Laimėjo jau ne vieną prizą
Komanda jau turi kuo didžiuotis: šiemet „Thunderclap Labs“ įvertinti „NASA Space apps Global Nominee“ statusu, laimėjo minėtą 5 tūkst. eurų prizą iš „Kickstart Lab“, 1 tūkst. eurų – iš „Rise or fall Startup Battle“, 5 tūkst. eurų prizą iš „EUDIS“. Be to, gruodžio pradžioje vykusiuose Kauno startuolių apdovanojimuose startuolis pelnė „Metų naujoko“ ir „Publikos favorito“ nominacijas.
Apdovanojimą jaunuoliams įteikusi KTU Strateginių partnerysčių prorektorė Edita Gimžauskienė džiaugėsi jaunuolių pasiekimais.
„Startuoliai man visada asocijuojasi su aistra ir tvirtu tikėjimu tuo, ką darai, su drąsa rizikuoti ir gebėjimu mokytis iš savo klaidų. Šiandienos kontekste šių savybių, deja, daliai visuomenės kiek pristinga – o startuolių pasaulyje jos yra vienintelis kelias į priekį, – teigia KTU prorektorė. – Tokie renginiai primena pirmuosius KTU „Startup Space“ žingsnius – iniciatyvą, kuri tuomet tapo tikra startuolių judėjimo pradininke Lietuvoje.“
Anot prorektorės, per penkiolika metų startuolių ekosistema sustiprėjo kaip bendruomenė: „Esu tikra, jog Kaunas turi visas prielaidas tapti pavyzdine inovacijų ekosistema, kurio gravitacijos centras – stipriuose universitetuose kuriamos žinios ir ugdomos kompetencijos, aplink kurias telkiasi startuoliai ir brandūs verslai. Tam būtina bendrystė – kai kiekvienas ekosistemos dalyvis aiškiai atlieka savo vaidmenį ir dalijasi tuo, ką moka geriausiai.”
Universitetas suteikia itin palankias sąlygas
KTU Strateginių partnerysčių prorektorei antrina ir I. Mikolaitis, sakydamas, kad tokie pasiekimai startuoliui reiškia nepaprastai daug.
„Tai įrodo, kad mūsų idėja yra vertinga ir turi didelį potencialą. Už laimėtus pinigus įsirengėme modernią laboratoriją KTU „Startup Space“ erdvėje, kurioje galime netrukdomai kurti ir testuoti savo produktus. Galiausiai visi laimėjimai – stipri motyvacija judėti toliau, tobulėti ir siekti dar didesnių tikslų“, – sako I. Mikolaitis.
Jo teigimu, itin palankias sąlygas startuolio vystymui ir augimui suteikia KTU. Visų pirma, tai patalpos – būtent KTU „Startup Space“ erdvėse įrengta startuolio laboratorija.
„Tai yra gyvybiškai svarbu bet kuriam technologiškai pažengusiam startuoliui, kuriam reikia specializuotos įrangos ir vietos darbui. Universitetas taip pat siūlo labai daug kontaktų užmezgimo galimybių: per KTU organizuojamus renginius, mentorystės programas ir ekosistemą mes susipažinome su vertingais mentoriais, potencialiais investuotojais, partneriais ir kitais startuoliais“, – tikina I. Mikolaitis.
Šios ryšių galimybės, anot startuolio bendraįkūrėjo, yra neįkainojamos, siekiant gauti patarimų, finansavimą ir plėsti savo tinklą. „Be to, universitetinė aplinka su akademikais ir mokslinių tyrimų baze leidžia mums pasisemti žinių ir gauti ekspertinę pagalbą sudėtingais techniniais klausimais“, – teigia I. Mikolaitis.
