ESO per 2025–2028 m. planuoja miškuose nutiesti 2 tūkst. kilometrų kabelinių linijų. Bendrovės investicijos į šį projektą sieks 80 mln. eurų, o dar 80 mln. eurų būtų finansuojama iš ES fondų investicijų programos ir Klimato kaitos programos lėšų. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas jau yra pritaręs 40 mln. eurų finansavimui iš Klimato kaitos programos.
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per 2025–2028 m. planuoja miškuose nutiesti 2 tūkst. kilometrų kabelinių linijų. Bendrovės investicijos į šį projektą sieks 80 mln. eurų, o dar 80 mln. eurų būtų finansuojama iš ES fondų investicijų programos ir Klimato kaitos programos lėšų. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas jau yra pritaręs 40 mln. eurų finansavimui iš Klimato kaitos programos.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
„Tinklo kabeliavimas – strateginė investicija į energetinį saugumą ir kokybiškesnes paslaugas mūsų klientams, prisitaikant prie neišvengiamų klimato kaitos keliamų iššūkių. ESO kilometras po kilometro oro linijas keičia kabelinėmis ir darbai vyksta visoje Lietuvoje – nuo Zarasų iki Šilutės, nuo Druskininkų iki Biržų. Kiekvienam gyventojui tai reiškia vis mažiau nepatogumų dėl elektros tiekimo sutrikimų, verslui – mažesnę ir trumpesnių prastovų tikimybę stichinių gamtos reiškinių metu. Kartu tai prisideda prie gamtos išsaugojimo, nes leidžia grąžinti plotus miškams, neplėsti proskynų, sumažinti apsaugos zonas“, – sako ESO vadovas Renaldas Radvila.
Energetikos ministerijos iniciatyva Vyriausybei priėmus sprendimą tris kartus paspartinti kabeliavimo tempą, 2025–2028 m. miškingose vietovėse 2 tūkst. kilometrų 10 kV elektros oro linijų bus pakeistos požeminėmis. Vien per 2025 metus ESO miškuose sukabeliuos 365 kilometrus 10 kV oro linijų. Įgyvendinant visą 2025–2028 m. miškų kabeliavimo planą, bendrovės investicijos sieks 80 mln. eurų, o dar po 40 mln. eurų būtų skiriama iš Klimato kaitos programos ir ES fondų investicijų programos lėšų.
„2025–2028 m. ypatingą dėmesį skiriame ir skirsime miškingoms teritorijoms. Jose nutiestas tinklas labiausiai nukenčia dėl gamtos stichijų, o atstatymo darbai čia yra sudėtingiausi ir imliausi laikui. Keisdami čia esančias oro linijas požeminėmis, eliminuojame silpnas grandis ir didiname tinklo patikimumą“, – pažymi R. Radvila.
Visoje šalyje ESO prižiūri apie 132 tūkst. kilometrų elektros tinklo ir kasmet investuoja į jo modernizavimą. Šiuo metu daugiau kaip 62 proc. ESO valdomo tinklo vis dar sudaro oro linijos, beveik 38 proc. – kabelinės. Oro linijas pakeitus požeminėmis, bendrovės klientams užtikrinamas patikimesnis elektros energijos tiekimas.
ESO duomenimis, apie 80 proc. elektros tiekimo atjungimų įvyksta dėl sutrikimų 10 kV tinkle, kuris stichijų metu pažeidžiamas krentančių medžių ir jų šakų, tad kabeliavimas yra viena efektyviausių prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių energetikos sektoriuje. Iš miške esančių 10 kV linijų kabelinis tinklas dabar sudaro 45 proc., o 2025 m. pabaigoje šis rodiklis pasieks 48 proc.
Didesnis tinklo patikimumas – tik viena iš kabelinės linijos naudų. Kabeliuojant oro linijas, apsaugos zonos plotis sumažėja nuo 21,5 iki 2 metrų, tad 2 tūkst. kilometrų oro linijų kabeliavimui skirtos Klimato kaitos ir ES investicijų fondų programos lėšos kartu su ESO finansavimu suteiktų realias galimybes miško plėtojimui atiduoti 3,9 tūkst. ha ploto. Sumažėjus apsaugos zonoms šiose teritorijose, išsaugoti, naujai pasodinti ar savaime pasisėję ir užaugę medžiai prisidėtų prie tvarumo tikslų,sustiprindami miško ekosistemų potencialą absorbuoti CO₂.
