Ar kada pagalvojote, kad robotas galėtų būti tikras sporto priešininkas? Mokslininkai išbandė šią idėją ir nustebino pasaulį, išmokydami keturkojį robotą žaisti badmintoną.
Ar kada pagalvojote, kad robotas galėtų būti tikras sporto priešininkas? Mokslininkai išbandė šią idėją ir nustebino pasaulį, išmokydami keturkojį robotą žaisti badmintoną.
Naujasis projektas parodė, kad dirbtinis intelektas ir moderni robotika gali būti pritaikyti ne tik techninėms užduotims, bet ir dinamiams sportams. Robotui pavyko ne tik judėti aikštelėje, bet ir surengti kelias mainų serijas su tikru varžovu.
Tai įrodo, kad ateityje robotai gali tapti tikrais partneriais ar net konkurentais sporto aikštelėje. Tyrimas atvėrė naujas perspektyvas, kaip keturkojės mašinos galėtų veikti sudėtingose, koordinacijos ir reakcijos reikalaujančiose situacijose.
Naujoviškas roboto pritaikymas
Eksperimentui buvo pasirinktas robotas pavadinimu „ANYmal-D“. Jis išsiskiria ypatingu mobilumu ir gebėjimu judėti sudėtingose vietose. Mokslininkai nusprendė suteikti jam naują funkciją, tai išmokyti jį žaisti badmintoną.
Robotui pritvirtinta speciali ranka su rakete leido mušti kamuoliuką virš tinklo. Jo judesiai buvo valdomi dirbtinio intelekto algoritmais, kurie naudojo kamerų užfiksuotą vaizdą. Sistema realiu laiku sekė kamuoliuko trajektoriją ir padėdavo atlikti tikslius smūgius.
„ANYmal-D“ sveria apie 50 kilogramų, jo aukštis siekia pusę metro. Dėl keturių kojų robotas juda itin stabiliai, gali įveikti kliūtis ir prisitaikyti prie įvairių sąlygų. Anksčiau šie keturkojai buvo mokomi atidaryti duris ar pernešti daiktus, bet sportas tapo dar sudėtingesniu iššūkiu, nes reikalauja itin tikslios koordinacijos.
Kaip sukurtas „robo-šuo“?
Robotas buvo modifikuotas taip, kad atitiktų sportinius reikalavimus. Jam pritvirtinta badmintonui skirta ranka, pakreipta 45 laipsnių kampu. Tai padidino bendrą jo aukštį iki 1,6 metro. Robotas turėjo net 18 sąnarių, tai po tris kiekvienoje kojoje ir šešis rankoje.
Judesių kontrolė buvo užtikrinama specialiai sukurtu integruotu valdymo moduliu. Ant korpuso sumontuota stereoskopinė kamera su dviem objektyvais padėjo apdoroti vizualinę informaciją ir nustatyti kamuoliuko skrydžio kryptį.
Visa tai leido robotui veikti taip, lyg jis būtų tikras žaidėjas aikštelėje. Jis ne tik stovėjo vietoje, kai kamuoliukas nusileisdavo šalia, bet ir bėgdavo jo pasitikti, jei šis skriedavo toliau.
Mokymasis žaisti badmintoną
„Robo-šuo“ mokėsi badmintoną naudodamas mašininio mokymosi metodus. Jis treniravosi simuliacinėje aplinkoje, kurioje buvo virtualus kortas, kamuoliukai ir pats roboto modelis.
Vykstant treniruotėms, kamuoliukai buvo siunčiami iš skirtingų aikštelės vietų. Virtualus treneris apdovanodavo robotą, kai šis sėkmingai atlikdavo smūgį, taip skatindamas tikslumą ir greitą reakciją.
Po intensyvių treniruočių „ANYmal-D“ pasiekė įspūdingų rezultatų. Jis gebėjo smūgiuoti rakete maždaug 12 metrų per sekundę greičiu. Tai sudaro apie pusę vidutinio mėgėjo smūgio greičio, todėl robotas tapo pakankamai pajėgus varžytis su žmogumi.
Ateities perspektyvos
Mokslininkų teigimu, toks eksperimentas atveria kelią robotų pritaikymui dar įvairesnėse srityse. Sportas yra puikus bandymų poligonas, nes leidžia nuosekliai didinti užduočių sudėtingumą.
Tokios technologijos ateityje gali būti naudojamos ne tik pramogai, bet ir praktinėms treniruotėms. „Robo-šunys“ galėtų tapti sparingo partneriais sportininkams, padėti tobulinti reakciją ar atlikti sudėtingus judesių derinius.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad robotai gali sėkmingai dalyvauti „sudėtinguose ir dinamiškuose sporto scenarijuose“. Tai reiškia, kad dirbtinis intelektas po truputį peržengia ribas, kurios anksčiau atrodė neįveikiamos, ir artėja prie tikros žmogaus konkurencijos ne tik fabrikuose, bet ir sporto aikštelėse.
