Trečiadienį Neries transformatorių pastotėje pažymėtas trijų kertinių sinchronizacijos projektų užbaigimas: trečiojo sinchroninio kompensatoriaus įjungimas, atlikta Neries pastotės rekonstrukcija ir pastatyta nauja elektros perdavimo linija Vilnius–Neris. 
Trečiadienį Neries transformatorių pastotėje pažymėtas trijų kertinių sinchronizacijos projektų užbaigimas: trečiojo sinchroninio kompensatoriaus įjungimas, atlikta Neries pastotės rekonstrukcija ir pastatyta nauja elektros perdavimo linija Vilnius–Neris. Sinchroniniai kompensatoriai užtikrina tinklo inerciją ir stabilumą, prisijungus prie kontinentinės Europos tinklų. Projektai sustiprina Vilniaus regiono elektros tiekimo patikimumą ir sudaro sąlygas tolesnei tinklo plėtrai, kuri reikalinga augančiam miesto ir rajono elektros poreikiui patenkinti.
Paskutinio Lietuvoje įrengto sinchroninio kompensatoriaus įjungime Neries transformatorių pastotėje trečiadienį dalyvavo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič, Seimo nariai, energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės EPSO-G, „Litgrid“ vadovai ir valdybų nariai.
„Šių trijų kertinių projektų pabaiga žymi visų esminių sinchronizacijos projektų pabaigą. Nuo šiol Vilnių supa aukštos įtampos elektros tinklo žiedas. Kartu su jau trimis veikiančiais sinchroniniais kompensatoriais, naujomis elektros linijomis ir atnaujinta Neries pastote turime visas galimybes integruoti dar daugiau atsinaujinančios energijos išteklių elektrinių ir taip artėjame prie strateginio tikslo – 2028 metais pagaminti daugiau elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių, nei Lietuvos metinis elektros energijos suvartojimas“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
„Užbaigus nuo 1972 m. veikiančios Neries pastotės rekonstrukciją įrengti du nauji 300 MVA galios autotransformatoriai, pakeisti visi skirstyklų įrenginiai ir pastatyti nauji įrenginiai, reikalingi linijos Vilnius–Neris ir sinchroninio kompensatoriaus prijungimui. Naujoji linija sukuria sąlygas ateityje išplėsti Vilnios transformatorių pastotę ir dar labiau pagerinti sąlygas naujų AEI pajėgumų prijungimui. Dėkoju visiems prisidėjusiems prie sėkmingo šių sudėtingų projektų įgyvendinimo“, – teigia Rokas Masiulis, „Litgrid“ vadovas.
Neries sinchroninis kompensatorius
Sinchroninis kompensatorius – tai prie elektros perdavimo tinklo prijungtas galingas, didelės masės besisukantis elektrinis variklis, galintis kaupti sukimosi energiją ir esant reikalui būti panaudotas generatoriaus režimu. Jis padeda stabilizuoti elektros sistemos dažnį ir padidina tinklo dinaminį stabilumą: sumažina įtampos kryčius trumpųjų jungimų metu, užtikrina inerciją, kompensuoja reaktyviąją galią.
Daugiau nei 460 tonų sveriantį įrenginį Vokietijoje pagamino ir Lietuvoje įrengė „Siemens Energy“.
Iš viso Lietuvoje prie perdavimo tinklo prijungti trys sinchroniniai kompensatoriai – Telšių, Alytaus ir Vilniaus rajone esančioje Neries transformatorių pastotėje. Kiekvienoje iš Baltijos šalių įrengiama po tris sinchroninius kompensatorius.
Sinchroniniai kompensatoriai yra dideli ir galingi elektriniai varikliai, kurie didina inerciją tinkle ir tokiu būdu lėtina dažnio kitimą, pavyzdžiui, netikėtai išsijungus elektrinei. Todėl šie įrenginiai yra pirmasis apsaugos žiedas, skirtas palaikyti dažniui, kol įsijungia kiti dažnio palaikymo rezervai, tokie kaip baterijos ar elektros gamybos pajėgumai.
Sinchroninio kompensatoriaus veikimas ir jo sukuriama inercija itin svarbi kuriant elektros sistemą, kurioje didžioji dalis energijos pagaminama atsinaujinančių išteklių elektrinėse, nes saulės elektrinės inercijos tinkle nesukuria. Vėjo ir saulės elektrinės neturi galimybės kontroliuoti dažnio. Inerciją šiuo metu sukuria senosios elektrinės, turinčios didelius besisukančius generatorius, pavyzdžiui, šiluminės ir atominės elektrinės. Mažėjant šių elektrinių skaičiui, didėja poreikis įrangai, kuri palaiko inerciją.
330 kV linija Vilnius–Neris ir Neries pastotė
Vilnius–Neris statybos metu nutiesta 58 km ilgio nauja linija nuo Neries transformatorių pastotės Nemenčinėje iki taško Marijampolio seniūnijoje, kur ji susijungė su buvusia linijos Vilnius–Molodečno atkarpa. Taip pat esamame inžineriniame koridoriuje rekonstruota 23 km ilgio oro linijos Vilnius–Molodečno atkarpa nuo susijungimo taško iki Vilniaus transformatorių pastotės Trakų Vokėje, Vilniaus miesto Panerių seniūnijoje. Likusi senosios linijos, jungusios Lietuvos ir Baltarusijos elektros sistemas, dalis demontuota.
Įjungus naują elektros perdavimo liniją Vilnius–Neris kartu su jau esančiomis 330 kV linijomis Lietuvos elektrinė–Vilnius, Lietuvos elektrinė–Neris aplink sostinę sukurs 330 kV elektros perdavimo linijų žiedą. Jis užtikrins patikimą elektros tiekimą Vilniaus regione.
Neries transformatorių pastotės rekonstrukcija buvo atlikta dviem etapais, siekiant užtikrinti nepertraukiamą pastotės veiklą. Pirmojo etapo metu pakeistas vienas iš dviejų 330 kV autotransformatorių, rekonstruota pusė 330/110/10 kV skirstyklų. Antrojo etapo metu pakeistas antrasis autotransformatorius ir rekonstruota likusi skirstyklų dalis.
Neries pastotės rekonstrukcijos ir Vilnius–Neris linijos projektavimo ir rangos darbus atliko įmonė „Žilinskis ir Co“.
Iš viso „Litgrid“ įgyvendino jau 12 sinchronizacijos projektų. Tai Neries pastotės rekonstrukcija, dažnio stabilumo vertinimo sistemos diegimas, 330 kV elektros linijos Darbėnai–Bitėnai statyba, 330 kV EPL Kruonio HAE-Bitėnai statyba, 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai-Bitėnai statyba, 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstrukcija, „LitPol Link“ jungties išplėtimas, avarinio prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų per sinchroninę jungtį „LitPol Link“ bandymas, Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklo optimizavimas, Lietuvos izoliuoto darbo bandymas ir automatinio generavimo valdymo (AGV) sistemos įdiegimas.
Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių įgyvendinami sinchronizacijos projektai iš dalies finansuojami Europos Sąjungos lėšomis iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės.
Dar 7 sinchronizacijos projektai bus visiškai užbaigti iki 2025 m. pabaigos. „NordBalt“ jungties valdymo sistemos atnaujinimas bus baigtas 2026 m., o „Harmony Link“ jungtis, pakeitus sprendimą iš jūrinio į sausumos, bus įjungta 2030 metais.
Šių metų vasario 8 dieną Baltijos šalys atsijungė nuo Rusijos valdomos IPS / UPS elektros sistemos, o vasario 9 dieną sėkmingai sujungė savo elektros sistemas su kontinentinės Europos sinchronine zona. Sinchronizacija su kontinentine sudaro sąlygas Baltijos šalims valdyti savo elektros sistemas glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis kontinentinės Europos šalimis, užtikrinant stabilų ir patikimą dažnio reguliavimą, taip sustiprinant energetinę nepriklausomybę ir padidinant energetinį saugumą visame regione. Baltijos šalys prisijungė prie kontinentinės Europos tinklo, aptarnaujančio daugiau kaip 400 mln. vartotojų 26 šalyse.
