„Telia“ ir Švedijos ryšių reguliavimo tarnyba pradėjo pilotinį projektą, kurio metu išbando vandenilio technologiją, kuri bazines ryšio stotis aprūpintų elektra.
„Telia“ ir Švedijos ryšių reguliavimo tarnyba pradėjo pilotinį projektą, kurio metu išbando vandenilio technologiją, kuri bazines ryšio stotis aprūpintų elektra. Įvykus dideliam elektros tiekimo sutrikimui, koks dėl audros buvo įvykęs ir šią vasarą Lietuvoje, mobiliosios stotys galėtų veikti ne kelias valandas, o ištisus mėnesius – iki 110 dienų. Šios technologijos ne tik padidintų tinklo atsparumą, bet ir atvertų naujas galimybes tvarumui bei energijos nepriklausomybei užtikrinti.
Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.
„Telia“ bazinės mobiliojo ryšio stotys kaip atsarginės energijos šaltinį naudoja tik dyzelinius generatorius ir akumuliatorius. Tačiau eksperimentai Švedijoje parodė, kad naudojant vandenilį, kuro elementus, saulės baterijas ir akumuliatorius galima ženkliai prailginti bazinės stoties veikimą. Šis projektas yra pirmasis bandymas panaudoti tokį energijos šaltinių derinį. Dar didesnį unikalumą suteikia tai, kad naudojamas vandenilis gali būti gaminamas vietoje, naudojant atsinaujinančią energiją, ir saugomas vietoje iki tol, kol jo prireiks.
„Šiandieninio pasaulio stabilumas priklauso nuo patikimo ryšio, kuris ypač svarbus tiek kasdienėje veikloje, tiek ekstremaliomis aplinkybėmis. Patirtis rodo, kad gamtos stichijos, tyčiniai išpuoliai ar masiniai energijos tiekimo trikdžiai gali sutrikdyti elektros tiekimą, sukeldami rimtų iššūkių kritinei infrastruktūrai. Šis projektas yra puikus pavyzdys, kaip inovacijos gali padėti užtikrinti ryšio tinklų atsparumą, mažinant priklausomybę nuo tradicinių energijos šaltinių“, – projekto svarbą komentuoja „Telia Lietuva“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.
Šį projektą finansuoja Švedijos pašto ir telekomunikacijų tarnyba – ryšių reguliavimo institucija. Jį numatyta užbaigti iki 2025 m. gruodžio mėnesio. Be „Telia“, projekte dalyvauja ir įmonės partneriai: „Euromekanik“, „Powercell“, „Polarium“ ir „Soltech“.
Pasak Andriaus Šemeškevičiaus, tokios inovacijos galėtų būti aktualios ir Lietuvai, kur „Telia“ turi daugiau nei 1 500 bazinių stočių. Efektyvesni energijos sprendimai sumažintų ne tik tinklo eksploatacijos sąnaudas, bet ir sustiprintų energijos nepriklausomybę, prisidėtų prie tvarumo tikslų bei užtikrintų dar didesnį tinklo patikimumą.
Vandenilio ateitis: nuo ES tikslų iki pasaulinių inovacijų tvarumui
Vandenilis tampa vis svarbesne pasaulinės energetikos transformacijos dalimi. Europos Sąjunga iki 2050 m. siekia, kad apie 10 proc. savo energijos poreikių būtų tenkinama iš atsinaujinančio vandenilio. Tuo tarpu tokios šalys kaip Vokietija ir Japonija jau dabar aktyviai investuoja į vandenilio technologijas, siekdamos užtikrinti energijos nepriklausomybę ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Pavyzdžiui, „Alstom“ gaminami vandenilio varomi traukiniai Vokietijoje jau įveikė šimtus tūkstančių kilometrų, o Japonija vysto vandeniliu varomas laivybos sistemas.
„Kuriant modernią infrastruktūrą, svarbiausia užtikrinti ne tik technologinį pažangumą, bet ir tvarumą. Lietuvoje vykstant 5G tinklo plėtrai, inovatyvūs sprendimai, tokie kaip vandenilio kuro elementai, gali tapti ateities infrastruktūros dalimi, didinančia tinklo atsparumą ir užtikrinančia patikimą ryšį bet kokiomis sąlygomis. Tuo pačiu tai yra žingsnis mūsų tikslo link – iki 2040 m. visoje „Telia“ vertės grandinėje pasiekti nulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų lygį“, – sako A. Šemeškevičius.
