NATO vadovaujamas projektas pristatė technologiją, kuri ateityje gali leisti išvengti teroro atakų oro uostose ir kituose masinio susibūrimo vietose. Moderni jutiklių sistema gali aptikti ir ginklus, ir sprogmenis.
NATO vadovaujamas projektas pristatė technologiją, kuri ateityje gali leisti išvengti teroro atakų oro uostose ir kituose masinio susibūrimo vietose. Moderni jutiklių sistema gali aptikti ir ginklus, ir sprogmenis.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Vienoje iš Romos metro stočių veikia trejus metus NATO vadovaujamo projekto kuriama technologija, pavadinta „Dexter“. Ši sistema veikia taip: greta stoties įėjimo yra įrengti vartai pro kuriuos privalo praeiti kiekvienas keleivis. Juose įtaisyti jutikliai, kurie užfiksuoja ginklą nešantį asmenį ir ekrane ginklas nusidažo raudona spalva.
„Dažnai tenka rinktis tarp didelių saugumo priemonių: nuodugnių patikrų, kurios užima laiko, ir keliautojų patogumo. Bet su „Dexter“ sistema žengiame žingsnį į priekį. Galėsime garantuoti saugumą, patikras atlikdami per nuotolį, nestabdydami praeivių srauto“, – pasakoja mokslininkas Henri Bouma.
Stebėjimo sistema paremta dviem jutikliais: pirmoji – radaro, kuris aptinka ginklus. Antroji – naudojanti lazerį, kuris aptinka sprogmenų pėdsakus. Galiausiai, aptikus galimą užpuoliką, informacija perduodama į išmaniuosius akinius, kuriuos dėvėtų pareigūnas.
„Jei ginklo ar sprogmenų neužfiksuojama, išmanieji akiniai nieko nerodo. Aptikus pavojų, informacija pasirodo akiniuose, o policijos pareigūnas mato asmenį, kuris buvo prisiartinęs prie jutiklių“, – kalba H. Bouma.
Nors šiandien pagrindinis NATO rūpestis – Rusijos agresija, kova su terorizmu, plėtojant naujausias technologijas – vienas Aljanso tikslų.
„NATO turi politinę ir karinę dimensijas, o trečioji – tai mokslo dimensija. Ši programa pradėta prieš 60 metų, buvo siekiama suburti mokslininkus ir rasti sprendimus, kurie galėtų būti pritaikyti visame pasaulyje“, – sako NATO mokslo programos atstovė Deniz Yuksel-Beten.
Prie „Dexter“ kūrimo prisidėjo 11 įvairių mokslo centrų, ne tik sąjungininkų, bet ir partnerių valstybėse. Tikimasi, kad technologija paskatins panašius prietaisus kurti ir privačias kompanijas.
„Tai ką matote už mūsų, visi jutikliai ir visa technologija yra prototipas, kuris ir toliau bus tobulinamas, gaunant daugiau finansavimo. Tikimės, kad po metų ar dvejų, technologiją galėsime komercializuoti“, – viliasi D. Yuksel-Beten
O „Dexter“ pritaikymas, tyrėjų teigimu, platus – ne tik pagrindiniai kelionių burbulai, oro uostai ar stotys, bet ir masinių susibūrimų renginiai.
