Tūkstančiai saulės modulių buvo pastatyti prie Singapūro krantų, siekiant padėti miestui-valstybei atlikti savo vaidmenį sprendžiant pasaulinę klimato krizę.
Tūkstančiai saulės modulių buvo pastatyti prie Singapūro krantų, siekiant padėti miestui-valstybei atlikti savo vaidmenį sprendžiant pasaulinę klimato krizę.
© „Sembcorp“
Nors tai viena mažiausių pasaulio šalių (Singapūras yra mažesnis nei pusė Londono), klestintis finansinis centras yra vienas „pirmaujančių“ miestų Azijoje pagal išmetamo anglies dvideginio kiekį, tenkančio vienam gyventojui, sakoma AFP pranešime.
Viena iš naujai pastatytų saulės jėgainių driekiasi prie Singapūro krantų į Johoro sąsiaurį, skiriantį Singapūrą nuo Malaizijos. Johoro sąsiauryje pritvirtinta 13 000 modulių, kurie gali pagaminti 5 MW elektros energijos, užteksiančios beveik 1500 butų visiems metams.
Saulės modulius pagamino didžiausia pasaulyje saulės modulių gamintoja Kinija. Jos tvirtinamos prie jūros dugno naudojant grandines ir betoninius blokus.
„Jūra yra nauja saulės siena, kuri turi būti įrengta“, – naujienų agentūrai AFP sakė Shawnas Tanas, Singapūro firmos „Sunseap Group“, kuri projektą baigė sausio mėnesį, inžinerijos viceprezidentas.
„Mes tikimės, kad tai sukurs precedentą, kad Singapūre ir kaimyninėse šalyse būtų įrengiama daugiau plūduriuojančių saulės energijos projektų.“
Kitas, vis dar vystomas projektas yra kur kas didesnis – jis bus baigtas šiais metais. 122 000 saulės modulių jėgainė Tengeho rezervuare bus vienas didžiausių Pietryčių Azijoje.
Pranešama, kad projektas, kurį sukūrė „Sembcorp“ ir Nacionalinė vandens agentūros Viešųjų paslaugų taryba, generuos pakankamai energijos, kad patenkintų Singapūro vandens valymo įrenginių energijos poreikius. Singapūro iššūkis – atsinaujinanti energija
Nepaisant to, kad Singapūras yra finansinis centras, įgyvendinant atsinaujinančią energiją, jo laukia nepavydėtina užduotis. Mažoje šalyje nėra pakankamai sraunių upių hidroelektrinėms, o vėjas regione nėra pakankamai stiprus ištisus metus, kad būtų galima paleisti turbinas.
Vietoj to šalies vyriausybė žvalgosi į saulės energiją. Kadangi trūksta žemės išteklių saulės jėgainėms, Singapūras imasi modulių įrengimo jūroje ir ant savo rezervuarų. Tai iniciatyva, galinti trukdyti šalies laivybos pramonei.
„Išnaudojus stogus ir turimą žemę, kurios yra labai mažai, kitas didelis potencialas iš tikrųjų yra mūsų akvatorija“, – naujienų agentūrai AFP sakė Jen Tanas, konglomerato „Sembcorp Industries“ vyresnysis viceprezidentas ir saulės energetikos vadovas Pietryčių Azijoje.
Praėjusį mėnesį Singapūras pristatė plataus masto „žaliąjį planą“, kuriame numatytos priemonės keturis kartus padidinti saulės energijos naudojimą iki maždaug 2 proc. visos šalies energijos poreikio iki 2025 m., o iki 3 proc. – iki 2030 m. T. y. pakankamai energijos aprūpinti 350 000 namų ūkių visiems metams.
Vis dėlto kritikai teigia, kad šalis turi padaryti daugiau, kad padėtų kovoti su klimato kaita – „Climate Action Tracker“, stebintis vyriausybių įsipareigojimus, Singapūro tikslus laiko „labai nepakankamais“, palyginti su kitomis šalimis.
Šalies, kaip pirmaujančio finansų centro ir ankstyvo pažangių technologijų diegėjo, padėtis taip pat reiškia, kad jos klimato iniciatyvos visada sukuria precedentą daugeliui pasaulio valstybių kovojant su klimato krize.
