Energetikos ministerija pradeda aktyviai rengtis Lietuvos energetiniam saugumui ir patikimam elektros energijos perdavimo sistemos darbui iki sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais reikalingų energijos kaupiklių projektui.
Energetikos ministerija pradeda aktyviai rengtis Lietuvos energetiniam saugumui ir patikimam elektros energijos perdavimo sistemos darbui iki sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais reikalingų energijos kaupiklių projektui. Šiuo metu papildomai yra derinamas šio projekto įgyvendinimo modelis su Europos Komisija pagal naujai įsigaliosiančias ES direktyvos nuostatas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Numatyta, kad Lietuvoje bus įdiegti energijos kaupimo įrenginiai, kurių suminė galia sieks ne mažiau nei 200 MW, o talpa sudarys ne mažiau nei 200 MWh.
Jie bus naudojami momentiniam energijos perdavimo sistemos veiklos patikimumui užtikrinti nenumatytų situacijų tinkle atveju. Energijos kaupikliai pradės tiekti energiją nedelsiant ir nustos vos tik atstačius balansą sistemoje įprastiniais būdais. Dabar šią funkciją vykdo visos IPS/UPS elektros energetikos sistemoje esančios elektrinės.
„Keliame tikslą – jau iki kitų metų pabaigos įrengti energijos kaupimo įrenginius, kurie sukurs pagrindą greitesnei desinchronizacijai nuo IPS/UPS sistemos ir sustiprins Lietuvos elektros energetikos sistemos savarankiškumą. Kartu tai leis integruoti didelius kiekius atsinaujinančios energetikos, kurią sparčiai plėtojame. Lietuva su tokio dydžio projektu atsidurs tarp inovatyviausių ir lyderiaujančių šioje srityje pasaulio valstybių, vienu metu užsitikrindami energetinio saugumo ir Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Šiemet Kauno technologijos universiteto mokslininkų atnaujinta Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumo studija parodė, kad 200 MW dydžio elektros energijos kaupikliai–baterijos ženkliai prisidėtų prie elektros sistemos adekvatumo užtikrinimo.
Numatoma, kad naujieji energijos kaupimo įrenginiai naudos klimatui neutralias technologijas. Juos eksploatuojant bus užtikrinti 0 g/kWh CO2 išmetimai. Tai prisidės prie ambicingų šalies klimato kaitos tikslų įgyvendinimo.
Energijos kaupimo įrenginiai yra neatskiriamas pasaulio perėjimo prie žaliosios energetikos elementas. Lietuva siekia, kad jau 2030 m. šalyje būtų pagaminta 70 proc. suvartojamos elektros energijos, beveik pusė jos iš atsinaujinančių energijos išteklių. Šie kaupikliai leis sklandžiai integruoti atsinaujinančius energijos išteklius į energetikos sistemą.
Skaičiuojama bendra projekto vertė sieks bent 100 mln. eurų. Įrengta baterijų energijos kaupimo sistema per 15 metų sukurs 155 mln. eurų socialinę-ekonominę naudą elektros vartotojams.
Tinkamos sąlygos šiam projektui įgyvendinti susidarė Vyriausybei patvirtinus ateities ekonomikos DNR planą. Šiam projektui finansavimas gali būti skirtas iš ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo fondo.
