Rokiškio rajone, Juodupės miestelyje veikia ekonomiška, biomasę deginanti katilinė. Naujų technologijų dėka sumažėjo oro tarša, pačios katilinės eksploatavimo išlaidos, elektros energijos suvartojimas. Tikimasi, kad katilinės statybos išlaidos atsipirks per 10 metų. UAB „Schneider Electric Lietuva“ specialistai teikė konsultacijas projektuojant katilinės procesų automatinį valdymą.
Rokiškio rajone, Juodupės miestelyje veikia ekonomiška, biomasę deginanti katilinė. Naujų technologijų dėka sumažėjo oro tarša, pačios katilinės eksploatavimo išlaidos, elektros energijos suvartojimas. Tikimasi, kad katilinės statybos išlaidos atsipirks per 10 metų. Iš viso katilinės statybai prireikė 9,25 mln. Lt.
Šiuo metu Juodupės katilinėje veikia trys katilai. Pirmasis, 3 MW galingumo, „burbuliuojančio verdančio sluoksnio“ katilas yra kūrenamas vietiniu kuru (durpėmis) ir biokuru. Šiame katile gali būti kūrenamos pjuvenos, medžio skiedros, grūdai. Antrasis, 1 MW galingumo, katilas kūrenamas malkomis. Jis skirtas karšto vandens gamybai ir naudojamas vasaros metu, kai nėra kūrenamas pirmasis katilas. Katilinėje taip pat sumontuotas trečiasis, rezervinis dyzeliniu kuru kūrenamas katilas. Jis bus užkuriamas tuo atveju, jei dėl kokių nors priežasčių būtų sustabdytas pagrindinis katilas.
„Juodupės katilinėje pritaikėme vadinamąją „burbuliuojančio verdančio sluoksnio“ technologiją, kurios dėka katile galima deginti įvairaus komponavimo biokuro mišinius – durpes, medžio pjuvenas, grūdus, saulėgrąžų lukštus ir kt. Šio tipo katiluose galima deginti ir buitines atliekas, prieš tai jas susmulkinus. Tam tikromis aplinkybėmis tai ne tik padeda sumažinti buitinių atliekų kiekį, bet ir gauti pigesnę šiluminę energiją“, – sakė Artūras Bučinskas, UAB „Inka“ projektų vadovas. Be to, šios technologijos dėka iki minimumo sumažinamas tokių teršalų kaip NOx (azoto oksidas) ir CO (anglies monoksidas) išmetimas į atmosferą. Katilinėje taip pat įrengti modernūs dūmų valymo nuo kietųjų dalelių įrengimai.
„Burbuliuojančio verdančio sluoksnio“ technologijos ypač paplitusios Skandinavijos šalyse, tačiau Lietuvoje jos žengia tik pirmuosius žingsnius. Mažesnio nei 5 MW galingumo „burbuliuojančio verdančio sluoksnio“ katilai kol kas montuojami tik Lietuvoje, nes kuo mažesnio galingumo katilas, tuo sudėtingesnis jo valdymas, tam reikalingos specialios programos, kurias sukūrė UAB „Inka“ kartu su partneriais iš UAB „Margausa“.
UAB „Schneider Electric Lietuva“ specialistai teikė konsultacijas projektuojant katilinės procesų automatinį valdymą. Specialiai sukurti supervizorinio valdymo ir duomenų surinkimo SCADA sprendimai, kurie automatiškai valdo katilinę ir teikia informaciją apie automatikos įrangos būsenas ir klaidas.
„Mūsų kompanija pirmoji įdiegė automatikos produktuose universaliąją „Ethernet TCP/IP“ sąsają ir WEB technologijas. Ši technologija leidžia sujungti automatikos sistemas su Internetu ir, iš bet kurio pasaulio taško stebėti atskirų įrengimų darbą, juos valdyti, aptarnauti, nustatyti klaidas. Katilinėje taip pat įdiegta tiesioginio variklių valdymo sistema „TeSys U“, leidžianti tiesiogiai paleisti variklius nuotoliniu būdu ir be papildomos įrangos nuskaityti informaciją apie variklių būsenas,“ – pasakojo Lauras Iljinas, UAB „Schneider Electric Lietuva“ automatikos sprendimų inžinierius.
Juodupės komunalinio ūkio vadovas Ramūnas Kirstukas sakė, kad naujos katilinės statyba miestelyje buvo gyvybiškai reikalinga. Visi senosios katilinės įrengimai buvo pasenę ir nebeatitiko šių dienų poreikio. Dar sovietmečiu pastatyta katilinė buvo skirta vilnos audinių fabriko gamybinėms reikmėms ir buvo kūrenama mazutu. Dėl to aplinka buvo teršiama ženkliais sieros oksidų (SO2) kiekiais, kitais kenksmingais (vanadžio pentoksidas ir pan.) junginiais. Be to, senoji katilinė veikė nuostolingai ir kiekvieną šildymo sezoną Rokiškio rajono savivaldybė skirdavo apie 1,5 mln. Lt nuostoliams padengti, nes šilumos pardavimo kaina buvo gerokai mažesnė nei jos gamybos savikaina.
