Jaunų technologijų entuziastų sukurtas startuolis „Thunderclap Labs“ pastaruoju metu sulaukia pripažinimo įvairiuose startuolių renginiuose. Pagrindinis jų šių metų projektas itin aktualus dabartinės įtemptos geopolitinės situacijos kontekste – jie vysto dronų aptikimo ir sekimo sistemą.

Lietuvių startuolis „Blackswan Space“ tapo vienu iš pagrindinių technologinių partnerių Europos kosmoso misijoje ASTRAL. Europai tai pirmas toks projektas, kuriame bus išbandomas palydovų papildymas orbitoje. Misijoje bus testuojama lietuvių sukurta kritinė RPO posistemė, leidžianti palydovams autonomiškai aptikti vienas kitą, susijungti ir atlikti kuro papildymą kosmose.

Iš 50 „Via Lietuva“ valdomų sankryžų daugiau nei 20-tyje jų šiemet buvo atlikta šviesoforų postų modernizacija. Tai padaryta siekiant atnaujinti seną, morališkai ir techniškai pasenusią įrangą. Daugelyje šių sankryžų buvo fiksuoti gedimai: netiksliai veikę eismo srautų davikliai be reikalo sustabdydavo transportą pagrindinėse kryptyse.

Kol pasaulis vis dar priklausomas nuo iškastinio kuro, Kauno technologijos universiteto mokslininkai žvelgia į patį paprasčiausią energijos šaltinį – vandenį. Iš jo jie siekia išgauti žaliąjį vandenilį, ateities kurą, kuris galėtų energija aprūpinti pramonę, transportą ir miestus, nepalikdamas po savęs nei gramo CO₂.

Ispanijos bendrovė „Sener Aerospace & Defence“ pademonstravo sprendimą, galintį iš esmės pakeisti būdą, kaip kariuomenė vykdo operacijas pavojingose zonose. Kalbame apie autonominį konvojų, galintį savarankiškai gabenti atsargas per kovos lauką, neįtraukiant karių ir nerizikuojant jų gyvybe.

Jaunų technologijų entuziastų sukurtas startuolis „Thunderclap Labs“ pastaruoju metu sulaukia pripažinimo įvairiuose startuolių renginiuose. Pagrindinis jų šių metų projektas itin aktualus dabartinės įtemptos geopolitinės situacijos kontekste – jie vysto dronų aptikimo ir sekimo sistemą.

Lietuvių startuolis „Blackswan Space“ tapo vienu iš pagrindinių technologinių partnerių Europos kosmoso misijoje ASTRAL. Europai tai pirmas toks projektas, kuriame bus išbandomas palydovų papildymas orbitoje. Misijoje bus testuojama lietuvių sukurta kritinė RPO posistemė, leidžianti palydovams autonomiškai aptikti vienas kitą, susijungti ir atlikti kuro papildymą kosmose.

Iš 50 „Via Lietuva“ valdomų sankryžų daugiau nei 20-tyje jų šiemet buvo atlikta šviesoforų postų modernizacija. Tai padaryta siekiant atnaujinti seną, morališkai ir techniškai pasenusią įrangą. Daugelyje šių sankryžų buvo fiksuoti gedimai: netiksliai veikę eismo srautų davikliai be reikalo sustabdydavo transportą pagrindinėse kryptyse.

Kol pasaulis vis dar priklausomas nuo iškastinio kuro, Kauno technologijos universiteto mokslininkai žvelgia į patį paprasčiausią energijos šaltinį – vandenį. Iš jo jie siekia išgauti žaliąjį vandenilį, ateities kurą, kuris galėtų energija aprūpinti pramonę, transportą ir miestus, nepalikdamas po savęs nei gramo CO₂.

Ispanijos bendrovė „Sener Aerospace & Defence“ pademonstravo sprendimą, galintį iš esmės pakeisti būdą, kaip kariuomenė vykdo operacijas pavojingose zonose. Kalbame apie autonominį konvojų, galintį savarankiškai gabenti atsargas per kovos lauką, neįtraukiant karių ir nerizikuojant jų gyvybe.

NASA kartu su „Google“ pradėjo dirbti prie naujoviško projekto, kuris gali iš esmės pakeisti kosminių kelionių ateitį. Pagrindinis tikslas yra sukurti medicininį skaitmeninį asistentą, paremtą dirbtiniu intelektu, galintį padėti astronautams diagnozuoti ligas ir priimti sprendimus dėl gydymo.

Vidinius verslo įmonės projektų valdymo, administravimo ir pardavimų procesus apjungiantys, sekantys ir analizuojantys skaitmeniniai įrankiai jau tapo svarbiu faktoriumi, didinant darbo efektyvumą bei našumą ir siekiant išlikti konkurencingiems.

Įtraukiojo ugdymo idėja Lietuvoje nebėra tik graži sąvoka. Skaitmeninė mokymo(si) aplinka „EDUKA klasė“, vadovaudamasi Europos prieinamumo aktu ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsakymu, pradėjo skaitmeninių vadovėlių pritaikymą vaikams, turintiems regos sutrikimų, disleksiją ar kitų specialiųjų mokymosi poreikių.

KTU profesorius Rytis Maskeliūnas kartu su komanda siūlo sprendimą, galintį iš esmės pakeisti medienos tiekimo grandinės valdymą – blokų grandinės technologija pagrįstą sekimo ir prekybos sistemą, kuri užtikrintų visišką duomenų skaidrumą nuo medžio kirtimo iki pagaminto baldo.

Hibridinės grėsmės tapo nuolatiniu šiandienos iššūkiu: kibernetinės atakos, informacijos trikdymas ir kitos priešiškos veikos vis dažniau taikosi į valstybines ir privačias sistemas. Specialistai sako, kad norint jas suvaldyti, reikia ne tik technologijų, bet ir sistemos, kuri leistų grėsmes atpažinti iš anksto bei dalytis informacija.

Technologijų bendrovė „Google“ paskelbė apie dar vieną didelį infrastruktūros projektą, tai naujo povandeninio šviesolaidinio kabelio, pavadinto „Sol“, tiesimą tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos.

K. Čaplinsko diegiama decentralizuota komunikacijos sistema leidžia siųsti šifruotas žinutes tarp nebrangių įrenginių be mobiliojo tinklo ar interneto. Komunikacijai pakanka išmaniojo telefono ir delne telpančios antenos.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ pradėjo naujos kartos bazinių stočių statybas – pirmoji tokia, gamtai didesnio poveikio neturinti stotis jau įrengta ir veikia Užkanavėje, Palangoje. Ji jau užtikrina stabilesnį ryšį miesto svečiams ir gyventojams.

Regionuose socialinę ir ekonominę pažangą skatinančiam verslui, bendruomenėms, mokykloms, bibliotekoms, medicinos ir socialinėms, viešosios tvarkos įstaigoms sudarytos galimybės prisijungti prie gigabitinės spartos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros.

Lietuvos kosmoso ir gynybos technologijų įmonė „Astrolight“ kartu su Lietuvos Karinėmis jūrų pajėgomis Baltijos jūroje sėkmingai išbandė lazerinio ryšio terminalą POLARIS, pademonstruodama saugų ir nepertraukiamą didelės spartos optinį ryšį.

Lietuvoje sparčiai vystant aukštųjų technologijų sektorių, kartu auga ir nauja tyrėjų karta. Visgi jų augimui vien modernių laboratorijų neužtenka – KTU ekspertai akcentuoja, kad pradedančiųjų mokslininkų įsitraukimas į tyrimus turi būti užtikrinamas ne tik suteikiant modernią infrastruktūrą, bet ir aiškias karjeros bei kompetencijų stiprinimo galimybes.

Socialinių medijų portalai, parduotuvių tinklalapiai, žaidimų portalai kasdien teikia skaitmenines paslaugas milijonams suaugusiųjų bei vaikų. Tokių portalų paslaugomis besinaudojantys vartotojai (ypač vaikai) dažnai tampa pažeidžiami skaitmeninėje erdvėje dėl nepakankamai užtikrinamos asmens duomenų apsaugos, kibernetinio saugumo, žodžio laisvės, kenksmingo poveikio fizinei ir psichinei sveikatai bei priklausomybės nuo platformos turinio rizikos.

„Vilnius Tech“ Lietuvos jūreivystės akademijos teritorijoje buvo įkasta simbolinė laiko kapsulė su laišku ateities kartoms, žyminti naujo Jūrų inžinerijos ir atsinaujinančios energijos kompetencijų centro statybų pradžią. I. Kanto gatvėje iškilsiantis 1500 kv. m ploto pastatas taps pirmuoju tokio tipo, infrastruktūros ir galimybių objektu visoje Lietuvoje, kur susitiks jūra, mokslas ir inovacijos.

Dirbtinis intelektas (AI) per pastaruosius kelerius metus tapo viena dažniausiai minimų technologijų pasaulyje ir žmogaus kasdienybės dalimi – nematomu pagalbininku, padedančiu sutaupyti laiko ir pastangų. Tačiau norint pasiekti geriausius rezultatus, būtina suprasti, kaip dirbtinis intelektas veikia ir kaip jį naudoti darbe, moksluose ar asmeniniame gyvenime.

Lietuvoje startuoja nauja 9–12 klasių moksleiviams skirta verslumo ugdymo iniciatyva – dirbtinio intelekto mokinių mokomųjų bendrovių programa. Tai pirmoji tokia programa Lietuvoje, skirta jaunimui, siekiančiam praktiškai išbandyti DI technologijų kūrimą ir jų pritaikymą realioms problemoms spręsti.