Robotika šiandien yra viena sparčiausiai augančių technologijų sričių pasaulyje, tačiau kartu ji kelia vis daugiau saugumo ir patikimumo klausimų. Kaip užtikrinti, kad robotai galėtų veikti greta žmogaus be rizikos? Būtent tokius sprendimus KTU siekiama įgyvendinti kuriant robotinę ranką su skaitmeniniu dvyniu.

Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Pramoninio dizaino inžinerijos studentė Gabrielė Būtėnaitė baigiamojo projekto metu sukūrė daugiafunkcį radiacinio fono detektorių, kuris padėtų užtikrinti, kad kiekvienas vartotojas galėtų savarankiškai įvertinti aplinkos saugumą ir laiku reaguoti į galimą pavojų.

Dar visai neseniai Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos stadiono apšvietimas buvo problema visiems – ir sportuojantiems, ir šalia gyvenantiems. Senos kartos metalo halogenų prožektoriai apšvietė ne tik aikštę, bet ir aplinkinius daugiabučius, o pati sistema buvo lėta, neefektyvi ir brangi eksploatuoti. Šiandien situacija iš esmės pasikeitė: stadionas apšviestas ryškiau, tolygiau ir ekonomiškiau, tačiau kaimyninių namų langai liko tamsoje.

Įgyvendindamas strateginį inovacijų plėtros planą, prekybos tinklas „Senukai“ pradeda vieną didžiausių technologinių atnaujinimų Baltijos šalių mažmeninėje prekyboje. Įmonė diegia išmaniuosius kainų ir prekių likučių valdymo sprendimus bendrovės parduotuvėse Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Lietuvoje įgyvendintas pažangus projektas, kuriuo iš esmės modernizuotas ūkių valdymas ir paskatintas skaitmenizacijos proveržis kaimo vietovėse. Projekto metu 10 šalies ūkių įrengti parodomieji bandymai, kuriuose buvo demonstruojama pažangi skaitmeninė ūkio valdymo platforma, integruojanti GPS duomenų apskaitą, objektyvius žemėvaldos duomenis bei „daiktų interneto“ technologijas.

Robotika šiandien yra viena sparčiausiai augančių technologijų sričių pasaulyje, tačiau kartu ji kelia vis daugiau saugumo ir patikimumo klausimų. Kaip užtikrinti, kad robotai galėtų veikti greta žmogaus be rizikos? Būtent tokius sprendimus KTU siekiama įgyvendinti kuriant robotinę ranką su skaitmeniniu dvyniu.

Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Pramoninio dizaino inžinerijos studentė Gabrielė Būtėnaitė baigiamojo projekto metu sukūrė daugiafunkcį radiacinio fono detektorių, kuris padėtų užtikrinti, kad kiekvienas vartotojas galėtų savarankiškai įvertinti aplinkos saugumą ir laiku reaguoti į galimą pavojų.

Dar visai neseniai Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos stadiono apšvietimas buvo problema visiems – ir sportuojantiems, ir šalia gyvenantiems. Senos kartos metalo halogenų prožektoriai apšvietė ne tik aikštę, bet ir aplinkinius daugiabučius, o pati sistema buvo lėta, neefektyvi ir brangi eksploatuoti. Šiandien situacija iš esmės pasikeitė: stadionas apšviestas ryškiau, tolygiau ir ekonomiškiau, tačiau kaimyninių namų langai liko tamsoje.

Elektra varomų automobilių rinkos dalis Lietuvoje pernai išaugo iki 7,5 proc. ir jau viršija Latvijos, Estijos bei Lenkijos rodiklius. Lietuviai vis labiau pasitiki įkrovimo infrastruktūra ir vis drąsiau renkasi elektromobilius, o pozityvūs rinkos signalai investuoti į tinklo plėtrą skatina ir įkrovimo infrastruktūros vystytojus.

„Natixis Investment Managers“ tvaraus investavimo partnerė „Mirova“ ir bendrovė „Evecon“ praneša apie svarbius pasiekimus, padėsiančius paspartinti Estijos energetikos transformaciją per joms bendrai priklausančią „Baltic Renewable Energy Platform OÜ“ („BREP“) platformą.

Įgyvendindamas strateginį inovacijų plėtros planą, prekybos tinklas „Senukai“ pradeda vieną didžiausių technologinių atnaujinimų Baltijos šalių mažmeninėje prekyboje. Įmonė diegia išmaniuosius kainų ir prekių likučių valdymo sprendimus bendrovės parduotuvėse Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Statybos ir betono pramonė susiduria su sistemine problema – procesų fragmentacija, kuri neleidžia efektyviai valdyti nei išteklių, nei laiko, nei informacijos. Atsakymas į šią problemą – statybos procesų skaitmenizavimas ir integruoti skaitmeniniai sprendimai, leidžiantys realiuoju laiku valdyti visą betono tiekimo grandinę, didinti darbo efektyvumą ir užtikrinti skaidresnį bei tvaresnį statybos projektų įgyvendinimą.

Dirbtinio intelekto plėtra sparčiai keičia požiūrį į duomenų centrus – infrastruktūrą, kuri maitina šiuolaikinę skaitmeninę ekonomiką. Didžiosios technologijų bendrovės vis garsiau svarsto, ar Žemėje dar ilgai pakaks energijos ir vietos augantiems skaičiavimo poreikiams.

Lietuvos viešųjų pirkimų skaitmenizacijos srityje pasiektas reikšmingas etapas – nacionalinė centrinė perkančioji organizacija CPO LT pradėjo perėjimą prie naujo elektroninio centralizuotų pirkimų katalogo – CPO IS.

Stiprinant nekilnojamojo paveldo apsaugą Lietuvoje vykdomas vienas ambicingiausių kultūros paveldo skaitmeninimo projektų. Jį įgyvendinus trimatėmis technologijomis bus suskaitmenintas net 71 išskirtinės vertės nekilnojamojo kultūros paveldo objektas.

Įgyvendintas projektas „Inovatyvių skaitmeninių technologinių sprendimų vystymas, panaudojant 5G ryšio technologijas“. Projektas buvo orientuotas į praktinių, rinkai parengtų sprendimų kūrimą, pasitelkiant 5G ryšio technologijas ir autonomines sistemas, kurios leistų iš esmės pakeisti logistikos infrastruktūros stebėsenos, duomenų surinkimo ir kontrolės procesus.

„Bitė“ baigė vieną didžiausių tinklo plėtros etapų bendrovės istorijoje. Į vieno moderniausių mobiliojo ryšio tinklų regione statybas bendrovė investavo daugiau kaip 100 mln. eurų. Tai leido ne tik diegti naujos kartos 5G ryšį, bet ir sustiprinti žmonių apsaugą nuo nuotolinių sukčių skambučių ir žinučių bei pagerinti ryšio kokybę visoje Lietuvoje.

Viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“, įgyvendinanti projektą „Itin spartaus ryšio infrastruktūros plėtra“, pasirašė 60 ryšio bokštų projektavimo ir statybos sutarčių, kurių bendra vertė siekia 20 mln. Eur (su PVM). Darbus atliks UAB „Enersense“ ir UAB „Connecto Lietuva“.

Technologijų bendrovė „Google“ paskelbė apie dar vieną didelį infrastruktūros projektą, tai naujo povandeninio šviesolaidinio kabelio, pavadinto „Sol“, tiesimą tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos.

K. Čaplinsko diegiama decentralizuota komunikacijos sistema leidžia siųsti šifruotas žinutes tarp nebrangių įrenginių be mobiliojo tinklo ar interneto. Komunikacijai pakanka išmaniojo telefono ir delne telpančios antenos.

Lietuvoje įgyvendintas pažangus projektas, kuriuo iš esmės modernizuotas ūkių valdymas ir paskatintas skaitmenizacijos proveržis kaimo vietovėse. Projekto metu 10 šalies ūkių įrengti parodomieji bandymai, kuriuose buvo demonstruojama pažangi skaitmeninė ūkio valdymo platforma, integruojanti GPS duomenų apskaitą, objektyvius žemėvaldos duomenis bei „daiktų interneto“ technologijas.

„Volvo Trucks North America“ paskelbė planus 2026 m. pristatyti tris visiškai elektrinius, nulinės išmetamųjų dujų emisijos „Volvo VNR Electric“ sunkvežimius Niujorko maisto gelbėjimo organizacijai „City Harvest“. Ši iniciatyva yra projekto „Bronx Is Breathing“ – švaraus transporto programos – dalis.

Įkalinimo įstaigose vis dažniau ieškoma naujų, veiksmingesnių resocializacijos būdų. Vienas iš inovatyviausių pavyzdžių – virtualiosios realybės (VR) programos, padedančios kaliniams ne tik pasiruošti gyvenimui už grotų, bet ir patirti pasaulį, kurio jie niekada nematė.

Didėjant dirbtinio intelekto (DI) sprendimų poreikiui visuose ekonomikos ir viešojo sektoriaus segmentuose, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik technologinei pažangai, bet ir atsakingam, etiškam bei tvariam DI taikymui. Atsižvelgiant į šias tendencijas, KTU studentų miestelyje statomas Dirbtinio intelekto kompetencijų centras tvariam gyvenimui ir darbui „SustAInLivWork“.

Lietuvoje sparčiai vystant aukštųjų technologijų sektorių, kartu auga ir nauja tyrėjų karta. Visgi jų augimui vien modernių laboratorijų neužtenka – KTU ekspertai akcentuoja, kad pradedančiųjų mokslininkų įsitraukimas į tyrimus turi būti užtikrinamas ne tik suteikiant modernią infrastruktūrą, bet ir aiškias karjeros bei kompetencijų stiprinimo galimybes.