Logistikos ir siuntų bendrovė „Omniva“ Lietuvoje pradeda naujos kartos siuntų infrastruktūros bandomąjį projektą. Iki metų pabaigos planuojama įrengti 20 bendruomenių siuntų dėžučių, kurios gyventojams suteiks galimybę dar patogiau siųsti ir gauti siuntas.

KTU mokslininkai sukūrė naujus organinius junginius, kurie veikia kaip itin jautrūs deguonies jutikliai. Tokie jutikliai gali tiksliai nustatyti net menkiausius deguonies kiekius aplinkoje – informacija, kuri yra itin svarbi ten, kur deguonies koncentracija gali lemti proceso sėkmę ar net žmogaus gyvybę.

Kaip užtikrinti, kad dešimtis kilometrų besitęsiančios elektros linijos būtų patikimai prižiūrimos, o galimos grėsmės infrastruktūrai pastebimos dar iki joms virtus rimtais gedimais? Atsakymo į šį klausimą ėmėsi ieškoti Kauno technologijos universiteto Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras, kuriame kuriama inovatyvi elektros linijų stebėsenos sistema.

Ar esate atsidūrę situacijoje, kai su bendrakursiu vienodai atsakėte į klausimus, tačiau gavote skirtingus įvertinimus? O gal teko patirti, kad jūs ir kolega turite tokias pačias žinias bei gebėjimus, bet geresnį darbo pasiūlymą gauna jis – vien todėl, kad savo gyvenimo aprašyme (CV) gebėjo įtikinamiau pristatyti stipriąsias puses?

KTU mokslininkai vykdo du ambicingus nacionalinio ir tarptautinio lygmens projektus, kurių abiejų tikslas – sukurti saugesnes, ilgaamžiškesnes ir aplinkai draugiškesnes daugiafunkces medžiagas lėktuvų, naujos kartos automobilių ar vėjo jėgainių konstrukcijoms.

Logistikos ir siuntų bendrovė „Omniva“ Lietuvoje pradeda naujos kartos siuntų infrastruktūros bandomąjį projektą. Iki metų pabaigos planuojama įrengti 20 bendruomenių siuntų dėžučių, kurios gyventojams suteiks galimybę dar patogiau siųsti ir gauti siuntas.

KTU mokslininkai sukūrė naujus organinius junginius, kurie veikia kaip itin jautrūs deguonies jutikliai. Tokie jutikliai gali tiksliai nustatyti net menkiausius deguonies kiekius aplinkoje – informacija, kuri yra itin svarbi ten, kur deguonies koncentracija gali lemti proceso sėkmę ar net žmogaus gyvybę.

Kaip užtikrinti, kad dešimtis kilometrų besitęsiančios elektros linijos būtų patikimai prižiūrimos, o galimos grėsmės infrastruktūrai pastebimos dar iki joms virtus rimtais gedimais? Atsakymo į šį klausimą ėmėsi ieškoti Kauno technologijos universiteto Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras, kuriame kuriama inovatyvi elektros linijų stebėsenos sistema.

Energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“ užbaigė savo pirmojo 35 mln. eurų vertės vėjo jėgainių parko statybas Akmenės rajone. Netoli Naujosios Akmenės pastatytas 20 megavatų (MW) vėjo parkas jau pradėjo gaminti elektrą, kurios pakaks aprūpinti daugiau nei 36 tūkst. vidutinių namų ūkių.

Tyli ir tvari kelionė iš Klaipėdos į Palangą elektriniu autobusu – jau pajūrio realybė. Elektrifikuoti savo transporto parką keleivių vežimo autobusais bendrovę TOKS paskatino Lietuvos miestų poreikis keisti miestiečių naudojimosi viešuoju transportu patirtį iš esmės, į gatves išleidžiant tylius ir netaršius autobusus.

NASA kartu su „Google“ pradėjo dirbti prie naujoviško projekto, kuris gali iš esmės pakeisti kosminių kelionių ateitį. Pagrindinis tikslas yra sukurti medicininį skaitmeninį asistentą, paremtą dirbtiniu intelektu, galintį padėti astronautams diagnozuoti ligas ir priimti sprendimus dėl gydymo.

„Google DeepMind“ kartu su „AlphaEarth Foundations“ pristatė visiškai naują požiūrį į planetos stebėseną, kuris ne tik sukelia nuostabą, bet ir iš esmės keičia žemės paviršiaus analizės galimybes.

Infrastruktūros valdymo agentūra karinės infrastruktūros projektų valdymui diegia statinio informacinio modeliavimo metodologiją ir elektroninį statybos darbų žurnalą. Tai yra vieni iš būdų užtikrinti karinės infrastruktūros kokybę.

Prasidėjus COVID-19 pandemijai, VU alumnė Ieva Vaitkevičiūtė kartu su keliais savanoriais ėmėsi spręsti vieną svarbiausių šiuolaikinio žmogaus problemų – kaip sugebėti valdyti stresą. Taip gimė „Mindletic“ – startuolis, kuris per penkerius metus išaugo nuo krizės valdymo įrankio iki mokslu grįsto, globaliai veikiančio ir dirbtinį intelektą (DI) naudojančio emocinio intelekto.

Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje. Europoje šios ligos nusineša daugiausia gyvybių iš visų Pasaulio sveikatos organizacijos regionų. Todėl Kauno technologijos universiteto Biomedicininės inžinerijos institutas kartu su tarptautiniais partneriais ėmėsi ambicingo tikslo – pakeisti širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikos ir gydymo praktiką visoje Europoje.

K. Čaplinsko diegiama decentralizuota komunikacijos sistema leidžia siųsti šifruotas žinutes tarp nebrangių įrenginių be mobiliojo tinklo ar interneto. Komunikacijai pakanka išmaniojo telefono ir delne telpančios antenos.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ pradėjo naujos kartos bazinių stočių statybas – pirmoji tokia, gamtai didesnio poveikio neturinti stotis jau įrengta ir veikia Užkanavėje, Palangoje. Ji jau užtikrina stabilesnį ryšį miesto svečiams ir gyventojams.

Regionuose socialinę ir ekonominę pažangą skatinančiam verslui, bendruomenėms, mokykloms, bibliotekoms, medicinos ir socialinėms, viešosios tvarkos įstaigoms sudarytos galimybės prisijungti prie gigabitinės spartos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros.

Lietuvos kosmoso ir gynybos technologijų įmonė „Astrolight“ kartu su Lietuvos Karinėmis jūrų pajėgomis Baltijos jūroje sėkmingai išbandė lazerinio ryšio terminalą POLARIS, pademonstruodama saugų ir nepertraukiamą didelės spartos optinį ryšį.

„Telia“ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje pradės pirmojo Lietuvoje savarankiško 5G tinklo bandymus. Ši inovacija Uosto direkcijai ir jos teritorijoje dirbančioms įmonėms suteiks galimybę išbandyti privataus 5G tinklo privalumus.

Ar esate atsidūrę situacijoje, kai su bendrakursiu vienodai atsakėte į klausimus, tačiau gavote skirtingus įvertinimus? O gal teko patirti, kad jūs ir kolega turite tokias pačias žinias bei gebėjimus, bet geresnį darbo pasiūlymą gauna jis – vien todėl, kad savo gyvenimo aprašyme (CV) gebėjo įtikinamiau pristatyti stipriąsias puses?

KTU mokslininkai vykdo du ambicingus nacionalinio ir tarptautinio lygmens projektus, kurių abiejų tikslas – sukurti saugesnes, ilgaamžiškesnes ir aplinkai draugiškesnes daugiafunkces medžiagas lėktuvų, naujos kartos automobilių ar vėjo jėgainių konstrukcijoms.

Projektas „Nė vienas nėra pamirštas“ toliau auga ir plečia savo veiklą, siekdamas įgyvendinti misiją – padėti vyresnio amžiaus žmonėms atrasti skaitmeninį pasaulį. 2024 m. mokymuose dalyvavo apie 1500 senjorų, o šiemet projekto dalyvių skaičius išaugo net dešimt kartų – jau viršijo 15 tūkstančių.

Ar galite įsivaizduoti pasaulį, kuriame Jūsų mylimo žmogaus balsas, vaiko juokas ar paukščių čiulbėjimas lieka už tylos sienos? Su tuo kasdien susiduria tūkstančiai žmonių Lietuvoje, gyvenančių su klausos sutrikimais.

Rugsėjį Tauragėje ir Kėdainiuose, o spalį Jonavoje duris atveria trys pirmieji „Airtech“ bepiločių orlaivių metodiniai centrai. Planuojama, kad jau šiais mokslo metais „Airtech“ būreliuose dronų valdymo bei konstravimo įgūdžių įgis 800 vaikų ir jaunuolių. Iki 2028 m. Lietuvoje veiks iš viso 9 tokie centrai ir bus apmokyta 7000 vaikų ir 1700 suaugusiųjų.