Intymi moterų sveikata – vis dar nepakankamai dėmesio sulaukianti tema, apie kurią kalbėti nedrąsu, o tai trukdo moterims gauti savalaikę pagalbą ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Šią situaciją siekia keisti startuolis „Muuza“ – dirbtiniu intelektu grįstas skaitmeninis įrankis, padedantis moterims geriau suprasti savo organizmo signalus.

Baltijos regione pradedamas projektas „Latvijos–Lietuvos tarpvalstybinės kvantinio ryšio infrastruktūros sukūrimas ir pilotinis diegimas“, kuris prisidės prie skaitmeninės infrastruktūros stiprinimo ir saugesnio duomenų perdavimo.

Lietuvos ir Rumunijos mokslininkų komanda užbaigė Lietuvoje trejus metus vykdytą netiesinės mikroskopijos projektą. Jo tikslas – atverti naujas skydliaukės vėžio diagnostikos galimybes, siekiant greičiau ir tiksliau įvertinti naviko pažeistus audinius, taikyti efektyvesnį ir labiau tausojantį gydymą.

Kuo daugiau mūsų gyvenimo persikelia į skaitmeninę erdvę, tuo dažniau tenka susidurti ir su pavojais, tokiais kaip finansiniais sukčiavimais, nutekintais asmens duomenimis ar klaidinančia informacija socialiniuose tinkluose. Technologijos vystosi greitai, o kartu su jomis tobulėja ir piktadarių metodai, tad reaguoti privalu greitai, visos šalies mastu. Atsaką šioms grėsmėms kuria KTU suburtas konsorciumas.

Vilnius išbandė pasaulyje dar nenaudotą lietuvių sukurtą inovaciją – dirbtiniu intelektu paremtą kultūros paveldo vertingųjų savybių pokyčių stebėsenos modelį. 3D technologijomis bei dronais skaitmenizuota 15 ha Senamiesčio dalis, kurioje dirbtinio intelekto pagalba identifikuota daugiau nei 10 tūkst. vertingųjų savybių.

Lietuvos ir Rumunijos mokslininkų komanda užbaigė Lietuvoje trejus metus vykdytą netiesinės mikroskopijos projektą. Jo tikslas – atverti naujas skydliaukės vėžio diagnostikos galimybes, siekiant greičiau ir tiksliau įvertinti naviko pažeistus audinius, taikyti efektyvesnį ir labiau tausojantį gydymą.

Elektros gamintoja ir tiekėja bendrovė „Elektrum Lietuva“ pradeda eksploatuoti 65 megavatų (MW) įrengtosios galios saulės elektrinių parką Šalčininkų rajone. Naujas gamybinis objektas įjungtas į Litgrid tinklą, jis žymi dar vieną reikšmingą žingsnį plečiant vietinę žaliosios energijos gamybą ir stiprinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę.

Robotika šiandien yra viena sparčiausiai augančių technologijų sričių pasaulyje, tačiau kartu ji kelia vis daugiau saugumo ir patikimumo klausimų. Kaip užtikrinti, kad robotai galėtų veikti greta žmogaus be rizikos? Būtent tokius sprendimus KTU siekiama įgyvendinti kuriant robotinę ranką su skaitmeniniu dvyniu.

Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Pramoninio dizaino inžinerijos studentė Gabrielė Būtėnaitė baigiamojo projekto metu sukūrė daugiafunkcį radiacinio fono detektorių, kuris padėtų užtikrinti, kad kiekvienas vartotojas galėtų savarankiškai įvertinti aplinkos saugumą ir laiku reaguoti į galimą pavojų.

Dar visai neseniai Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos stadiono apšvietimas buvo problema visiems – ir sportuojantiems, ir šalia gyvenantiems. Senos kartos metalo halogenų prožektoriai apšvietė ne tik aikštę, bet ir aplinkinius daugiabučius, o pati sistema buvo lėta, neefektyvi ir brangi eksploatuoti. Šiandien situacija iš esmės pasikeitė: stadionas apšviestas ryškiau, tolygiau ir ekonomiškiau, tačiau kaimyninių namų langai liko tamsoje.

Intymi moterų sveikata – vis dar nepakankamai dėmesio sulaukianti tema, apie kurią kalbėti nedrąsu, o tai trukdo moterims gauti savalaikę pagalbą ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Šią situaciją siekia keisti startuolis „Muuza“ – dirbtiniu intelektu grįstas skaitmeninis įrankis, padedantis moterims geriau suprasti savo organizmo signalus.

Baltijos regione pradedamas projektas „Latvijos–Lietuvos tarpvalstybinės kvantinio ryšio infrastruktūros sukūrimas ir pilotinis diegimas“, kuris prisidės prie skaitmeninės infrastruktūros stiprinimo ir saugesnio duomenų perdavimo.

Vilnius išbandė pasaulyje dar nenaudotą lietuvių sukurtą inovaciją – dirbtiniu intelektu paremtą kultūros paveldo vertingųjų savybių pokyčių stebėsenos modelį. 3D technologijomis bei dronais skaitmenizuota 15 ha Senamiesčio dalis, kurioje dirbtinio intelekto pagalba identifikuota daugiau nei 10 tūkst. vertingųjų savybių.

Šiuo metu Lietuvos ūkiuose auginama daugiau kaip 13 mln. gyvulių bei paukščių, o jų sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, paukščių gripas, gali sukelti rimtus nuostolius ūkiams. KTU doktorantas, atsižvelgdamas į naujų gyvulių ir paukščių diagnostikos priemonių poreikį, kuria sistemą, kuri padės stebėti jų sveikatos būklę dirbtinio intelekto pagalba.

Įgyvendindamas strateginį inovacijų plėtros planą, prekybos tinklas „Senukai“ pradeda vieną didžiausių technologinių atnaujinimų Baltijos šalių mažmeninėje prekyboje. Įmonė diegia išmaniuosius kainų ir prekių likučių valdymo sprendimus bendrovės parduotuvėse Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Įgyvendintas projektas „Inovatyvių skaitmeninių technologinių sprendimų vystymas, panaudojant 5G ryšio technologijas“. Projektas buvo orientuotas į praktinių, rinkai parengtų sprendimų kūrimą, pasitelkiant 5G ryšio technologijas ir autonomines sistemas, kurios leistų iš esmės pakeisti logistikos infrastruktūros stebėsenos, duomenų surinkimo ir kontrolės procesus.

„Bitė“ baigė vieną didžiausių tinklo plėtros etapų bendrovės istorijoje. Į vieno moderniausių mobiliojo ryšio tinklų regione statybas bendrovė investavo daugiau kaip 100 mln. eurų. Tai leido ne tik diegti naujos kartos 5G ryšį, bet ir sustiprinti žmonių apsaugą nuo nuotolinių sukčių skambučių ir žinučių bei pagerinti ryšio kokybę visoje Lietuvoje.

Viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“, įgyvendinanti projektą „Itin spartaus ryšio infrastruktūros plėtra“, pasirašė 60 ryšio bokštų projektavimo ir statybos sutarčių, kurių bendra vertė siekia 20 mln. Eur (su PVM). Darbus atliks UAB „Enersense“ ir UAB „Connecto Lietuva“.

Technologijų bendrovė „Google“ paskelbė apie dar vieną didelį infrastruktūros projektą, tai naujo povandeninio šviesolaidinio kabelio, pavadinto „Sol“, tiesimą tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos.

K. Čaplinsko diegiama decentralizuota komunikacijos sistema leidžia siųsti šifruotas žinutes tarp nebrangių įrenginių be mobiliojo tinklo ar interneto. Komunikacijai pakanka išmaniojo telefono ir delne telpančios antenos.

Kuo daugiau mūsų gyvenimo persikelia į skaitmeninę erdvę, tuo dažniau tenka susidurti ir su pavojais, tokiais kaip finansiniais sukčiavimais, nutekintais asmens duomenimis ar klaidinančia informacija socialiniuose tinkluose. Technologijos vystosi greitai, o kartu su jomis tobulėja ir piktadarių metodai, tad reaguoti privalu greitai, visos šalies mastu. Atsaką šioms grėsmėms kuria KTU suburtas konsorciumas.

Lietuvoje įgyvendintas pažangus projektas, kuriuo iš esmės modernizuotas ūkių valdymas ir paskatintas skaitmenizacijos proveržis kaimo vietovėse. Projekto metu 10 šalies ūkių įrengti parodomieji bandymai, kuriuose buvo demonstruojama pažangi skaitmeninė ūkio valdymo platforma, integruojanti GPS duomenų apskaitą, objektyvius žemėvaldos duomenis bei „daiktų interneto“ technologijas.

„Volvo Trucks North America“ paskelbė planus 2026 m. pristatyti tris visiškai elektrinius, nulinės išmetamųjų dujų emisijos „Volvo VNR Electric“ sunkvežimius Niujorko maisto gelbėjimo organizacijai „City Harvest“. Ši iniciatyva yra projekto „Bronx Is Breathing“ – švaraus transporto programos – dalis.

Įkalinimo įstaigose vis dažniau ieškoma naujų, veiksmingesnių resocializacijos būdų. Vienas iš inovatyviausių pavyzdžių – virtualiosios realybės (VR) programos, padedančios kaliniams ne tik pasiruošti gyvenimui už grotų, bet ir patirti pasaulį, kurio jie niekada nematė.

Didėjant dirbtinio intelekto (DI) sprendimų poreikiui visuose ekonomikos ir viešojo sektoriaus segmentuose, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik technologinei pažangai, bet ir atsakingam, etiškam bei tvariam DI taikymui. Atsižvelgiant į šias tendencijas, KTU studentų miestelyje statomas Dirbtinio intelekto kompetencijų centras tvariam gyvenimui ir darbui „SustAInLivWork“.