„Ignitis grupė“ pradeda elektros energijos kaupiklių sistemų parkų projektų įgyvendinimą Lietuvoje. Energijos kaupiklių parkai bus įrengti Kelmės, Mažeikių ir Kruonio apylinkėse. Projektų bendra galia sieks 291 megavatus (MW), o talpa – 582 megavatalandes (MWh) – tai vieni pirmųjų tokio masto energijos kaupimo technologijų projektų šalyje.

Remiantis JAV nacionalinės greitkelių eismo saugumo administracijos (NHTSA) duomenimis, net 94 proc. eismo įvykių įvyksta dėl žmogaus pasirinkimo ar klaidos. Šis skaičius dažnai įvardijamas kaip vienas pagrindinių argumentų, kodėl būtina plėtoti autonomines transporto priemones. Ar technologija gali padaryti tai, ką ne visada sugebame mes – objektyviai, greitai ir nuosekliai vertinti situaciją?

„Via Lietuva“, siekdama kokybiškai prižiūrėti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūrą, diegia inovacijas, padėsiančias efektyviau valdyti procesus. Pasitelkiant inovatyvius sprendimus – specialiai dangos būklei vertinti sukurtą mobilią aplikaciją – planuojama per keletą metų įvertinti visą pėsčiųjų ir dviračių takų, esančių prie valstybinės reikšmės kelių, tinklą.

Prieš beveik metus prestižinę Europos mokslo tarybos 2,5 mln. eurų dotaciją, skirtą įsteigti savo laboratoriją, gavęs VU FF Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto mokslininkas prof. Mantas Šimėnas kartu su komanda jau pradėjo įgyvendinti projektą. Ateinančius penkerius metus savo laiką bei žinias skirs mokslinei idėjai, kuria patikėjo ir tarptautinė komisija.

Atsinaujinančios energijos gamyba Lietuvoje sparčiai auga, tačiau kartu daugėja ir neišspręstų klausimų – kaip efektyviai paskirstyti elektros srautus, kaip išnaudoti energijos perteklių, kaip reaguoti į rinkos svyravimus be žmogaus įsikišimo. Šiuos iššūkius spręsti ėmėsi panevėžietis Paulius Leonavičius – jo kuriama sistema „Solargen“, pasitelkdama dirbtinį intelektą, leidžia energiją valdyti realiuoju laiku.

„Ignitis grupė“ pradeda elektros energijos kaupiklių sistemų parkų projektų įgyvendinimą Lietuvoje. Energijos kaupiklių parkai bus įrengti Kelmės, Mažeikių ir Kruonio apylinkėse. Projektų bendra galia sieks 291 megavatus (MW), o talpa – 582 megavatalandes (MWh) – tai vieni pirmųjų tokio masto energijos kaupimo technologijų projektų šalyje.

„Via Lietuva“, siekdama kokybiškai prižiūrėti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūrą, diegia inovacijas, padėsiančias efektyviau valdyti procesus. Pasitelkiant inovatyvius sprendimus – specialiai dangos būklei vertinti sukurtą mobilią aplikaciją – planuojama per keletą metų įvertinti visą pėsčiųjų ir dviračių takų, esančių prie valstybinės reikšmės kelių, tinklą.

Prieš beveik metus prestižinę Europos mokslo tarybos 2,5 mln. eurų dotaciją, skirtą įsteigti savo laboratoriją, gavęs VU FF Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto mokslininkas prof. Mantas Šimėnas kartu su komanda jau pradėjo įgyvendinti projektą. Ateinančius penkerius metus savo laiką bei žinias skirs mokslinei idėjai, kuria patikėjo ir tarptautinė komisija.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentai kartu su Aalto universiteto studentais Suomijoje išsprendė pasaulinės aviacijos ir gynybos įmonės „Saab“ iššūkį – tiksliai ir saugiai identifikuoti iš plastiko pagamintas minas, sukurdami būtent šioms minoms aptikti skirtą droną.

Pasiektas svarbus etapas kuriant didžiausią energijos baterijų parkų kompleksą kontinentinėje Europoje. Birželio viduryje bendrovės „Baltic Storage Platform“ komanda sėkmingai atgabeno 126 tonų transformatorių į Kysos (Kiisa) aikštelę Estijoje, taip pažymėdama reikšmingą žingsnį šio strateginio energetikos objekto paleidimo link.

Remiantis JAV nacionalinės greitkelių eismo saugumo administracijos (NHTSA) duomenimis, net 94 proc. eismo įvykių įvyksta dėl žmogaus pasirinkimo ar klaidos. Šis skaičius dažnai įvardijamas kaip vienas pagrindinių argumentų, kodėl būtina plėtoti autonomines transporto priemones. Ar technologija gali padaryti tai, ką ne visada sugebame mes – objektyviai, greitai ir nuosekliai vertinti situaciją?

Atsinaujinančios energijos gamyba Lietuvoje sparčiai auga, tačiau kartu daugėja ir neišspręstų klausimų – kaip efektyviai paskirstyti elektros srautus, kaip išnaudoti energijos perteklių, kaip reaguoti į rinkos svyravimus be žmogaus įsikišimo. Šiuos iššūkius spręsti ėmėsi panevėžietis Paulius Leonavičius – jo kuriama sistema „Solargen“, pasitelkdama dirbtinį intelektą, leidžia energiją valdyti realiuoju laiku.

Paspaudėte „patinka“ po miela gyvūnėlio nuotrauka, tačiau vėliau paskyros savininkas ją pakeičia į visai kitą turinį – politinę žinutę ar dezinformaciją. Jūsų reakcija išlieka, o socialinių tinklų algoritmams to pakanka, kad plačiau paskleistų klaidinančius naratyvus. Tokie ir kiti mechanizmai vis dažniau naudojami koordinuotoms informacinėms atakoms. Jas realiuoju laiku siekia atpažinti įmonės „Acrux cyber services“ kuriamas kibernetinio saugumo įrankis.

Lietuvoje žemės sklypai, statiniai, pasėlių laukai ir kiti objektai matuojami remiantis nematomu, bet ypač svarbiu tinklu – LitPOS. Juo remiantis atliekami nekilnojamojo turto objektų kadastriniai matavimai ir topografinių objektų geodeziniai matavimai.

Norėdami sutaupyti laiko, dažnai renkatės savitarnos kasas, tačiau neretai tenka sustoti ir laukti amžiaus patvirtinimo. Siekiant sumažinti klientų laukimo laiką ir darbuotojų vykdomų amžiaus patvirtinimų kiekį daugiau nei perpus, prekybos tinkle „Iki“ jau testuojamas naujas sprendimas – automatinė amžiaus atpažinimo sistema, veikianti dirbtinio intelekto pagrindu.

„Telia“ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje pradės pirmojo Lietuvoje savarankiško 5G tinklo bandymus. Ši inovacija Uosto direkcijai ir jos teritorijoje dirbančioms įmonėms suteiks galimybę išbandyti privataus 5G tinklo privalumus.

Karo Ukrainoje kontekste gynybos inovacijos tampa nebe teorinėmis galimybėmis, o būtinybe. Kauno verslininkai pasinaudojo Inovacijų agentūros siūloma priemone ir sukūrė daugiakanalę ryšio sistemą kaip atsaką į karo sąlygomis išryškėjusius bepiločių sistemų iššūkius.

Daliai elektromobilių vairuotojų susidurti su neveikiančiomis įkrovimo stotelėmis teks daug rečiau. „Telia“ ir pasaulinio pripažinimo sulaukęs Lietuvos įkrovimo stotelių gamintojas „Elinta Charge“ pradeda naują bendradarbiavimo etapą, kuriuo bus siekiama įmonės gaminamiems įkrovikliams suteikti patikimesnį interneto ryšį ir optimizuoti su juo susijusias sąnaudas.

„Via Lietuva“ su kitomis Baltijos šalių kelių infrastruktūros bendrovėmis iki 2027 metų pabaigos planuoja įgyvendinti projektą, kuris užtikrins nepertraukiamą 5G interneto ryšį visame „Via Baltica“ kelyje.

Važiuojant „Via Baltica“ keliu, nebenutruks nei pokalbiai telefonu, nei interneto ryšys. Trijų Baltijos šalių telekomunikacijų bendrovės ir kelių valdytojai pradeda unikalų „5G-BALTICS“ projektą, kurio metu pietų Lietuvą ir šiaurės Estiją jungiančioje transporto arterijoje sustiprins 5G ryšį.

Praleisti vizitai, ilgos laukimo eilės ir neveiksmingas darbo procesas vis dar sukelia didžiulį spaudimą ligoninėms visoje Europoje. Viena iš pagrindinių šių iššūkių priežasčių – pasenusios planavimo sistemos, kurios didina administracinę naštą, apsunkina slaugos procesus ir kelia nepatogumų pacientams. Siekdami spręsti šią problemą, „EIT Health“ pradeda antrąją „InnoStars Connect“ programą.

Baigėsi tarptautinis „Erasmus+“ projektas „EDU-AI: profesijos mokytojų įgalinimas dirbtiniu intelektu grindžiamam švietimui“, skirtas profesinio mokymo sektoriui ir mokytojų gebėjimų stiprinimui dirbtinio intelekto (DI) integravimo į ugdymo procesą srityje.

„Kaip pervesti pinigų užjūrio mylimajam?“, „Kaip atsikratyti propagandinio turinio?“ – tokie klausimai vis dažniau girdimi iš vyresnio amžiaus žmonių, kurie dėl nepakankamo skaitmeninio raštingumo tampa labiausiai pažeidžiama visuomenės grupe. Reaguodama į augančią skaitmeninės atskirties problemą, „Telia“ prisijungė prie RRT organizuojamos nacionalinės skaitmeninės įtraukties iniciatyvos „Nė vienas nėra pamirštas“.

Kauno technologijos universiteto mokslininkai siekia padėti mokytojams geriau suprasti savo mokinių poreikius ir kurti individualizuotas mokymosi galimybes, pasitelkiant dirbtinio intelekto sprendimus.

Startavo viešoji iniciatyva, kurios tikslas – užkirsti kelią galimam masiniam studentų asmens duomenų saugos pažeidimui aukštosiose mokyklose. Žmogaus teisių gynimo organizacijos tikina, kas aukštosios mokyklos masiškai pažeidžia Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą netinkamai organizuodamos studentų darbų plagijavimo prevencijos procesą.