ESO per šiuos metus miškingose vietovėse kabelinėmis pakeis 700 kilometrų 10 kV įtampos oro linijų. Iki 2028 m. pabaigos po žeme bus perkelta 2 tūkst. kilometrų miškuose nusidriekusių oro linijų.

Vilniaus miesto savivaldybė pradeda įgyvendinti „LIFE Clean Air“ projektą. Kartu su specialistais bus parengta oro kokybės programa, taip pat bus testuojamas inovatyvus oro kokybės prognozavimo įrankis „LLULL Environment“, kuris padės numatyti taršą dar iki jai atsirandant – iki trijų dienų į priekį.

Didėjant dirbtinio intelekto (DI) sprendimų poreikiui visuose ekonomikos ir viešojo sektoriaus segmentuose, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik technologinei pažangai, bet ir atsakingam, etiškam bei tvariam DI taikymui. Atsižvelgiant į šias tendencijas, KTU studentų miestelyje statomas Dirbtinio intelekto kompetencijų centras tvariam gyvenimui ir darbui „SustAInLivWork“.

Įgyvendintas projektas „Inovatyvių skaitmeninių technologinių sprendimų vystymas, panaudojant 5G ryšio technologijas“. Projektas buvo orientuotas į praktinių, rinkai parengtų sprendimų kūrimą, pasitelkiant 5G ryšio technologijas ir autonomines sistemas, kurios leistų iš esmės pakeisti logistikos infrastruktūros stebėsenos, duomenų surinkimo ir kontrolės procesus.

Miuncheno mokslininkai pristatė „GlobalBuildingAtlas“, kuris pirmą kartą pateikia beveik visų Žemės pastatų trimates formas. Tai nėra tik dar viena duomenų bazė, o bandymas sukurti viso pasaulio užstatymo skaitmeninį atitikmenį. Tokia idėja dar neseniai atrodė neįmanoma.

ESO per šiuos metus miškingose vietovėse kabelinėmis pakeis 700 kilometrų 10 kV įtampos oro linijų. Iki 2028 m. pabaigos po žeme bus perkelta 2 tūkst. kilometrų miškuose nusidriekusių oro linijų.

Vilniaus miesto savivaldybė pradeda įgyvendinti „LIFE Clean Air“ projektą. Kartu su specialistais bus parengta oro kokybės programa, taip pat bus testuojamas inovatyvus oro kokybės prognozavimo įrankis „LLULL Environment“, kuris padės numatyti taršą dar iki jai atsirandant – iki trijų dienų į priekį.

„Energijos skirstymo operatorius“ Panevėžio regione praeitais metais nutiesė 85 kilometrus kabelinių linijų bei pastatė arba atnaujino 56 transformatorines.

Kauno technologijos universiteto tarpdisciplininiame prototipavimo laboratorijų centre „M-Lab“ šių metų pavasarį atidarytoje Lustų akademijoje skinami pirmieji mokslo vaisiai – studentams sėkmingai pavyko sukurti puslaidininkinę sistemą.

Informacinių technologijų vystymo ir programinės įrangos kūrimo bendrovė „DTS Solutions“ kartu su KTU EEF mokslininkais, vadovaujant prof. dr. Dariui Andriukaičiui, sukūrė išmaniąją transporto priemonių parkavimo sistemą „5G_PARK“, padėsiančią spręsti judumo problemas miestuose.

Miuncheno mokslininkai pristatė „GlobalBuildingAtlas“, kuris pirmą kartą pateikia beveik visų Žemės pastatų trimates formas. Tai nėra tik dar viena duomenų bazė, o bandymas sukurti viso pasaulio užstatymo skaitmeninį atitikmenį. Tokia idėja dar neseniai atrodė neįmanoma.

„Telia“ pradeda naujo duomenų centro statybas, į kurias investuoja 26 mln. eurų. Planuojama, kad 2027 metų antroje pusėje veiklą pradėsiantis centras verslui atvers galimybę duomenis saugoti itin patikimoje aplinkoje čia pat, Lietuvoje. Taip įmonės galės pasirūpinti ne tik būtinu veiklos greičiu ir stabilumu, bet ir strategine nepriklausomybe.

„Via Lietuva“ pradėjo vykdyti pilotinį projektą, kuriuo tikslas – testuoti naujas eismo stebėsenos technologijas Lietuvos automagistralėse. Projektu siekiama įvertinti, kaip gerai veikia šios technologijos realiomis sąlygomis ir kokias galimybes jos suteikia, norint jas ateityje plačiau taikyti šalies keliuose.

NASA kartu su „Google“ pradėjo dirbti prie naujoviško projekto, kuris gali iš esmės pakeisti kosminių kelionių ateitį. Pagrindinis tikslas yra sukurti medicininį skaitmeninį asistentą, paremtą dirbtiniu intelektu, galintį padėti astronautams diagnozuoti ligas ir priimti sprendimus dėl gydymo.

Vidinius verslo įmonės projektų valdymo, administravimo ir pardavimų procesus apjungiantys, sekantys ir analizuojantys skaitmeniniai įrankiai jau tapo svarbiu faktoriumi, didinant darbo efektyvumą bei našumą ir siekiant išlikti konkurencingiems.

Įgyvendintas projektas „Inovatyvių skaitmeninių technologinių sprendimų vystymas, panaudojant 5G ryšio technologijas“. Projektas buvo orientuotas į praktinių, rinkai parengtų sprendimų kūrimą, pasitelkiant 5G ryšio technologijas ir autonomines sistemas, kurios leistų iš esmės pakeisti logistikos infrastruktūros stebėsenos, duomenų surinkimo ir kontrolės procesus.

„Bitė“ baigė vieną didžiausių tinklo plėtros etapų bendrovės istorijoje. Į vieno moderniausių mobiliojo ryšio tinklų regione statybas bendrovė investavo daugiau kaip 100 mln. eurų. Tai leido ne tik diegti naujos kartos 5G ryšį, bet ir sustiprinti žmonių apsaugą nuo nuotolinių sukčių skambučių ir žinučių bei pagerinti ryšio kokybę visoje Lietuvoje.

Viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“, įgyvendinanti projektą „Itin spartaus ryšio infrastruktūros plėtra“, pasirašė 60 ryšio bokštų projektavimo ir statybos sutarčių, kurių bendra vertė siekia 20 mln. Eur (su PVM). Darbus atliks UAB „Enersense“ ir UAB „Connecto Lietuva“.

Technologijų bendrovė „Google“ paskelbė apie dar vieną didelį infrastruktūros projektą, tai naujo povandeninio šviesolaidinio kabelio, pavadinto „Sol“, tiesimą tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos.

K. Čaplinsko diegiama decentralizuota komunikacijos sistema leidžia siųsti šifruotas žinutes tarp nebrangių įrenginių be mobiliojo tinklo ar interneto. Komunikacijai pakanka išmaniojo telefono ir delne telpančios antenos.

Didėjant dirbtinio intelekto (DI) sprendimų poreikiui visuose ekonomikos ir viešojo sektoriaus segmentuose, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik technologinei pažangai, bet ir atsakingam, etiškam bei tvariam DI taikymui. Atsižvelgiant į šias tendencijas, KTU studentų miestelyje statomas Dirbtinio intelekto kompetencijų centras tvariam gyvenimui ir darbui „SustAInLivWork“.

Lietuvoje sparčiai vystant aukštųjų technologijų sektorių, kartu auga ir nauja tyrėjų karta. Visgi jų augimui vien modernių laboratorijų neužtenka – KTU ekspertai akcentuoja, kad pradedančiųjų mokslininkų įsitraukimas į tyrimus turi būti užtikrinamas ne tik suteikiant modernią infrastruktūrą, bet ir aiškias karjeros bei kompetencijų stiprinimo galimybes.

Socialinių medijų portalai, parduotuvių tinklalapiai, žaidimų portalai kasdien teikia skaitmenines paslaugas milijonams suaugusiųjų bei vaikų. Tokių portalų paslaugomis besinaudojantys vartotojai (ypač vaikai) dažnai tampa pažeidžiami skaitmeninėje erdvėje dėl nepakankamai užtikrinamos asmens duomenų apsaugos, kibernetinio saugumo, žodžio laisvės, kenksmingo poveikio fizinei ir psichinei sveikatai bei priklausomybės nuo platformos turinio rizikos.

„Vilnius Tech“ Lietuvos jūreivystės akademijos teritorijoje buvo įkasta simbolinė laiko kapsulė su laišku ateities kartoms, žyminti naujo Jūrų inžinerijos ir atsinaujinančios energijos kompetencijų centro statybų pradžią. I. Kanto gatvėje iškilsiantis 1500 kv. m ploto pastatas taps pirmuoju tokio tipo, infrastruktūros ir galimybių objektu visoje Lietuvoje, kur susitiks jūra, mokslas ir inovacijos.

Dirbtinis intelektas (AI) per pastaruosius kelerius metus tapo viena dažniausiai minimų technologijų pasaulyje ir žmogaus kasdienybės dalimi – nematomu pagalbininku, padedančiu sutaupyti laiko ir pastangų. Tačiau norint pasiekti geriausius rezultatus, būtina suprasti, kaip dirbtinis intelektas veikia ir kaip jį naudoti darbe, moksluose ar asmeniniame gyvenime.