Pirmasis lietuviškas lazeris kosmose, indėlis į būsimas Marso atmosferos tyrimų misijas, bendri projektai su Europos kosmoso agentūra kvantinių technologijų srityje – tai tik dalis pasiekimų, kuriais gali pasigirti Lietuvos lazerių bendrovė „Integrated Optics“.

Kopenhagos priemiestyje Glostrup užbaigtas didžiausias šalyje stoge integruotos saulės elektrinės projektas. Ant verslo centro „Stationsparken“ pastatų komplekso sumontuota 7,5 tūkst. kv. m saulės elektrinė, kurios moduliai sukurti ir pagaminti Lietuvoje.

Lietuvoje startuoja nauja 9–12 klasių moksleiviams skirta verslumo ugdymo iniciatyva – dirbtinio intelekto mokinių mokomųjų bendrovių programa. Tai pirmoji tokia programa Lietuvoje, skirta jaunimui, siekiančiam praktiškai išbandyti DI technologijų kūrimą ir jų pritaikymą realioms problemoms spręsti.

Kauno technologijos universitete šiuo metu mokslininkai vykdo projektą „Anomalijų aptikimo elektros energijos išmaniosios apskaitos duomenyse metodų tyrimas (ANODETEL)“, kuriuo siekiama sukurti pažangius anomalijų aptikimo metodus.

VU MIF komanda kartu su „Klasmann-Deilmann“ laimėjo Europos kosmoso agentūros projektą, kurio metu kuriamas DI sprendimas padėsiantis realiu laiku prognozuoti durpių drėgmę. Projekte derinami palydoviniai radarų, optiniai ir hiperspektriniai duomenys su lauko matavimais, o rezultatai pateikiami interaktyviame žemėlapyje, skirtame sprendimų priėmimui durpynuose.

Pirmasis lietuviškas lazeris kosmose, indėlis į būsimas Marso atmosferos tyrimų misijas, bendri projektai su Europos kosmoso agentūra kvantinių technologijų srityje – tai tik dalis pasiekimų, kuriais gali pasigirti Lietuvos lazerių bendrovė „Integrated Optics“.

Kopenhagos priemiestyje Glostrup užbaigtas didžiausias šalyje stoge integruotos saulės elektrinės projektas. Ant verslo centro „Stationsparken“ pastatų komplekso sumontuota 7,5 tūkst. kv. m saulės elektrinė, kurios moduliai sukurti ir pagaminti Lietuvoje.

Kauno technologijos universitete šiuo metu mokslininkai vykdo projektą „Anomalijų aptikimo elektros energijos išmaniosios apskaitos duomenyse metodų tyrimas (ANODETEL)“, kuriuo siekiama sukurti pažangius anomalijų aptikimo metodus.

Indija vis labiau įsitraukia į kosmoso technologijų lenktynes. Pastaraisiais metais šalies kosmoso agentūra susidūrė su situacija, kai prie jos palydovo neįprastai priartėjo kitos valstybės įrenginys. Šis įvykis tapo rimtu įspėjimu, kad saugumas orbitoje tampa ne mažiau svarbus nei Žemėje.

Kinija dar kartą pademonstravo, kad geba nustatyti naujus rekordus energetikos srityje. Rugsėjo pabaigoje Sindziango dykumoje į orą pakilo milžiniškas skraidantis vėjo jėgainės prototipas „S1500“.

VU MIF komanda kartu su „Klasmann-Deilmann“ laimėjo Europos kosmoso agentūros projektą, kurio metu kuriamas DI sprendimas padėsiantis realiu laiku prognozuoti durpių drėgmę. Projekte derinami palydoviniai radarų, optiniai ir hiperspektriniai duomenys su lauko matavimais, o rezultatai pateikiami interaktyviame žemėlapyje, skirtame sprendimų priėmimui durpynuose.

Įsivaizduokite, jei vėžio židinį būtų galima aptikti mėnesiais anksčiau, nei jį pamatytų gydytojo akis, arba širdies ligos požymį – dar prieš pasireiškiant simptomams. Tai – jau ne ateities vizija, bet šiandienos realybė.

Europos Sąjungos ITT infrastruktūros plėtros organizacijai „EuroHPC Joint Undertaking“ patvirtinus finansavimą nacionaliniam dirbtinio intelekto (DI) vystymo centrui „LitAI“ Telecentras pradeda šio centro techninės infrastruktūros – vadinamosios DI gamyklos – įrengimo projektą.

Projektą „Kibernetinis saugumas su Minecraft“ gali naudoti bendrojo ugdymo mokyklos, aukštosios mokyklos bei neformaliojo švietimo įstaigos. 12 pamokų sukurtos taip, kad jas galėtų naudoti skirtingo amžiaus jaunimas, o pedagogai ir dėstytojai – pritaikyti prie konkrečių poreikių. Užduotys pateikiamos per edukacinę žaidimo „Minecraft: Education Edition“ versiją

Vilniuje pristatytas Lietuvos nacionalinės skaitmeninės tapatybės dėklės prototipas. Jis sukurtas įgyvendinant tarptautinį bandomąjį projektą „Potential“, kurio metu buvo testuojamas Europos skaitmeninės tapatybės dėklės sąveikumas tarpvalstybiniu mastu.

K. Čaplinsko diegiama decentralizuota komunikacijos sistema leidžia siųsti šifruotas žinutes tarp nebrangių įrenginių be mobiliojo tinklo ar interneto. Komunikacijai pakanka išmaniojo telefono ir delne telpančios antenos.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ pradėjo naujos kartos bazinių stočių statybas – pirmoji tokia, gamtai didesnio poveikio neturinti stotis jau įrengta ir veikia Užkanavėje, Palangoje. Ji jau užtikrina stabilesnį ryšį miesto svečiams ir gyventojams.

Regionuose socialinę ir ekonominę pažangą skatinančiam verslui, bendruomenėms, mokykloms, bibliotekoms, medicinos ir socialinėms, viešosios tvarkos įstaigoms sudarytos galimybės prisijungti prie gigabitinės spartos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros.

Lietuvos kosmoso ir gynybos technologijų įmonė „Astrolight“ kartu su Lietuvos Karinėmis jūrų pajėgomis Baltijos jūroje sėkmingai išbandė lazerinio ryšio terminalą POLARIS, pademonstruodama saugų ir nepertraukiamą didelės spartos optinį ryšį.

„Telia“ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje pradės pirmojo Lietuvoje savarankiško 5G tinklo bandymus. Ši inovacija Uosto direkcijai ir jos teritorijoje dirbančioms įmonėms suteiks galimybę išbandyti privataus 5G tinklo privalumus.

Lietuvoje startuoja nauja 9–12 klasių moksleiviams skirta verslumo ugdymo iniciatyva – dirbtinio intelekto mokinių mokomųjų bendrovių programa. Tai pirmoji tokia programa Lietuvoje, skirta jaunimui, siekiančiam praktiškai išbandyti DI technologijų kūrimą ir jų pritaikymą realioms problemoms spręsti.

Kauno technologijos universitetas (KTU), vienas iš Konsoliduoto pedagogų rengimo centro (KPRC) steigėjų, pradeda vykdyti nacionalines pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas, skirtas stiprinti pedagogų profesines kompetencijas ir gerinti švietimo kokybę visoje Lietuvoje.

Šiandien, kai dirbtinis intelektas sugeba kurti įtikinamai atrodančius, bet visiškai išgalvotus mokslinius tyrimus, o klaidingi medicinos patarimai gali kainuoti tūkstančių žmonių gyvybes – mokslinės priežiūros iniciatyvos tampa ne prabanga, o būtinybe.

Europos Komisija skyrė finansavimą LitAI – dirbtinio intelekto gamyklai steigti Lietuvoje. Tikimasi, kas ji taps nacionaliniu kompetencijų ir technologijų centru, sutelksiančiu pažangią skaičiavimo infrastruktūrą, prieigą prie duomenų, mokslinius tyrimus ir aukštos kvalifikacijos specialistus.

Lietuvos mokyklos žengia didelį žingsnį švietime, prisijungdamos prie iniciatyvos „AI karta“, kuri suteikia pažangiausius dirbtinio intelekto (DI) įrankius Lietuvos mokykloms. Iki spalio 7 d. dalyvauti iniciatyvoje užsiregistravo daugiau nei 250 mokyklų – iš viso tai daugiau nei 40 000 moksleivių ir 500 mokytojų.