Atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtotojos „Evecon“, Prancūzijos nepriklausomos saulės energijos gamintojos „Corsica Sole“ ir tvarių investicijų valdytojos „Mirova“ bendra įmonė „Baltic Storage Platform“ atidarė „Hertz 1“ baterinę energijos kaupimo sistemą Kysoje.

Jekabpils regione, Latvijoje, pradėjo veikti rekordinio dydžio – 120,8 MW galios – saulės parkas. Tai didžiausias pagal viename plote sutelktą instaliuotą galią projektas Baltijos šalyse, į kurį atsinaujinančios energetikos bendrovė „Green Genius“ investavo 96 mln. eurų.

Lietuvos viešųjų pirkimų skaitmenizacijos srityje pasiektas reikšmingas etapas – nacionalinė centrinė perkančioji organizacija CPO LT pradėjo perėjimą prie naujo elektroninio centralizuotų pirkimų katalogo – CPO IS.

Įkalinimo įstaigose vis dažniau ieškoma naujų, veiksmingesnių resocializacijos būdų. Vienas iš inovatyviausių pavyzdžių – virtualiosios realybės (VR) programos, padedančios kaliniams ne tik pasiruošti gyvenimui už grotų, bet ir patirti pasaulį, kurio jie niekada nematė.

Stiprinant nekilnojamojo paveldo apsaugą Lietuvoje vykdomas vienas ambicingiausių kultūros paveldo skaitmeninimo projektų. Jį įgyvendinus trimatėmis technologijomis bus suskaitmenintas net 71 išskirtinės vertės nekilnojamojo kultūros paveldo objektas.

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtotojos „Evecon“, Prancūzijos nepriklausomos saulės energijos gamintojos „Corsica Sole“ ir tvarių investicijų valdytojos „Mirova“ bendra įmonė „Baltic Storage Platform“ atidarė „Hertz 1“ baterinę energijos kaupimo sistemą Kysoje.

Jekabpils regione, Latvijoje, pradėjo veikti rekordinio dydžio – 120,8 MW galios – saulės parkas. Tai didžiausias pagal viename plote sutelktą instaliuotą galią projektas Baltijos šalyse, į kurį atsinaujinančios energetikos bendrovė „Green Genius“ investavo 96 mln. eurų.

Kaunas nuosekliai stiprina mokinių saugumą ir sveiką aplinką ugdymo įstaigose. Vienas iš pavyzdžių – sėkmingai užbaigtos elektroninių cigarečių, vadinamųjų veipų, prevencijos bei modernių vaizdo stebėjimo sistemų įrengimo bei atnaujinimo programos.

ESO per šiuos metus miškingose vietovėse kabelinėmis pakeis 700 kilometrų 10 kV įtampos oro linijų. Iki 2028 m. pabaigos po žeme bus perkelta 2 tūkst. kilometrų miškuose nusidriekusių oro linijų.

Vilniaus miesto savivaldybė pradeda įgyvendinti „LIFE Clean Air“ projektą. Kartu su specialistais bus parengta oro kokybės programa, taip pat bus testuojamas inovatyvus oro kokybės prognozavimo įrankis „LLULL Environment“, kuris padės numatyti taršą dar iki jai atsirandant – iki trijų dienų į priekį.

Lietuvos viešųjų pirkimų skaitmenizacijos srityje pasiektas reikšmingas etapas – nacionalinė centrinė perkančioji organizacija CPO LT pradėjo perėjimą prie naujo elektroninio centralizuotų pirkimų katalogo – CPO IS.

Stiprinant nekilnojamojo paveldo apsaugą Lietuvoje vykdomas vienas ambicingiausių kultūros paveldo skaitmeninimo projektų. Jį įgyvendinus trimatėmis technologijomis bus suskaitmenintas net 71 išskirtinės vertės nekilnojamojo kultūros paveldo objektas.

Lietuvoje netrukus ims veikti pirmoji atvira gamtos ir biomedicinos mokslų duomenų saugykla, kurioje ne tik kaupiami duomenys, bet ir paruoštos sąlygos atkartoti mokslinius tyrimus.

Klaipėdos uosto direkcija nuolat ieško papildomų priemonių, dar labiau stiprinančių laivybos saugumą patiriant vadinamuosius GPS trikdžius. Neseniai pradėta naudoti Uosto direkcijoje sukurta įranga ir programėlė, leidžianti trikdžius fiksuoti realiuoju laiku ir efektyviai į juos reaguoti.

Kada paskutinį kartą pykote ant savo telefono ar automobilio, nes jis niekaip nesuprato lietuviškos komandos? Tokioms situacijoms pakeisti trūksta vieno dalyko – lietuviškų balsų. Nacionalinis lietuvių kalbos garsynas (projektas LIEPA-3) jau eina į pabaigą.

Įgyvendintas projektas „Inovatyvių skaitmeninių technologinių sprendimų vystymas, panaudojant 5G ryšio technologijas“. Projektas buvo orientuotas į praktinių, rinkai parengtų sprendimų kūrimą, pasitelkiant 5G ryšio technologijas ir autonomines sistemas, kurios leistų iš esmės pakeisti logistikos infrastruktūros stebėsenos, duomenų surinkimo ir kontrolės procesus.

„Bitė“ baigė vieną didžiausių tinklo plėtros etapų bendrovės istorijoje. Į vieno moderniausių mobiliojo ryšio tinklų regione statybas bendrovė investavo daugiau kaip 100 mln. eurų. Tai leido ne tik diegti naujos kartos 5G ryšį, bet ir sustiprinti žmonių apsaugą nuo nuotolinių sukčių skambučių ir žinučių bei pagerinti ryšio kokybę visoje Lietuvoje.

Viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“, įgyvendinanti projektą „Itin spartaus ryšio infrastruktūros plėtra“, pasirašė 60 ryšio bokštų projektavimo ir statybos sutarčių, kurių bendra vertė siekia 20 mln. Eur (su PVM). Darbus atliks UAB „Enersense“ ir UAB „Connecto Lietuva“.

Technologijų bendrovė „Google“ paskelbė apie dar vieną didelį infrastruktūros projektą, tai naujo povandeninio šviesolaidinio kabelio, pavadinto „Sol“, tiesimą tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos.

K. Čaplinsko diegiama decentralizuota komunikacijos sistema leidžia siųsti šifruotas žinutes tarp nebrangių įrenginių be mobiliojo tinklo ar interneto. Komunikacijai pakanka išmaniojo telefono ir delne telpančios antenos.

Įkalinimo įstaigose vis dažniau ieškoma naujų, veiksmingesnių resocializacijos būdų. Vienas iš inovatyviausių pavyzdžių – virtualiosios realybės (VR) programos, padedančios kaliniams ne tik pasiruošti gyvenimui už grotų, bet ir patirti pasaulį, kurio jie niekada nematė.

Didėjant dirbtinio intelekto (DI) sprendimų poreikiui visuose ekonomikos ir viešojo sektoriaus segmentuose, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik technologinei pažangai, bet ir atsakingam, etiškam bei tvariam DI taikymui. Atsižvelgiant į šias tendencijas, KTU studentų miestelyje statomas Dirbtinio intelekto kompetencijų centras tvariam gyvenimui ir darbui „SustAInLivWork“.

Lietuvoje sparčiai vystant aukštųjų technologijų sektorių, kartu auga ir nauja tyrėjų karta. Visgi jų augimui vien modernių laboratorijų neužtenka – KTU ekspertai akcentuoja, kad pradedančiųjų mokslininkų įsitraukimas į tyrimus turi būti užtikrinamas ne tik suteikiant modernią infrastruktūrą, bet ir aiškias karjeros bei kompetencijų stiprinimo galimybes.

Socialinių medijų portalai, parduotuvių tinklalapiai, žaidimų portalai kasdien teikia skaitmenines paslaugas milijonams suaugusiųjų bei vaikų. Tokių portalų paslaugomis besinaudojantys vartotojai (ypač vaikai) dažnai tampa pažeidžiami skaitmeninėje erdvėje dėl nepakankamai užtikrinamos asmens duomenų apsaugos, kibernetinio saugumo, žodžio laisvės, kenksmingo poveikio fizinei ir psichinei sveikatai bei priklausomybės nuo platformos turinio rizikos.

„Vilnius Tech“ Lietuvos jūreivystės akademijos teritorijoje buvo įkasta simbolinė laiko kapsulė su laišku ateities kartoms, žyminti naujo Jūrų inžinerijos ir atsinaujinančios energijos kompetencijų centro statybų pradžią. I. Kanto gatvėje iškilsiantis 1500 kv. m ploto pastatas taps pirmuoju tokio tipo, infrastruktūros ir galimybių objektu visoje Lietuvoje, kur susitiks jūra, mokslas ir inovacijos.