K. Čaplinsko diegiama decentralizuota komunikacijos sistema leidžia siųsti šifruotas žinutes tarp nebrangių įrenginių be mobiliojo tinklo ar interneto. Komunikacijai pakanka išmaniojo telefono ir delne telpančios antenos.

Infrastruktūros valdymo agentūra karinės infrastruktūros projektų valdymui diegia statinio informacinio modeliavimo metodologiją ir elektroninį statybos darbų žurnalą. Tai yra vieni iš būdų užtikrinti karinės infrastruktūros kokybę.

Klaipėdos universiteto mokslininkai žengia naują žingsnį maudyklų vandens kokybės vertinime – kuria realaus laiko rizikos analizės sistemas, taiko pažangias molekulines technologijas ir dirbtiniu intelektu grįstus sprendimus.

Vilniaus universitetas įsigijo dvi dideles nutolusias saulės elektrines ir ant 19 jam priklausančių pastatų stogų Vilniuje ir Šiauliuose įrengė saulės fotovoltines elektrines.

Prasidėjus COVID-19 pandemijai, VU alumnė Ieva Vaitkevičiūtė kartu su keliais savanoriais ėmėsi spręsti vieną svarbiausių šiuolaikinio žmogaus problemų – kaip sugebėti valdyti stresą. Taip gimė „Mindletic“ – startuolis, kuris per penkerius metus išaugo nuo krizės valdymo įrankio iki mokslu grįsto, globaliai veikiančio ir dirbtinį intelektą (DI) naudojančio emocinio intelekto.

Vilniaus universitetas įsigijo dvi dideles nutolusias saulės elektrines ir ant 19 jam priklausančių pastatų stogų Vilniuje ir Šiauliuose įrengė saulės fotovoltines elektrines.

NASA ruošiasi pradėti vieną iš ambicingiausių kosmoso stebėjimo projektų, kuris gali iš esmės pakeisti mūsų supratimą apie Visatą. Tai būsimas teleskopas, pavadintas Nancy Grace Roman vardu, kuris turės galimybę stebėti giliausius kosmoso kampelius ir užfiksuoti maždaug 100 tūkstančių kosminių sprogimų.

Įsivaizduokite nedidelį, iš pažiūros niekuo neišsiskiriantį droną, skrendantį virš fronto linijos. Iš pradžių jis gabena amuniciją ar pirmosios pagalbos rinkinius, bet vos tik horizonte pasirodo priešo grėsmė – akimirksniu transformuojasi į precizišką, smogiamąją jėgą. Toks scenarijus yra ne filmo siužetas, o realus projektas, kurį įgyvendina JAV bendrovė „Survice Engineering“ kartu su Pentagonu.

„Inion Software“, kurianti inovatyvius atsinaujinančios energetikos valdymo ir stebėjimo sprendimus, pradėjo diegti dirbtiniu intelektu paremtus baterijų valdymo algoritmus prekybos tinklo „Iki“ energijos kaupikliuose, kurių galia siekia apie 100 kW. Tai pilotinis projektas dalyje „Iki“ parduotuvių, kuriuo siekiama praktiškai įvertinti baterijų technologijos efektyvumą bei prisidėti prie įmonės tvarumo tikslų.

Infrastruktūros valdymo agentūra karinės infrastruktūros projektų valdymui diegia statinio informacinio modeliavimo metodologiją ir elektroninį statybos darbų žurnalą. Tai yra vieni iš būdų užtikrinti karinės infrastruktūros kokybę.

Prasidėjus COVID-19 pandemijai, VU alumnė Ieva Vaitkevičiūtė kartu su keliais savanoriais ėmėsi spręsti vieną svarbiausių šiuolaikinio žmogaus problemų – kaip sugebėti valdyti stresą. Taip gimė „Mindletic“ – startuolis, kuris per penkerius metus išaugo nuo krizės valdymo įrankio iki mokslu grįsto, globaliai veikiančio ir dirbtinį intelektą (DI) naudojančio emocinio intelekto.

Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje. Europoje šios ligos nusineša daugiausia gyvybių iš visų Pasaulio sveikatos organizacijos regionų. Todėl Kauno technologijos universiteto Biomedicininės inžinerijos institutas kartu su tarptautiniais partneriais ėmėsi ambicingo tikslo – pakeisti širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikos ir gydymo praktiką visoje Europoje.

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos užbaigė vieną svarbiausių pastarųjų metų inovacijų diegimo etapų – įdiegta moderni išmani pagalbos iškvietimo ir reagavimo sistema, skirta užtikrinti greitą, tikslų ir centralizuotą reagavimą į gyvybei pavojingas situacijas visoje ligoninės teritorijoje.

Nuo rugpjūčio 1 dienos Kauno miesto viešajame transporte įsigalioja naujovė – keleiviai galės atsiskaityti bekontaktėmis banko kortelėmis bei išmaniaisiais įrenginiais su NFC funkcija. Tai dar vienas žingsnis modernizuojant miesto transporto sistemą ir siekiant patogios, paprastos kelionių patirties tiek kauniečiams, tiek miesto svečiams.

K. Čaplinsko diegiama decentralizuota komunikacijos sistema leidžia siųsti šifruotas žinutes tarp nebrangių įrenginių be mobiliojo tinklo ar interneto. Komunikacijai pakanka išmaniojo telefono ir delne telpančios antenos.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ pradėjo naujos kartos bazinių stočių statybas – pirmoji tokia, gamtai didesnio poveikio neturinti stotis jau įrengta ir veikia Užkanavėje, Palangoje. Ji jau užtikrina stabilesnį ryšį miesto svečiams ir gyventojams.

Regionuose socialinę ir ekonominę pažangą skatinančiam verslui, bendruomenėms, mokykloms, bibliotekoms, medicinos ir socialinėms, viešosios tvarkos įstaigoms sudarytos galimybės prisijungti prie gigabitinės spartos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros.

Lietuvos kosmoso ir gynybos technologijų įmonė „Astrolight“ kartu su Lietuvos Karinėmis jūrų pajėgomis Baltijos jūroje sėkmingai išbandė lazerinio ryšio terminalą POLARIS, pademonstruodama saugų ir nepertraukiamą didelės spartos optinį ryšį.

„Telia“ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje pradės pirmojo Lietuvoje savarankiško 5G tinklo bandymus. Ši inovacija Uosto direkcijai ir jos teritorijoje dirbančioms įmonėms suteiks galimybę išbandyti privataus 5G tinklo privalumus.

Klaipėdos universiteto mokslininkai žengia naują žingsnį maudyklų vandens kokybės vertinime – kuria realaus laiko rizikos analizės sistemas, taiko pažangias molekulines technologijas ir dirbtiniu intelektu grįstus sprendimus.

„SustAInLivWork“ – pirmasis tokio pobūdžio kompetencijų centras Lietuvoje, sistemingai telkiantis DI žinias ir kompetencijas iš keturių stiprių šalies universitetų – KTU, VDU, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto – bendradarbiaujant su pažangiais partneriais iš Vokietijos ir Suomijos.

KTU mokslininkų atlikta 246 šalies mokyklų vadovų apklausa ir tyrimas rodo, kad mokyklos supranta moksleivių pasiekimų stebėsenos svarbą, tačiau daro tai fragmentiškai dėl objektyvių priežasčių. Tai gali trukdyti personalizuojant ugdymą ir efektyvinant mokytojų darbą.

Praleisti vizitai, ilgos laukimo eilės ir neveiksmingas darbo procesas vis dar sukelia didžiulį spaudimą ligoninėms visoje Europoje. Viena iš pagrindinių šių iššūkių priežasčių – pasenusios planavimo sistemos, kurios didina administracinę naštą, apsunkina slaugos procesus ir kelia nepatogumų pacientams. Siekdami spręsti šią problemą, „EIT Health“ pradeda antrąją „InnoStars Connect“ programą.

Baigėsi tarptautinis „Erasmus+“ projektas „EDU-AI: profesijos mokytojų įgalinimas dirbtiniu intelektu grindžiamam švietimui“, skirtas profesinio mokymo sektoriui ir mokytojų gebėjimų stiprinimui dirbtinio intelekto (DI) integravimo į ugdymo procesą srityje.