Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) duomenimis šių metų pirmąjį ketvirtį finansų įstaigos užfiksavo net 3760 sukčiavimo incidentų. Gyventojai ir įmonės sukčiams šiuo laikotarpiu pervedė 3,9 mln. Eur. Apsaugą nuo telefoninių ir internetinių sukčių padarytos žalos siūlanti draudimo bendrovė BTA primena: jeigu kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Naujausioje PPPKC analizėje skelbiama, kad šių metų pirmąjį ketvirtį dažniausi sukčiavimo būdai buvo vadinamasis phishingas, kai siunčiamos suklastotos SMS žinutes arba el. laiškai, investicinis sukčiavimas ir romantinis sukčiavimas.
Žinutės ir laiškai
Phishingas – tai sukčiavimo būdas, kuomet piktavaliai apsimeta įmone, banku, policija, Valstybine mokesčių inspekcija ar kita organizacija, kurios žinutės gali sukelti stresą. Sukčiai siunčia SMS ar el. laiškus, kuriuose gąsdina baudomis, nepriemokomis ar įsilaužimais į paskyras. Šiuose laiškuose ir žinutėse paprastai pateikiamos ir nuorodos į suklastotas minimų organizacijų svetaines ir raginama jas paspausti bei suvesti savo duomenis. Tai neva padės išspręsti problemą.
Tokių atvejų sausio-kovo mėnesiais Lietuvoje fiksuota per 900. Tačiau tokiu būdu išviliotos sumos yra, palyginti, nedidelės – vidutiniškai po 355 Eur.
Investicinis sukčiavimas
Ši sukčiavimo schema dažniausiai prasideda nuo netikėto „investicijų eksperto“ skambučio, kuris atsiunčia nuorodą į „investavimo platformą“ ir žada neregėtą pelno maržą. Tačiau po neva sėkmingo investavimo lėšų susigrąžinti nebepavyksta, o „finansų ekspertai“ pradingsta.
Deja, neretu atveju tai dar būna ne pabaiga. Sukčiams pradingus atsiranda tariamieji gelbėtojai, kurie prisistato policijos ar kitos institucijos atstovais ir nurodo, kad gali pagelbėti. Tik reikia susimokėti papildomus administracinius mokesčius. Juos sumokėjus dingsta ir „gelbėtojai“.
Investicinio sukčiavimo atvejų fiksuota apie 500. Tačiau išviliojamos sumos yra kur kas didesnės – vidutiniškai po 3200 Eur. Iš viso tokiu būdu sukčiai šiemet sausio-kovo mėnesiais pasisavino 1,6 mln. Eur.
Romantinis sukčiavimas
Šiuo atveju sukčiai socialiniuose tinkluose ir pažinčių svetainėse susikuria netikras anketas su liūdnomis istorijomis ir taikosi į ieškančius giminingos sielos. Statistika rodo, kad sukčiai paprastai taikosi į 40–70 metų amžiaus moteris ir vyrus, kurie yra vieniši ir tikisi sutikti turtingą, empatišką gyvenimo draugą.
Sukčių sukurtos istorijos remiasi keliais tipiniais scenarijais. Tačiau visos priverčia aukas pasijausti reikalingoms ir mylimoms. Aukos apipilamos pažadais, nupiešiama šviesi ir laiminga ateitis, bet pirmiau paprašoma pagalbos.
Romantinio sukčiavimo atvejų pirmąjį ketvirtį fiksuota beveik 100, o išviliotų lėšų suma sudarė daugiau kaip 135 tūkst. Eur.
Kiti sukčiavimo būdai
Dar viena didelė incidentų grupė priskiriama kategorijai „kiti sukčiavimai“. Ji apima įvairius sukčiavimo būdus, kurie negali būti priskirti vienai konkrečiai tipologijai. Į ją patenka sukčių skelbimai internete apie neegzistuojančias prekes, netikri būsto nuomos skelbimai, pavedimai už „Booking.com“ ar „AirBnB“ platformų ribų ir pan. Tokių atvejų iš viso fiksuota per 2000.
Kaip neužkibti ant kabliuko?
PPPKC skaičiuoja, kad finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pirmąjį šių metų ketvirtį kėsinosi išvilioti net 6,8 mln. Eur. Visgi automatinių sistemų bei prevencijos specialistų pastangomis sustabdyta pavedimų ir mokėjimų už 2,9 mln. Eur. Dar 220 tūkst. Eur finansų įstaigoms pavyko sugrąžinti. Kitaip sakant, bankai nesnaudžia. Tačiau visos atsakomybės ant jų pečių užkrauti negalima. Apdairiai elgtis turi ir patys gyventojai.
„Niekuomet nesidalinkite savo PIN kodu. Išmesdami dokumentus, kuriuose yra jūsų asmens duomenų, visuomet smulkiai juos suplėšykite. Neatskleiskite savo asmens ir finansinių duomenų net ir techninės pagalbos specialistams. Neskubėkite pasitikėti žmonėmis, kurie skambina ar užsuka į jūsų namus ir kažką siūlo. Jeigu jaučiatės nejaukiai, tvirtai atsakykite, kad tai jūsų nedomina“, – vardija Mindaugas Ratkevičius, draudimo bendrovės BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas.
Jis priduria, kad saugotis reikėtų ir internete – reguliariai atnaujinti operacinę sistemą ir antivirusines programas visuose įrenginiuose, naudoti saugius slaptažodžius (pavyzdžiui, frazė su skaičiais ir papildomais simboliais) bei reguliariai juos keisti.
BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas taip pat rekomenduoja neatidarinėti nuorodų ir prisegtų dokumentų elektroniniuose laiškuose, jei nepažįstate ar nepasitikite siuntėju. Net jei gavote įtartiną žinutę su nuoroda iš asmens, kuriuo pasitikite, geriau perskambinkite ir paklauskite, ką jis ar ji siuntė, mat gali būti įsilaužta į to žmogaus paskyrą.
Savo ruožtu, gavus el. laišką ar žinutę iš įstaigos (pvz., VMI), geriau nueiti į savo paskyrą tos įstaigos ar įmonės svetainėje ir ten pasitikrinti gautą informaciją.
„Prisiminkite, kad bankai niekada neprašo jūsų prisijungimo duomenų. Taip pat nepasitikėkite asmenimis, kurie prisistato teisėsaugos pareigūnais ir pokalbio metu prašo nurodyti jūsų banką, sąskaitos duomenis ar PIN kodą. Netikėkite gąsdinimais, kad nesuteikus šių duomenų, bus užblokuota sąskaita ar panašiai“, – įspėja M. Ratkevičius.
Paieška archyve
