Elektronika.lt
 2025 m. spalio 22 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Ryšio technika
 - Programinė įranga
 - Operacinės ir tinklai
 - Kompiuterinė įranga
 - Kitos protingos mintys
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Spalio 22 d. 08:23
Dirbtinis intelektas medicinoje – pamato anksčiau nei gydytojas
Spalio 21 d. 20:19
Atsisakėte „Google One“ prenumeratos? Sužinokite, kas nutiks su visais jūsų duomenimis ir ką reikia padaryti
Spalio 21 d. 17:51
Avietės, gervuogės ir erškėtrožių arbata – KTU tyrėjai moko moksleivius kurti energiją iš uogų
Spalio 21 d. 14:13
Elektros tiekėjų planai po padidinamuoju stiklu: kaip pasirinkti teisingai ir sutaupyti? (2)
Spalio 21 d. 11:38
Ištrinti neįmanoma: kas nutinka informacijai, įkeltai į dirbtinio intelekto modelį?
Spalio 21 d. 08:24
KTU pradeda įgyvendinti nacionalines pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas
Spalio 20 d. 20:19
NASA atradimas, kuris gali pakeisti viską, privers permąstyti gyvybės egzistavimo galimybes Marse
Spalio 20 d. 17:19
Renkatės buitinę techniką? Primena, ką apie sutaupymus sufleruoja energijos efektyvumo etiketė
Spalio 20 d. 14:43
„Caverion Lietuva“ įgyvendino Vilniaus rajono stadiono apšvietimo projektą
Spalio 20 d. 11:18
„Telia“ ruošia tinklus kvantinės kompiuterijos erai: ar ateityje „nulaužti kodą“ bus vieni niekai?
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Reklama
 Patarimai » Operacinės sistemos ir tinklai Ankstesnis patarimas | Sekantis patarimas | Dalintis | Spausdinti

Programišiai taikosi į naršyklėse saugomus prisijungimo duomenis. Kaip apsisaugoti?

Publikuota: 2024-07-18 14:11
Tematika: Operacinės sistemos ir tinklai
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Per praėjusį pusmetį net 41 proc. kibernetinio saugumo incidentų Lietuvoje, apie kuriuos pranešta Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijai, įvyko, programišiams pavogus naršyklėse išsaugotus interneto vartotojų prisijungimo duomenis, rašoma „NordPass“ pranešime žiniasklaidai.

Programišiai taikosi į naršyklėse saugomus prisijungimo duomenis. Kaip apsisaugoti?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Kibernetinio saugumo ekspertai įspėja, kad tokio tipo nusikaltimams programišiai dažniausiai pasitelkia kenkėjiškos programinės įrangos (angl. malware) atakas, ir paaiškina, kaip nuo jų apsisaugoti.

„NordPass“ tyrimo duomenimis, per pastaruosius keturis metus kibernetiniai nusikaltėliai jau įvykdė daugiau kaip 11 mln. kenkėjiškos programinės įrangos atakų visame pasaulyje.

„Pastebėjome, kad kibernetiniai nusikaltėliai naudoja vis sudėtingesnes įsilaužimo technikas ir rengia vis tikslesnes kenkėjiškų programų atakas. Tokio tipo nusikaltimai leidžia programišiams vogti informaciją iš aukos įrenginio bei naršyklių, kuriose daug žmonių saugo savo slaptažodžius ar kitus prisijungimo duomenis“, – sako „NordPass“ verslo plėtros vadovas Karolis Arbačiauskas.

Pavogta dešimtys milijonų prisijungimo duomenų

Populiariausios debesų ir elektroninio pašto platformos, serveriai ir socialiniai tinklai yra pagrindiniai nusikaltėlių taikiniai. K. Arbačiauskas tikina, kad programišiai paprastai siekia piniginės naudos, o prieiga prie tam tikrų platformų suteikia jiems galimybę reikalauti išpirkos, pardavinėti duomenis tamsiajame internete ar kitaip pasinaudoti pavogtomis paskyromis.

Labiausiai atakuojamos svetainės:

  1. accounts.google.com („Google“ paskyrų centras) – 8,2 mln. pavogtų paskyrų;
  2. facebook.com (socialiniai tinklai) – 5,9 mln. pavogtų paskyrų;
  3. login.live.com („Microsoft“ paskyrų centras) – 5,6 mln. pavogtų paskyrų;
  4. m.facebook.com (mobilioji socialinių tinklų programėlė) – 3,2 mln. pavogtų paskyrų;
  5. instagram.com (socialiniai tinklai) – 3,1 mln. pavogtų paskyrų;
  6. discord.com (komunikacijos platforma, dažniausiai naudojama žaidėjų) – 3,1 mln. pavogtų paskyrų;
  7. netflix.com (filmų transliavimo platforma) – 3 milijonai pavogtų paskyrų;
  8. roblox.com (žaidimų platforma) – 2,8 mln. pavogtų paskyrų;
  9. com.facebook.katana („Facebook Android“ programėlės vidinis pavadinimas) – 2,5 mln. pavogtų paskyrų;
  10. amazon.com (elektroninės komercijos platforma) – 2,4 mln. pavogtų paskyrų;
  11. paypal.com (skaitmeninė mokėjimų platforma) – 2,3 mln. pavogtų paskyrų;
  12. twitter.com (socialiniai tinklai) – 2,3 mln. pavogtų paskyrų.

„Kenkėjiška programinė įranga gali vogti duomenis iš vietų, apie kurias net nebūtumėte pagalvoję, įskaitant „Excel“ lenteles, įvairias interneto naršykles ir tekstinius dokumentus, kuriuose daugelis išsaugo slaptažodžius ir kitus svarbius duomenis. Interneto naudotojai vis dar nesuvokia, kokias pasekmes šios atakos gali turėti jų duomenims. Suteikę įsilaužėliams prieigą, tarkime, prie savo „Google“ paskyros, galite netekti didelės dalies savo skaitmeninio gyvenimo, turint omenyje, kad daugelis iš mūsų naudojasi „Google“ ir prisijungdami prie kitų platformų“, – sako K. Arbačiauskas.

JAV tarp labiausiai nukentėjusių šalių

Tyrimo duomenimis, Brazilijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Indijos interneto naudotojai per pastaruosius ketverius metus patyrė daugiausia kenkėjiškų programų atakų. Nors nė viena Europos šalis nepateko į pirmąjį dešimtuką, Prancūzija užima 15-ąją vietą ir pirmauja nuo kenkėjiškų programų nukentėjusių naudotojų skaičių Europoje.

Žemiau pateikiamas labiausiai nukentėjusiųjų valstybių dešimtukas:

  • Brazilija – 9 659 846 paveikti naudotojai;
  • JAV – 6 966 426 paveikti naudotojai;
  • Indija – 6 914 742 paveikti naudotojai;
  • Indonezija – 5 354 246 paveikti naudotojai;
  • Vietnamas – 3 611 798 paveikti naudotojai;
  • Egiptas – 3 516 376 paveikti naudotojai;
  • Meksika –3 042 467 paveikti naudotojai;
  • Filipinai – 2 926 483 paveikti naudotojai;
  • Turkija – 2 888 663 paveikti naudotojai;
  • Pakistanas – 2 849 788 paveikti naudotojai.

Kaip apsisaugoti nuo kenkėjiškų programų?

Tyrimo duomenimis, per pastaruosius ketverius metus labiausiai paplitusios kenkėjiškų programų rūšys buvo „RedLine“ (atakos sudaro 59 proc. visų surinktų duomenų), „Vidar“ (18 proc.) ir „Raccoon“ (12 proc.). Kiti paplitę kenkėjiškų programų tipai yra „AZORult“, „CryptBot“, „Taurus“ ir „Meta Stealer“.

K. Arbačiauskas pataria, kaip netapti šių programų auka:

  1. Būkite atsargūs, skaitydami savo elektroninius laiškus ir naršydami internete. Interneto naudotojai dažnai užsikrečia kenkėjiškomis programomis per el. paštą, nes nepageidaujami laiškai ir apgaulės triukai gali įtikinti naudotojus spustelėti apgaulingas nuorodas arba atsisiųsti paveiktus virusų priedus. Dėl neatsargaus naršymo, pavyzdžiui, spaudžiant ant įtartinų iššokančiųjų langų, taip pat kyla rizika patekti į pavojingas svetaines, iš kurių slapta parsiunčiama kenkėjiška programinė įranga.
  2. Naudokite antivirusinę programinę įrangą kenkėjiškoms programoms aptikti ir pašalinti iš įrenginių. Gera antivirusinė programa nuolat tikrina sistemas, ieškodama žinomų kenkėjiškų programų požymių ir elgsenos, ir taip užtikrina apsaugos nuo įvairių grėsmių.
  3. Nuolat atnaujinkite operacines sistemas, programas ir programinę įrangą. Tai svarbu, nes atnaujinus sistemą ji tampa atsparesnė. Kibernetiniai nusikaltėliai dažnai taikosi į žinomas saugumo spragas, todėl sistemos atnaujinimas yra labai svarbus saugumui palaikyti.
  4. Naudokite slaptažodžių tvarkyklę. Slaptažodžių tvarkyklėse saugomi slaptažodžiai yra užšifruojami. Be to, ši priemonė ne tik leidžia sukurti unikalius ir sudėtingus slaptažodžius kiekvienai paskyrai, bet ir padeda sumažinti neteisėtos prieigos tikimybę.

Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Susirašinėjimas su sukčiais įmonei kainavo 60 tūkst. eurų: ekspertas paaiškino, kaip nusikaltėliai pergudrauja verslus

Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje užfiksuota beveik 8 tūkst. finansinio sukčiavimo atvejų, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys. Tačiau vis dažniau nusikaltėliai taikosi ne į gyventojus, o į įmones – perimdami jų el. paštus ar susirašinėjimus.

Sukčiai nusitaikė į mažų bendrovių buhalterius: kaip apsisaugoti?

Finansiniai sukčiai įmones atakuoja vis dažniau: įsilaužia į bendrovių susirašinėjimus, pakeičia paslaugų teikėjų rekvizitus ar pasisavinę prieigą prie el. pašto paskyros, apsimeta vadovais ir prašo įmonės buhalterių atlikti skubų pavedimą.

Kibernetinis saugumas: koją vis dar kiša elementarūs dalykai

Kibernetinės atakos yra neatsiejama hibridinio karo, vykstančio šių dienų pasaulyje, dalis. Kartas nuo karto gauname perspėjimus apie vykstančius ar galimus įsilaužimus, nuolat girdime priminimus apie būtinybę pasirūpinti savo valdomos įrangos saugumu. Tačiau kartais koją pakiša patys elementariausi dalykai, pavyzdžiui, laiku neatnaujinta programinė įranga ar nepakeisti slaptažodžiai.

2025-10-03 17:24
VPN – ant bangos, tačiau daugelis nežino, kokia yra tikroji funkcija
2025-10-03 14:21
Iš anoniminio srauto – į lojalius klientus: į pagalbą – sena gera naujienlaiškių rinkodara
2025-09-29 14:54
Senjorai – lengvas grobis internete? Ekspertas patarė, kaip apsaugoti artimuosius
2025-09-28 17:31
Už kiek parduotumėte savo „Facebook“ paskyrą? Programišiai tai daro už mažiau nei 1 eurą
2025-09-26 17:26
Kaip kompiuterinį namų tinklą ir savo duomenis padaryti saugesniais
2025-09-16 14:46
Kaip sukurti įkraunamą „macOS Sequoia“ USB diegimo diską
2025-09-09 14:35
Kaip sumažinti pykinimą kai naudojate „iPhone“ ar „iPad“ transporto priemonėje
2025-09-01 17:29
Kai šaldytuvas tampa šnipu: ko neišvengsime daiktų interneto eroje
2025-08-30 08:24
„Gmail“ vartotojai sulaukia naujų sukčių laiškų: atsakė, kaip atpažinti apgaulę
2025-08-29 17:51
„Patvirtinkite, kad nesate robotas“ – kaip vienas mygtuko paspaudimas gali sukelti didelių nemalonumų?
2025-08-26 08:46
Kaip „watchOS 11“ laikinai sustabdyti aktyvumo žiedus
2025-08-24 10:30
Kaip „macOS Sequoia“ nurodyti neslėpti naudotojo „Library“ aplanko
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama