Elektronika.lt
 2025 m. lapkričio 2 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Ryšio technika
 - Programinė įranga
 - Operacinės ir tinklai
 - Kompiuterinė įranga
 - Kitos protingos mintys
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Lapkričio 2 d. 17:26
Kai net balsas tampa klastote: DI apgavystės plinta per „WhatsApp“
Lapkričio 2 d. 14:18
Naujoji „nSoft“ mobilios kasos aplikacija „nMobile v2“ iš naujo apibrėžia aptarnavimo standartus
Lapkričio 2 d. 11:29
Baltijos šalių gyventojų apklausa: kas kiek moka už elektrą ir kaip ją taupo?
Lapkričio 2 d. 08:23
Paaiškino, kam po mirties atitenka el. paštas, nuotraukos bei paskyros internete ir kaip visą tai „paveldėti“
Lapkričio 1 d. 20:13
Nuotraukos pradeda gyventi savo gyvenimą, „Windows 11“ sulaukė svarbaus atnaujinimo
Lapkričio 1 d. 17:41
Sporto inovacijos: kaip technologijos transformuoja sportą ir kokių naujovių dar galime tikėtis?
Lapkričio 1 d. 14:20
Švaros paslaugų robotizacija – svarbi verslo efektyvumo dedamoji
Lapkričio 1 d. 11:48
KTU kartu su NKSC susitelkė bendradarbiavimui ir Lietuvos kibernetinio saugumo ekosistemos stiprinimui
Lapkričio 1 d. 08:24
ELECTRO-PJP prekės ženklo matavimo priedų pasiūlymas
Spalio 31 d. 20:24
Elektromobilių baterijos gyvena du kartus: senos celės maitina dirbtinį intelektą ir duomenų centrus
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Reklama
 Patarimai » Operacinės sistemos ir tinklai Ankstesnis patarimas | Sekantis patarimas | Dalintis | Spausdinti

Kiek gali kainuoti nemokamas viešasis internetas ir kaip naršyti saugiai?

Publikuota: 2024-01-12 14:10
Tematika: Operacinės sistemos ir tinklai
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Viešasis belaidis internetas („Wi-Fi“) šiandien yra prieinamas praktiškai visur – kavinėse, bibliotekose, oro uostuose, o neretai ir atviruose parkuose. Ir nors ne visada veikia sklandžiai, tikrai gali būti naudingas, pavyzdžiui, išvykus į užsienį. Bet kalbant apie technologinę pažangą ir interneto prieinamumą, itin svarbu kalbėti ir apie technologinį visuomenės raštingumą – atkreipti dėmesį, kad viešu ir nemokamu ryšiu reikia naudotis atsargiai. Ką svarbu žinoti interneto vartotojams ir nemokamą „Wi-Fi“ teikiantiems verslams, atsako advokatų kontoros „TGS Baltic“ advokatas Mindaugas Civilka ir teisininkė Aurelija Gamulka.

Kiek gali kainuoti nemokamas viešasis internetas ir kaip naršyti saugiai?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Kuo rizikuojame?

Technologijų industrijos teisininkai teigia, kad neapsaugotas Wi-Fi tinklas sukelia įvairių saugumo rizikų. Prisijungiant prie nemokamo „Wi-Fi“ tinklo, nereikalaujama prisijungiančio asmens autentifikavimo, o tai patraukli aplinkybė ne tik vartotojams, bet ir sukčiams.

„Prisijungiant prie neapsaugoto viešo „Wi-Fi“ tinklo, naudotojo asmeninė informacija – slaptažodžiai, prisijungimai ir kiti privatūs duomenys – lieka atviri. Neapsaugotas tinklas sukuria galimybę įsilaužėliams gauti prieigą prie visų tame pačiame tinkle prisijungusių neapsaugotų įrenginių, pavyzdžiui, prie išmaniųjų telefonų, kurių gamykliniuose nustatymuose yra leidžiama „matyti“ tokius įrenginius tinkle“, – teigia M. Civilka.

Didžiausia grėsmė saugumui yra galimybė sukčiams „įsiterpti“ tarp naudotojo įrenginio ir „Wi‑Fi“ ryšio taško. Tokiu atveju, užuot prisijungęs prie norimo „Wi-Fi“ tinklo, žmogus prisijungia prie sukčių sukurto tinklo ar įrenginio ir informaciją siunčia tiesiai jiems. Taip sukčiai gauna prieigą prie svarbių el. laiškų, banko prisijungimo duomenų, mokėjimo kortelių informacijos ir pan. „Kitaip tariant, prisijungdami prie viešo „Wi-Fi“ tinklo, mes leidžiame nepažįstamiems stebėti, ką ir kur suvedame“, – papildo advokatas.

Teisininkė A. Gamulka taip pat pažymi imitacijos atvejus – vartotojas suklaidinamas, sukūrus netikrą „Wi-Fi“ tinklą, kai originaliame pavadinime pakeičiami tik keli simboliai.

„Naudojant pažangesnes technologijas galima patekti ir į patį prie „Wi-Fi“ prijungtą įrenginį bei fiksuoti klavišų paspaudimus, taip sužinant, pavyzdžiui, slaptažodį. Sugebama atlikti net ir naršymo seanso užgrobimą, kurio metu įsilaužiama į asmenines naudotojų paskyras. Taip pat, sukčiams rinkoje yra nesunkiai prieinami jungiamieji įrenginiai, galintys leisti atjungti naudotojus nuo jų ryšio ir sukurti netikrą „Wi-Fi“ tinklą, prie kurio įrenginiai persijungtų. Tokiu atveju yra gaunama prieiga prie visų prisijungusių įrenginių“, – sako A. Gamulka.

Teisininkai perspėja, kad toks perėmimas gali nulemti slaptažodžių bei kitų svarbių asmeninių duomenų atskleidimą, o tam tikrais atvejais – net tapatybės vagystę.

Prisijungus prie nesaugaus „Wi-Fi“ tinklo kyla ir rizika savo įrenginį užkrėsti įvairių tipų kenkėjiškomis programomis. Jei įrenginyje yra numatyta galimybė tinkle dalintis tam tikrais failais, tai leidžia nesudėtingai įkelti kenkėjišką programą į įrenginį.

Verslui – atidumo reikalavimas

Dažniausiai nemokamą prieigą prie „Wi-Fi“ tinklo vartotojams suteikia verslai: kavinės, restoranai, įvairios parduotuvės ar prekybos centrai. Dėl to, iš jų reikalaujama atidumo ir pareigos laikytis saugumo standarto, nors, remiantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR), vartotojas prie viešųjų tinklų jungiasi savo rizika ir pats sprendžia, kam suteikti savo asmens duomenis. Patys viešojo „Wi-Fi“ tinklo teikėjai neturi teisės stebėti tokiu tinklu siunčiamų duomenų, netgi, kai siekiama nustatyti bei apriboti sukčiavimą jų teikiamuose tinkluose.

„Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) McFadden ir „Sony Music“ byloje yra išaiškinęs, kad nemokamo viešojo „Wi-Fi“ ryšio teikėjai neatsako ir už intelektinės teisės pažeidimus, vykdomus jų tinkle“, – teigia M. Civilka.

Minėtoje byloje McFadden‘o garso ir apšvietimo įrangos parduotuvės viešasis „Wi-Fi“ tinklas buvo panaudotas įkelti piratinę „Sony Music“ priklausančią dainą. Ir nors šiame kontekste buvo nustatyta, kad „Wi-Fi“ teikėjas neatsako už jo tinkle įvykusius nusikaltimus, vis dėlto, nukentėjęs asmuo gali reikalauti imtis priemonių pažeidimui stabdyti. „Tai reiškia, kad iš „Wi-Fi“ tiekėjo gali būti reikalaujama apsaugoti savo tinklą. Tai aktualu visiems nemokamo interneto tiekėjams – tiek nuomotojams, tiek verslams“, – sako M. Civilka.

„Dėl to, Wi-Fi“ paslaugos teikėjams yra siūlytina apsaugoti savo tinklus, įsitikinti, kad jie yra užšifruoti ir paslėpti. Darbo vietoje taip pat galima nustatyti belaidžio ryšio prieigos tašką arba maršrutizatorių taip, kad jis netransliuotų tinklo pavadinimo, o prieiga prie maršrutizatoriaus galėtų būti papildomai apsaugoma slaptažodžiu“, – papildo A. Gamulka.

Anot teisininkės, svarbu pasirūpinti ir darbdavio informacijos apsauga. Prisijungus prie darbovietės vidinių tinklų per viešą „Wi-Fi“, kyla rizika pasidalinti darbdavio konfidencialia informacija. Dėl šios priežasties daugelis įmonių turi nustatytas vidines taisykles, draudžiančias darbo įrenginiais jungtis prie viešo „Wi-Fi“ tinklo. Verslams, kurie to dar nėra apibrėžę, būtina įgyvendinti pakeitimus.

Kaip naršyti saugiai?

„TGS Baltic“ teisininkų nuomone, nors viešas „Wi-Fi“ ryšys ir nėra visiškai saugus, jo pilnai atsisakyti nereikia. M. Civilka ir A. Gamulka pateikia keletą patarimų, kurie padės naršyti saugiai:

  • Nesijunkite per „Wi-Fi“ prie svarbių paskyrų. Jei naudojatės viešu „Wi-Fi“ tinklu, patartina nesijungti prie savo el. bankininkystės, el. pašto, nepirkti kortele.
  • Venkite tinklų, kurie neapsaugoti slaptažodžiu. Saugesni yra tie „Wi-Fi“ tinklai, kurie yra nemokami, tačiau vis tiek reikalauja prisijungimo slaptažodžio.
  • Tinkamai apsaugokite asmenines paskyras. Naudokite dviejų faktorių autentifikavimą, kad prisijungimas prie svarbių paskyrų nebūtų galimas be papildomo tapatybės patvirtinimo.
  • Išjunkite automatinį prisijungimą prie atvirų „Wi-Fi“ tinklų. Šią funkciją turi kiekvienas išmanusis įrenginys, ją išjungti galima nustatymuose.
  • Išjunkite automatinį failų perdavimą. Tai gali padėti išvengti kenkėjiškų failų atsiuntimo į jūsų įrenginį.
  • Įdiekite antivirusinę programą arba įgalinkite užkardą (angl. firewall). Tai padės blokuoti kenkėjiškus failus ir apsunkins sukčių prieigą prie jūsų įrenginio.
  • Junkitės tik prie HTTPS protokolą palaikančių svetainių. Tai reiškia, kad svetainė naudoja SSL šifravimą, kuris padidina ryšio saugumą.
  • Įsidiekite saugumo ir privatumo programas. Tai gali būti virtualus privatus tinklas (VPN), užšifruojantis perduodamus duomenis. Tokiu atveju, jei sukčiai ir pasiektų jūsų duomenis, jie būtų užkoduoti.
  • Įsitikinkite, ar tikrai jungiatės prie norimo „Wi-Fi“ tinklo. Jei nesate tikri, galite pasitikslinti pas ryšio teikėją ar verslo atstovą.

Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Paaiškino, kam po mirties atitenka el. paštas, nuotraukos bei paskyros internete ir kaip visą tai „paveldėti“

Kas sugalvojo posakį „nieko nėra amžino šitame amžiname pasaulyje“ nebuvo susidūręs su internetu. Tad ką daryti, kad po mirties skaitmeniniai mūsų ir artimųjų dvyniai neįstrigtų internete, jų nuotraukų galerijos nepražūtų, atmintis būtų deramai pagerbta, o elektroninio pašto ir socialinės paskyros netaptų sukčių įrankiu.

Pamiršti slaptažodžiai, programuotojų klaidos ir „ChatGPT“: dėl ko dažniausiai sutrinka įmonių IT?

Vienas pamirštas slaptažodis ar „pakibusi“ programa – ir visos dienos darbas sustoja. Kai nuo IT priklauso beveik kiekvienas įmonės procesas – nuo gamybos iki klientų aptarnavimo – net menkiausias trikdis gali stabdyti visą veiklą. Ir nors įmonės vis daugiau investuoja į technologijas, paradoksas – daugiausia IT problemų vis dar kyla dėl... žmonių.

Naujoji paieškos era: dirbtinis intelektas perrašo SEO taisykles

Dirbtinis intelektas keičia ne tik tai, kaip kuriame turinį, bet ir kaip vartotojai jį randa. Tradiciniai „Google“ algoritmai pamažu užleidžia vietą generatyviniams varikliams, kurie nebeieško nuorodų, o patys generuoja atsakymus. Kaip prie šios realybės prisitaikyti prekės ženklams ir marketingo specialistams?

2025-10-23 14:40
Kaip vienkartinių kodų generavimą perkelti iš „Google Authenticator“ į „Apple Slaptažodžių“ aplikaciją
2025-10-20 08:46
Susirašinėjimas su sukčiais įmonei kainavo 60 tūkst. eurų: ekspertas paaiškino, kaip nusikaltėliai pergudrauja verslus
2025-10-12 08:20
Sukčiai nusitaikė į mažų bendrovių buhalterius: kaip apsisaugoti?
2025-10-09 17:16
Kibernetinis saugumas: koją vis dar kiša elementarūs dalykai
2025-10-03 17:24
VPN – ant bangos, tačiau daugelis nežino, kokia yra tikroji funkcija
2025-10-03 14:21
Iš anoniminio srauto – į lojalius klientus: į pagalbą – sena gera naujienlaiškių rinkodara
2025-09-29 14:54
Senjorai – lengvas grobis internete? Ekspertas patarė, kaip apsaugoti artimuosius
2025-09-28 17:31
Už kiek parduotumėte savo „Facebook“ paskyrą? Programišiai tai daro už mažiau nei 1 eurą
2025-09-26 17:26
Kaip kompiuterinį namų tinklą ir savo duomenis padaryti saugesniais
2025-09-16 14:46
Kaip sukurti įkraunamą „macOS Sequoia“ USB diegimo diską
2025-09-09 14:35
Kaip sumažinti pykinimą kai naudojate „iPhone“ ar „iPad“ transporto priemonėje
2025-09-01 17:29
Kai šaldytuvas tampa šnipu: ko neišvengsime daiktų interneto eroje
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama